- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-205-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03886-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. S. R.
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Dituva“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Dituva“ ieškinį atsakovui R. S. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė sodininkų bendrija „Dituva“ (toliau – SB „Dituva“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo R. S. R. priteisti 590 Lt skolą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, 65 Lt žyminio mokesčio ir 50 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovui nuo 1996-02-09 priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) SB „Dituva“ teritorijoje. 2006-10-12 atsakovas pateikė pareiškimą išstoti iš sodininkų bendrijos narių. 2007-05-26 SB „Dituva“ ataskaitinio susirinkimo nutarimo 3 punktu bendrijos nariai nustatė mokestį už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ne bendrijos nariams – 90,00 Lt, 2008-06-07 nustatytas mokestis – 150 Lt, 2009-06-27 – 150 Lt, o 2010-06-05 – 200,00 Lt. Atsakovas šių mokesčių nemokėjo, tokiu būdu susidarė 590,00 Lt skola.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. S. R. 540 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 540 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2010-03-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 105,26 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Dituva“, likusioje dalyje ieškinio netenkino. Nurodė, kad atsakovas R. S. R., nepaisant to, kad jis nėra sodininkų bendrijos narys ir iki šiol nėra sudaręs rašytinės sutarties su sodininkų bendrija „Dituva“, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „Dituva“ visuotinis narių susirinkimas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos narių ir ne sodininkų bendrijos mokėtinos metinės įmokos, taip pat atliktų revizijų aktus. Teismui taip pat pateikti sodininkų bendrijos „Dituva“ ūkinės finansinės veiklos už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. patikrinimo aktai. Paminėti dokumentai yra galiojantys ir duomenų, kad jie yra nuginčyti, nėra. Teismas nustatė, kad 2007-05-26, 2008-06-07, 2009-06-27 SB „Dituva“ ataskaitinių susirinkimų nutarimuose yra nurodyta, kad sodininkai, nedirbantys visuomeninėse talkose, moka 30 Lt tikslinį įnašą. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo už 2007 m. – 90 Lt, už 2008 m. – 150 Lt, už 2009 m. – 150 Lt už bendro naudojimo objektų priežiūrą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Tačiau ieškovė už 2010 m. bendrojo naudojimo objektų priežiūrą iš atsakovo prašo priteisti 200 Lt, nors nario mokestis yra 120 Lt. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kokiu pagrindu ne sodininkų bendrijos nariams yra nustatyta 200 Lt įmokų už 2010 m. suma, tokios sumos priteisimas iš atsakovo reikštų ne sodininkų bendrijos narių diskriminavimą, nes būtų priteista nepagrįstai didelė suma už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl reikalavimą šioje dalyje teismas sumažino iki 150 Lt (120 Lt + 30 Lt už nedalyvavimą talkose). Atsakovas pripažino, kad paskutinį kartą sodininkų bendrijai mokėjo 2006 m. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo teismas tenkino iš dalies ir priteisė 540 Lt skolą.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą panaikinti ir nutraukti; skirti 1000 Lt baudas SB „Dituva“ pirmininkui V. G. ir A. M. už sąmoningą dokumentų nuslėpimą ir klaidingą duomenų pateikimą bei dėl to užsitęsusį teismo procesą; informuoti teisėjų etikos komisiją apie tendencingą teisėjo M. Dobrovolskio darbą; taip informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, prokurorą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą. Nurodo, kad jis 2006-10-12 SD „Dituva“ pirmininkui V. G. įteikė pareiškimą dėl išstojimo iš SD „Dituva“ narių. Iki išstojimo visus mokesčius mokėjo reguliariai. Ieškovė, remdamasi ne SD „Dituva“ įstatais, bet Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d., reikalavo susimokėti SD „Dituva“ nariui nustatytą nario mokestį. Apelianto manymu, SD „Dituva“ įstatai turi viršenybę. Pažymi, kad SD „Dituva“ ataskaitiniuose susirinkimuose priimtuose nutarimuose kalbama apie pašalintą sodininką, tuo tarpu atsakovas nebuvo pašalintas iš šios bendrijos ir neturėjo įsiskolinimų išstodamas iš bendrijos narių. Be to, mokesčio didėjimas buvo niekuo nemotyvuotas. Apeliantas nurodo, kad ieškovė siekia neteisėtai prisiteisti nario 360 Lt dydžio nario mokestį už 2007-2009 m. (t. y. po 120 Lt už metus), tačiau faktiškai mokestis turėtų būti 318 Lt (t. y.už 2007 – 78 Lt; 2008 – 120 Lt; 2009 – 120 Lt). Teigia, kad tik pirmosios instancijos teismui pareikalavus ieškovė pateikė jo pareiškimą dėl išstojimo iš bendrijos narių, ant kurio yra rezoliucija buhalterei parengti su atsakovu sutartį. Teismas taip pat nurodė ieškovei pateikti realiai pagrįstas sąskaitas arba realią sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas nėra teisingas, sąžiningas, protingas, nes jis yra padaromas SB „Dituva“ įkaitu, mokančiu duoklę nežinia už ką. Be to, jo manymu, sprendimas yra tendencingas, klaidinantis ir prieštaringas. Apeliantas taip pat pateikė prašymą dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sodininkas, kuris yra tam tikrų objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas tokių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti, nepaisant to, ar jis yra sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija, ar ne. Apeliantas kategoriškai atsisakė sudaryti rašytinę sutartį su sodininkų bendrija, kaip to reikalauja Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 p., kadangi, jo teigimu, jis neprivalo visiškai mokėti jokių įmokų sodininkų bendrijai. Ieškovas yra pateikęs rašytinius įrodymus apie 2007–2010 m. SD „Dituva“ narių susirinkimuose patvirtintas mokėtinas bendrijos ir ne bendrijos narių įmokas, revizijos aktus bei ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo aktus. Šie nutarimai yra galiojantys, teisėti, todėl apeliantas privalo juos vykdyti. Apelianto prašymas skirti baudas po 1000 Lt bendrijos valdybos pirmininkui ir teisininkei nepagrįsta ir nemotyvuotas. Apelianto reikalavimai informuoti teisėjų etikos komisiją, Prezidentę, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą yra nesusiję su byla, iš esmės yra nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl, ieškovės nuomone, nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas pateikė prašymą dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, t. y. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjas, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl įmokų mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų mėgėjiško sodo teritorijoje išlaikymą ir naudojimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui nuo 1996-02-09 nuosavybės teise priklauso 0,06 ha žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), SB „Dituva“ teritorijoje (t. 1, b. l. 70–71). Atsakovas 1979-05-17 buvo priimtas į SB „Dituva“ narius (t. 1, b. l. 11), o 2006-10-12 ieškovei pateikė prašymą išbraukti jį iš bendrijos narių nuo 2006-10-12 (t. 1, b. l. 19). Ieškovė, nurodydama, kad atsakovas nuo 2007 m. iki 2010 m. nemokėjo jam tenkančių mokėti išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, reikalauja priteisti iš atsakovo už šį laikotarpį susidariusi įsiskolinimą. Atsakovas neneigia nemokėjęs šių mokesčių, tačiau su ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nėra SB „Dituva“ narys, savo noru išėjo iš šios bendrijos, o nebuvo pašalintas iš jos, kai tuo tarpu SB „Dituva“ ataskaitiniuose susirinkimuose priimtuose nutarimuose dėl įmokų mokėjimų kalbama apie iš bendrijos pašalintą sodininką, be to, su juo nebuvo sudaryta jokia sutartis, reglamentuojanti mokesčių mokėjimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Todėl sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d.), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d.).
Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad SB „Dituva“ nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 153–158). SD „Dituva“ valdybos susirinkime, vykusiame 2010-10-11, buvo patvirtintas bendrojo naudojimo objektų sąrašas (t. 1, b. l. 159–63). Pagal CK 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Jeigu vienas iš bendratučių nevykdo savo pareigos išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. SB „Dituva“ įstatų 20.4 p. nurodyta, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą, o pagal 20.5 p. – nustatyti nario įmokos, kitų įmokų dydį, jų mokėjimo tvarką (t. 1, b. l. 33). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007–2010 m. vykusiuose visuotiniuose – atskaitiniuose susirinkimuose buvo patvirtintos SB „Dituva“ atitinkamų metų pajamų – išlaidų sąmatos, taip pat patvirtinti mokesčiai ne sodininkų bendrijos nariams už naudojimąsi bendros paskirties objektais. 2007-05-26 vykusio susirinkimo metu buvo patvirtinta, kad ne sodininkų bendrijos narys moka 90 Lt už naudojimąsi bendros paskirties objektais, 2008-06-07 atitinkamai patvirtinta 150 Lt įmoka, 2009-06-27 – 150 Lt įmoka, o 2010-06-05 – 200 Lt įmoka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, nepaisant to, kad jis nėra SB „Dituva sodininkų bendrijos narys ir iki šiol nėra sudaręs rašytinės sutarties su šia bendrija, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „Dituva“ visuotinis narių susirinkimas. Apelianto argumentas, kad jis iš sodininkų bendrijos išstojo savo noru, o nebuvo iš jos pašalintas, neturi įtakos jo pareigai mokėti šias įmokas.
Apeliantas taip pat teigia, kad įmokų didinimas buvo niekuo nemotyvuotas. Pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, jog sodininkų bendrija neteisingai skaičiuoja įmokas ir taip pažeidžia jo teises, turėjo teisę kreiptis dėl nurodytų įmokų teisingumo patikrinimo į atitinkamas institucijas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. kad 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos narių ir ne sodininkų bendrijos mokėtinos metinės įmokos, atliktų revizijų aktus, SD „Dituva“ ūkinės finansinės veiklos už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. patikrinimo aktus. Teismas teisingai nustatė, kad šie dokumentai yra galiojantys, duomenų, kad jie yra nuginčyti, nėra, atsakovas taip pat nėra kreipęsis dėl šių dokumentų nuginčijimo. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu ne sodininkų bendrijos nariams yra nustatyta 200 Lt įmokų už 2010 m. suma, ieškovės reikalavimą šioje dalyje sumažino iki 150 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apelianto argumentas dėl nemotyvuoto įmokų didinimo atmestinas.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nenagrinėtini ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi teisėjo šališkumo klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta specialia procesine tvarka (CPK 68 str., 69 str.). Netenkintinas apelianto prašymas informuoti apie bylą Lietuvos Respublikos Prezidentę, prokurorą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą, nes apeliantas gali tiesiogiai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ar kitų pažeidimų, jeigu tokie duomenys jam yra žinomi. Taip pat atmestinas apelianto prašymas dėl baudų skyrimo SB „Dituva“ pirmininkui V. G. ir A. M., nes nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių dėl jų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.