Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. A., tretysis asmuo M. K., išvadą teikianti institucija Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei E. A. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką įteikti tinkamai, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. E. A. 2016-11-09 paaiškinime, pateiktame Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Tuo atveju, jeigu į bylą neatvyktų, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad R. ir M. K. yra pasiruošę įvaikinimui. Sutuoktiniai pasirengę įsivaikinti mergytę nuo gimimo iki 1 metų amžiaus su išgydomais, vaiko raidos neįtakojančiais, sveikatos sutrikimais. Prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo dviejų mėnesių augina L. A.. Atsakovė per visą tą laiką mergaitės nepalankė, tik vieną kartą skambino, pokalbis truko apie minutę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

Byloje nustatyta, kad L. A. gimė (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. A. nustatyta laikinoji globa. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl motinos teisių neterminuoto apribojimo atsakovės vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei E. A. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-04 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-545-476/2015) neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o atsakovei pagimdžius penktą vaiką - L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurios auginimui ji nebuvo pasirengusi, girtavo, todėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. A. nustatyta laikinoji globa. Atsakovė nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis savo vaiku – L. A., jos neaugino ir ja nesirūpina, visiškai nededa pastangų spręsti iškilusias problemas, mergaitė jos nepažįsta. Pažymėtina, kad dėl to mergaitei daroma žalinga įtaka. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo paraginta gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti ir domėtis vaiku, tačiau teigiamų pokyčių taip ir neįvyko. Nors atsakovė priėmė pasiūlymą gydytis nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, tačiau vėliau savavališkai gydymą nutraukė, jokių pokyčių neįvyko. Atsakovė šiame teismo procese užėmė pasyvią poziciją, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. E. A. 2016-11-09 paaiškinime, pateiktame Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo dukrai ir nenori dalyvauti jos gyvenime. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais – visišku nebendravimu ir nesidomėjimu dukra, visišku abejingumu kitiems savo vaikams, piktnaudžiavimu alkoholiu daro ypatingą žalą dukros vystymuisi ir visiškai ja nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovė buities nesitvarko, vartojo alkoholį, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba ir darbo neieško, nesprendžia priklausomybės alkoholiui klausimo), atsakovė net nesiekia rūpintis dukra. Reikšmingos aplinkybės, sprendžiant atsakovės motinos valdžios ribojimo klausimą, yra tai, kad atsakovė nesirūpina vaikais, kurių atžvilgiu jau yra apribota jos motinos tėvų valdžia, atsakovė yra jiems pasyvi ir abejinga, Nėra užmezgusi jokio ryšio su L., nerodo domėjimosi ja. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikams susigrąžinti, priešingai byloje esančiais duomenimis padėtis atsakovės šeimoje po vaikų paėmimo iš šeimos tik blogėjo. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsakovė nedirba ir darbo neieško. Tarp kitų vaikų ir atsakovės nėra abipusio ryšio. Atsakovės dukra L. A. iš jos paimta būdama dviejų mėnesių amžiaus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią E. A. dukros L. A. atžvilgiu, konstatuojant, jog tokia padėtis susidarė esant motinos kaltei. Neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią dukros L. A. atžvilgiu, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra išskyrus tai, kas prieštarautų dukros interesams, taip pat be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Vaiko globa gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (CK 3.256 str.).

Kadangi nepilnametės mergaitės L. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribota atsakovės E. A., biologinės vaiko motinos valdžia, o biologinis vaiko tėvas nenustatytas, akivaizdu, kad mergaitė liko be motinos globos, ji esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl L. A. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d.).

Ieškovas prašo L. A. nuolatiniu globėju paskirti M. K., taip pat nustatyti nepilnametės mergaitės L. A. gyvenamąją vietą su globėju M. K. jo gyvenamojo vietoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. A. nustatyta laikinoji globa, L. A. globėjas – LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ administracija, globos vieta - LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“. 2015-10-22 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. A. globėju paskirtas M. K., mergaitė apgyvendinta globėjo gyvenamojoje vietoje. Mergaitės L. A. laikinasis globėjas M. K. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad L. A. nuo dviejų mėnesių amžiaus augu jo šeimoje. 2016-09-06, 2016-06-21, 2016-07-21, 2016-03-02, 2015-11-10 Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nurodyta, kad mergaitė auga globėjo M. K. šeimoje, globėjas tinkamai vykdo savo pareigas. 2015-11-10 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinus L. A. globėjo M. K. būstą nustatyta, kad L. A. sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Šeima gyvena erdviame, jaukiame, šiuolaikiškai įrengtame name, namuose tvarkinga, švaru, paaugus mergaitei, planuojama jai įrengti atskirą kambarį. M. K. sudaręs santuoką su R. K.. M. K. ir R. K. neteisti, medicininiuose pažymėjimuose nurodoma, kad tiek M. K., tiek R. K. yra sveiki, vaiką įsivaikinti gali. Išvadą teikianti institucija Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje dėl būsimų globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įsivaikinti vaiką nurodė, kad R. ir M. K. yra pasiruošę šeimoje įsivaikinti nepilnametį vaiką. Byloje pateikiamas M. K. prašymas skirti jį L. A. nuolatiniu globėju, taip pat pateikiamas M. K. sutikimas, jog jis būtų skirtas L. A. nuolatiniu globėju, pridedamas medicininis pažymėjimas, iš kurio matyti, kad M. K. sveikas, vaiką globoti gali. JO sutuoktinė tam neprieštarauja.

Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, siekiant labiau priartinti būsimas vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką, tikslinga L. A. nuolatiniu globėju paskirti M. K. ir nustatyti L. A. gyvenamąją vietą su globėju M. K. jo gyvenamojoje vietoje.

Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės E. A. išlaikymą nepilnametei dukrai L. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur gaunamų pajamų iki dukros pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovės E. A. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai L. A.. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma jos nepilnametei dukrai L. A. kas mėnesį po 100,00 Eur yra pagrįsta. Teismo vertinimu, mergaitės išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, o ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. A. šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje buvo registruota laikotarpiu nuo 2016-08-01 – 2016-11-23, neturi nuolatinių pajamų. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė vartoja alkoholį, o pagal teismų praktiką teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki, ir tuo atveju, kai tėvo (motinos) sunki padėtis atsirado dėl jų netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis negali būti mažinamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Todėl atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečių vaikų poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovės E. A., priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai L. A. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki dukros pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirtinas nepilnametės mergaitės L. A. globėjas M. K. (CK 3.203 str.), išaiškinant pareigą, kad vaikui skirtas išlaikymas naudojamas tik jo interesais (CK 3.185, 3.203 str.).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Taigi, iš atsakovės E. A. valstybės naudai priteistinas 77,00 Eur dydžio žyminis mokestis (41,00 Eur už reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas); reikalavimas dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl motinos valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 36,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100,00 Eur x 1 vaikas x 12 mėn. x 3% = 36,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)).

Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 5,31 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos globėju skirti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos globėju M. K. jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2016-10-15, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) iki jos pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės mergaitės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti globėją M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,31 Eur (penkis eurus 31 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.