Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. P. ir R. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pareiškėjos D. P. ir R. M. po motinos V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą po ½ dalį faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą;

- pareiškėjų D. P. ir R. M. motina V. P. po motinos D. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą;

- pareiškėjų D. P. ir R. M. senelė D. B. po sutuoktinio A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjų D. P. ir R. M. reikalavimai grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais argumentais: D. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. B. (po santuokos – P.). V. P. gimė dvi dukterys – pareiškėjos – D. P. ir R. P.(po santuokos – M.). 1992 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi D. B. ir A. B. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą ir ūkinį pastatą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) A. B. mirė (duomenys neskelbtini), dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau po sutuoktinio mirties D. B. liko gyventi bute, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu, mokėjo visus mokesčius, t. y. priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. D. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė duktė V. P., tačiau ji negalėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikimą. 2017 m. V. P. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina D. B. po tėvo A. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, tačiau pareiškimas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi buvo grąžintas nepašalinus trūkumų. V. P. mirė (duomenys neskelbtini), dėl kurios palikimo priėmimo į notarą kreipėsi pareiškėjos D. P. ir R. M., tačiau ir jos negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į motinos V. P. palikimą, kadangi ji po savo motinos D. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjoms kaip įstatyminėms V. P. įpėdinėms suteiktų teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į V. P. palikimą priėmimo, kas leistų joms pilna apimtimi priimti palikimą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti. Kadangi D. B. po sutuoktinio A. B. mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė, bet palikimą priėmė faktiškai užvaldydama turtą, o V. P. po motinos D. B. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus teisme.

Pareiškėjos D. P. ir R. M. savo reikalavimus įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: D. P. gimimo įrašą liudijančiu išrašu; R. M. gimimo liudijimu; D. B. ir A. B. santuokos liudijimu; V. B. (po santuokos – P.) gimimo liudijimu; V. P. medicininiu mirties liudijimu; D. B. mirties liudijimu; A. B. mirties liudijimu; Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro raštu ir liudijimu; Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu; Nekilnojamojo turto registro išrašais; komunalinių mokesčių apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Viena pareiškimo dalis tenkintina, o dėl kitų dviejų pareiškimo dalių civilinė byla nutrauktina.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos D. P. ir R. M. yra V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), dukterys. V. P. yra D. B., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), kurie buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), duktė. D. B. ir A. B., be dukters V. P., turėjo dar vieną dukterį L. Z., kuri mirė (duomenys neskelbtini) D. B. taip pat turi sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini) D. B. vardu registruotas butas ir du ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1992 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 25 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr.697, taip pat 122/244 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgytas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Butas ir ūkiniai pastatai įgyti santuokoje. D. B. gyvenamoji vieta nuo 1974 m. gegužės 17 d. buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjų D. P. ir R. M. senelio A. B. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (Kauno regiono valstybės archyvo 2020 m. kovo 5 d. raštas bei Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2017 m. vasario 3 d. raštas). Iš 2020 m. kovo 2 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po D. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjų D. P. ir R. M. motina V. P.. D. B. 2011 m. birželio 22 d. buvo sudariusi oficialų testamentą. Iš 2019 m. birželio 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjos D. P. ir R. M. priėmė motinos V. P. palikimą. V. P. 2017 m. buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad jos motina D. B. po sutuoktinio A. B. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą, tačiau proceso nebaigė – Kaišiadorių rajono apylinkės teismui 2017 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-181-548/2017 pareikalavus pašalinti pareiškimo trūkumus, jų nepašalino.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnį teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniams santykiams gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu.

Dėl A. B. palikimo priėmimo.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o A. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjų D. P. ir R. M. senelė D. B. iš karto po sutuoktinio A. B. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau gyveno bute, naudojosi ir prižiūrėjo likusį turtą, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad D. B. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. B. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų D. P. ir R. M. senelė D. B. mirusio sutuoktinio A. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl D. B. ir V. P. palikimo priėmimo.

Pareiškėjos D. P. ir R. M. prašo teismo nustatyti dar du juridinę reikšmę turinčius faktus: pareiškėjos D. P. ir R. M. po motinos V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą po ½ dalį faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą ir pareiškėjų D. P. ir R. M. motina V. P. po motinos D. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtis ir esmė atskleidžiama vertinant esminius paveldėjimo teisinių santykių aspektus: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje). Tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų D. P. ir R. M. motina V. P. po motinos D. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą kreipdamasi į notarą. Palikimo priėmimo faktas registruotas Testamentų registre. Daugiau įpėdinių (testamentinių ar įstatyminių) pareiškusių norą priimti D. B. palikimą nenustatyta. Taigi vienintelė įpėdinė priėmusi visą D. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą yra pareiškėjų motina V. P.. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos D. P. ir R. M. priėmė savo motinos V. P. palikimą pasikreipdamos į notarą ir joms 2019 m. birželio 25 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kur nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos. Kaip minėta aukščiaus, įpėdinis laikomas priėmęs palikėjo visą turtą, nepriklausomai nuo to ar toks turtas dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis. Teismui šioje byloje nusprendus nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjų senelė D. B. po sutuoktinio A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir šiam turtui patekus į D. B. paveldimo turto apimtį, šis turtas atitinkamai kaip vienintelei įpėdinei atitenka pareiškėjų D. P. ir R. M. motinai V. P., o jai mirus – pareiškėjoms D. P. ir R. M..

Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444–445 straipsniai).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų D. P. ir R. M. prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad V. P. po motinos D. B. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti ir kad pareiškėjos D. P. ir R. M. po motinos V. P. mirties priėmė jos palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti, negali būti nustatyti teisme, nes tiek pareiškėjų D. P. ir R. M. motina V. P. kreipėsi į notarą dėl savo motinos D. B. palikimo priėmimo, tiek ir pareiškėjos D. P. ir R. M. kreipėsi į notarą dėl savo motinos V. P. palikimo priėmimo, t. y. abiem atvejais palikėjų palikimas yra priimtas ir byloje yra šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms, civilinės bylos dalys dėl šių pareiškėjų D. P. ir R. M. reikalavimų yra nutrauktinos kaip nenagrinėtinos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjoms D. P. ir R. M. siūlytina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2YT-7804-840/2020 pagal pareiškėjų D. P. ir R. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dalis dėl D. B. ir V. P. palikimų priėmimo.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.