Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant J. R., dalyvaujant pareiškėjams R. D. ir A. D., A. D. atstovei advokatei I. M., suinteresuotam asmeniui T. S., suinteresuoto asmens M. S. atstovei advokatei I. L., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: M. S., A. S., D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., T. S., M. S., D. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. S. 2014-09-09 teismo posėdyje parodė, kad ji yra mirusio R. S. sutuoktinė (našlė), kad jos ir R. S. santykiai buvo geri, jis niekada nebuvo palikęs šeimos: R. S. rūpinosi šeima, šeimoje augo trys sūnūs, kuriems tėvas skyrė didelį dėmesį, šeima buvo materialiai aprūpinta, kartu gyveno anyta. Nurodė, kad R. S. dirbo stalių gaminių ceche staliumi. Mano, kad pareiškėja galėjo išnaudoti jos buvusį sutuoktinį materialiai, nuskriaudė jos šeimą, kad ir dabar siekia turtinių tikslų, tačiau jokių faktų apie sutuoktinio bendravimą su pareiškėja nežinojo.

Suinteresuoti asmenys D. S., M. S., A. S. į 2015-01-07 teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti tinkamai (b. l. 142, 146). Suinteresuoti asmenys A. S. ir D. S. nurodė neatvykimo priežastis, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 142-144). Suinteresuotą asmenį M. S. atstovauja advokatė I. L..

L. S. D. G. parodė, kad ji yra pareiškėjos draugė, pažino jos tėvus, bendravo su jos tėvais, kurie yra mirę, matė augančią pareiškėją nuo vaikystės, nes pati yra gimusi 1940 metais. Nurodė, kad gyvena pareiškėjų kaimynystėje. Pareiškėją R. D. apibūdino kaip kultūringą, išsilavinusią, padorią moterį. Prisiminė, kad pareiškėja su R. S. pirmą kartą atėjo pas ją į svečius 1995 metų balandžio mėnesį, kad (duomenys neskelbtini) jį pristatė kaip savo draugą. Nurodė, kad tai buvo aukštas, tamsus vyras. Pareiškėja jai pasakojusi, jog yra įsimylėjusi R. S., taip pat pasakė, kad jis turi šeimą. Liudytoja patvirtino, kad R. D. vežė į gimdymo namus ir parvežė su kūdikiu R. S., kad jis padėjo (duomenys neskelbtini) materialiai, kartais prižiūrėjo vaiką, padėjo ūkiniuose darbuose, nes ir ji pati dažnai lankydavosi pareiškėjos namuose ir kartais taip pat padėdavo prižiūrėti kūdikį. Paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) lanko jo kapą. Pabrėžė, kad ji matė ir žino, kad R. S. visada pripažino savo vaiką, tačiau (duomenys neskelbtini) nenorėjo viešumo, nerašė jo vardo gimimo liudijime. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) niekada nėra atvedusi kitų draugų, gyvena su sūnumi ir yra padori moteris.

Liudytoja V. D. parodė, kad yra suinteresuoto asmens A. S. kaimynė. Paaiškino, kad A. S. nesiskundė savo sutuoktiniu, kad R. S. kartais išvažiuodavo į komandiruotes. Nurodė, kad R. S. buvo aukštas, rudų plaukų, ar turėjo ūsus - neprisiminė. Nurodė, kad R. S. išlaikė šeimą materialiai, džiaugėsi vaikais, pasistatė namą.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra A. S. kaimynė, kad dažnai bendraudavo su šia šeima. Patvirtino, kad šeimoje santykiai buvo geri, R. S. rūpinosi vaikais, bet dirbdavo ilgiau. Nurodė, kad per R. S. laidotuves pareiškėjos nematė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo A. D. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, žiniose apie tėvą duomenų nėra, kad gimimo įrašas sudarytas pagal motinos R. D. pareiškimą (b. l. 63). Kaip nurodė pareiškėja, registruojant vaiko gimimą, ji buvo nurodžiusi tėvo vardą (duomenys neskelbtini), kuris yra jos tėvo vardas. Iš civilinės būklės akto įrašo ištaisymo akto, Civilinės metrikacijos skyriaus išvados matyti, kad pareiškėjos buvę nurodyti duomenys apie tėvą tikslu užpildyti grafą, nesukėlė teisinių pasekmių, todėl panaikinti (Santuokos ir šeimos kodekso 67 str., b. l. 11-12, 64-65). Pareiškėjos nurodytas galimas A. D. tėvas R. S. mirė 1997-01-25 (b. l. 49). Iš paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad R. S. palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S. (b. l. 47-60).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje“ nurodyta, kad dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui, nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis tokiu teisiniu reglamentavimu: kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Taigi, nustatant tėvystę šioje byloje vadovaujamasi 1969 m. gruodžio 2 d. Įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalies norma.

Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti, jei jis yra susilaukęs palikuonių (CK 3.146 str. 3 d.). R. S., miręs 1997-01-25, turi tris sūnus: D. S., T. S. ir M. S., kurie šioje byloje yra suinteresuoti asmenys (b. l. 14-17, 23-24). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Pareiškėjams prašant, 2014-09-09 teismo nutartimi paskirta teismo DNR ekspertizė, o pareiškėjas A. D. ir suinteresuoti asmenys D. S., T. S. ir M. S. buvo įpareigoti nuvykti į DNR laboratoriją tyrimams atlikti. 2014-09-23 Serologijos ir DNR laboratorija pateikė raštą, kad nustatytą dieną į laboratoriją atvyko tik R. D. ir A. D., o suinteresuoti asmenys D. S., T. S. ir M. S. neatvyko (b. l. 134). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, T. S., M. S. atstovė advokatė I. L. pareiškė, kad jie tyrime nedalyvaus, nes tai pažeidžia jų teises. Suinteresuotas asmuo D. S. procese nedalyvavo, nurodydamas, jog gyvena užsienyje, savo poziciją yra išdėstęs atsiliepime, nurodydamas, kad nesutinka dalyvauti, atliekant ekspertizę (b. l. 69-70). Pažymėtina, kad pareiškėja R. D. sutiko sumokėti ekspertizės išlaidas.

Išplėstinė teisėjų kolegija, 2004 metais priimdama teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004 konstatavo, kad CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, teismo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas - taikytina tik atsakovui spėjamam vaiko tėvui. Tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Esant tokiai nustatytai teismų praktikai, teismas negali suinteresuotų asmenų atsisakymo atlikti ekspertizės vertinti kaip tėvystės įrodymą, tačiau toks atsisakymas vertintinas proceso dalyvių teisių ir pareigų prasme, t. y. kaip tiesioginio ir pagrindinio įrodymo, pagrindžiančio suinteresuotų asmenų atsikirtimus, nepateikimas. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas suinteresuoti asmenys yra civilinio proceso dalyviai, kurie turi tam tikras teises ir pareigas bylos procese, t. y. jie turi padėti teismui nustatyti tiesą byloje, teikti byloje įrodymus ir t. t. Savo procesinėmis teisėmis jie turi naudotis sąžiningai (CPK 42 str.). Nesutikdami su byloje pareikštu reikalavimu, savo atsikirtimus, kaip pareiškėjai savo reikalavimą, turi pagrįsti įrodymais. Kadangi suinteresuoti asmenys yra aktyvūs, nesutikdami su pareiškimu, jie turėtų būti aktyvūs ir teikdami įrodymus, pagrindžiančius atsikirtimus. Taigi, suinteresuotų asmenų D. S., T. S., M. S. atsisakymas atlikti ekspertizę vertintinas ne tik kaip vengimas teikti įrodymus, bendradarbiauti su teismu, siekiant nustatyti byloje tiesą, bet ir kaip savo atsikirtimų nepagrindimas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

Tiek pareiškėjo A. D. gimimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje, tiek nuo 2001 metų galiojančio Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Iš pareiškėjos R. D. paaiškinimo, liudytojos Stanislovos D. G. parodymų darytina išvada, kad R. D. ir R. S. bendravo, lankėsi pas liudytoją, R. S. dirbo ūkinius darbus pareiškėjos sode, šventė su ja šventes, pareiškėjai pagimdžius sūnų, jį pripažino, juo rūpinosi ir prisidėjo prie jo išlaikymo. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. turėjo šeimą, augino tris sūnus ir bendrą ūkį vedė su sutuoktine A. S.. Iš minėtų paaiškinimų, rašytinių įrodymų byloje matyti, kad pareiškėjos R. D. ir R. S. bendravimas tęsėsi apie dvejus metus, kad R. S. mirė, kai pareiškėjui A. D. buvo apie pusę metų (b. l. 10, 49). Manytina, kad suinteresuotų asmenų A. S., T. S., M. S. atstovės paaiškinimai, T. S., D. S., M. S. atsisakymas atlikti ekspertizę, liudytojų V. D., R. M. parodymai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių ir nepagrindė suinteresuotų asmenų atsikirtimų (CPK 12, 177 str.). Darytina išvada, kad R. S., miręs 1997-01-25, yra pareiškėjo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (Santuokos ir šeimos kodekso 55 str. 2 d., 56 str.).

Teismas padarė išvadą apie aukščiau nurodytas aplinkybes, nes byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina tėvystės faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Manytina, kad toks įrodymų vertinimas atitinka ir J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnį, įtvirtinantį geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnį, įtvirtinantį prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146-3.148, 3.150 straipsnius, numatančius, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais. Tai suponuoja išvadą, kad tiek teismas, tiek proceso dalyviai turi dėti visas pastangas nustatyti tiesą byloje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad būtų įgyvendinta pareiškėjo A. D. teisė žinoti savo tėvą (CK 3.161 str. 2 d.).

Iš pareiškėjų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 1997-01-25, iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), yra A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš pareiškėjų R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 17,61 eurų (septyniolika eurų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.