- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-1437-173/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Arvydas Žibas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R.Ž.
- Atsakovas
- V.O.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Evaldo Burzdiko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R.Ž. ieškinį atsakovui V.O., institucijai, teikiančiai išvadą, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnyba raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydama patikslinti 2010 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010, nurodant, kad 1390 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, priteistų valstybės naudai, būtų pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi prašymą priimti atsisakė. Teismas nurodė, jog pateiktas prašymas dėl sprendimo patikslinimo neatitinka prašymo ištaisyti rašymo apsirikimą turinio požymių, todėl jį laikė prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Nustatė, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 dėl 270 Lt žyminio mokesčio, 1390 Lt už antrinę teisinę pagalbą ir 34,30 Lt pašto išlaidų valstybei išieškojimo iš V.O. 2010 m. liepos 8 d. išsiuntė antstolei B.Čereškienei priverstiniam vykdymui. CPK 589 straipsnyje numatyta, jog jeigu neaiški teismo sprendimo vykdymo tvarka, į procesinį sprendimą priėmusį teismą išsiaiškinti jo vykdymo tvarką, gali kreiptis tik antstolis. Įvertinus tai, teismas prašymo nepriėmė kaip nenagrinėtino teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Atskiruoju skundu Kauno valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnyba prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimas skirtas byloje dalyvaujančioms proceso šalims, todėl pastarajame turėtų būti nurodyta ir jo vykdymo tvarka. Tuo atveju, kai asmuo pervedė valstybės patirtas išlaidas nurodydamas netinkamą įmokos kodą, laikoma, kad jis nėra tinkamai įvykdytas. Proceso šalis, gavusi sprendimą, turi turėti galimybę pati ji įvykdyti, todėl sprendimas neprivalo būti perduotas priverstiniams vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įsiteisėjusios teismo sprendimo koregavimo tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad sprendime nurodyti ginčo klausimai išsprendžiami galutinai. Teismo priimto procesinio dokumento tikslinimo procedūros CPK nenumato, išskyrus rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą (CPK 276 str.). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrimas tik kasacine arba proceso atnaujinimo tvarka. Todėl prašymai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties tikslinimo išvis negali būti nagrinėjami teismuose (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Kolegija atkreipia dėmesį, jog duomenys apie VMI surenkamosios sąskaitos numerį ir įmokų kodus bankams yra žinomi, juos gali sužinoti visi į bankus atvykę suinteresuoti asmenys. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas pažymi, jog asmenys priteistas iš jų sumas privalo sumokėti valstybei tinkama forma teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-237-787/2010 dėl 270 Lt žyminio mokesčio, 1390 Lt už antrinę teisinę pagalbą ir 34,30 Lt pašto išlaidų valstybei išieškojimo iš V.O. 2010 m. liepos 8 d. išsiuntė antstolei B.Čereškienei priverstiniam vykdymui. Taigi, aptariamas teismo sprendimas, kurį prašyta patikslinti, iki prašymo pateikimo galėjo būti įvykdytas. Esant (ar buvus) neaiškiai jo vykdymo tvarkai į sprendimą priėmusį teismą gali kreiptis tik antstolis (CPK 589 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.