Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į laisvės atėmimo bausmės laiką laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.25 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 11.34 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. Ž. 8 mėnesius neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuspręsta palikti V. Ž. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

Priteista iš V. Ž. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 493,64 Eur žalai atlyginti.

Priteista iš V. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1 958,75 Eur žalai atlyginti.

Priteista iš V. Ž. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 8 174,83 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nuosprendžiu atmestas nukentėjusiosios K. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. Ž.

Nurodyta dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmenas su vaizdo įrašais, CD laikmeną bei USB laikmeną su medicininiais dokumentais palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Ž. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.11 val. Tauragėje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bėgdamas tyčia rankomis pastūmė ir pargriovė viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas atliekančią Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąją patrulę K. J. (buvusi pavardė A.), padarydamas jai odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kryžkaulio 3–4 slankstelių lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis siekia būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nes mano, jog jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikydamas BPK reikalavimų netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą policijos pareigūnų parodymams, ignoravo reikšmingas bylos aplinkybes, todėl padarė prielaidomis ir neaiškumais pagrįstas prieštaringas išvadas. Tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas labai išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino V. Ž. kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalys), taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne atsietai, o kaip visumą, nepažeisdamas BPK įtvirtintų reikalavimų, ir nė vieniems iš jų nesuteikė prioritetinės reikšmės. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai apie skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų prieštaringumą. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nuteistajam kitaip (subjektyviai ir palankiai sau) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, savaip juos vertinant, nesuteikia teisinio pagrindo V. Ž. išteisinti.

8. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kaltininkas traukiamas atsakomybėn, kai nustatomas būtinasis nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – motyvas, t. y. kaltininko siekis nesunkiai sutrikdyti sveikatą asmeniui dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje, nepriklausomai nuo to, ar sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis vykdė tarnybinę ar pilietinę pareigą, ar jau nebevykdė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasakyta, kad tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-942/2016). Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, pranešimas teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, užpulto asmens gynimas, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-648/2022).

9. Šioje byloje V. Ž. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.11 val. Tauragėje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bėgdamas, tyčia rankomis pastūmė ir pargriovė viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas atliekančią Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąją patrulę K. J. (buvusi pavardė A.), padarydamas jai odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kryžkaulio 3–4 slankstelių lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu nukentėjusiajai policijos pareigūnei K. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat nėra ginčo dėl žalos atlyginimo. Tačiau nuteistasis nurodo, jog byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu jis norėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją ir numatė, kad įvyks jo ir nukentėjusiosios susidūrimas, be to, teigia, kad vengdamas sulaikymo nukentėjusiosios tyčia rankomis nestūmė, rankas ištiesė instinktyviai, jų tarpusavio kontaktas buvo atsitiktinis, todėl jo veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta, nes V. Ž. kaltė yra visiškai įrodyta toliau aptariamais įrodymais.

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai K. A. nustatyti odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kryžkaulio 3–4 slankstelių lūžimas, todėl nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 63–64).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytas odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių patinimu kairėje plaštakoje, kryžkaulio lūžimas S2-S3-S4 srityse bei kryžkaulio S2-S5 slankstelių potrauminė edema (pabrinkimas). Sužalojimai padaryti įvykio metu, kietais bukais daiktais, tuo galėjo būti koks nors aplinkos daiktas, kietas pagrindas ir pan., mažiausiai dėl dviejų smūgių ar trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ant žemės. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kryžkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (t. 3, b. l. 114–118).

18. Teisiamajame posėdyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus teismo medicinos ekspertas A. J. parodė, kad tyrimas dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo buvo atliekamas pagal pateiktus medicininius dokumentus. Radiologinio tyrimo metu buvo nustatytas kryžkaulio lūžimas, todėl pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 2–4).

19. 2020 m. rugsėjo 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buvo paimtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 65). 2020 m. spalio 6 d. – 2020 m. spalio 7 d. Tauragės AVPK Veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas laikmenoje esantis prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Atidarytas failas „2020.09.11 23.09 (duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas darytas 2020 m. rugsėjo 11 d. Įraše užfiksuota lauko terasa. Atvažiavus autobusiukui su skiriamaisiais policijos ženklais per gatvę į kitą pusę pereina vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais. Išlipęs iš autobusiuko policijos pareigūnas taip pat nueina į kitą gatvės pusę. Girdėti, kaip vyriškas balsas šaukia: „ateik čia“, Netrukus gatvė prabėga vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais, paskui jį policijos pareigūnas. Pareigūnas duoda komandą: „stok policija“, pakartoja du kartus. Paskui pareigūną bėga kita pareigūnė. Vyriškis ir paskui jį pareigūnas prabėga šalia terasos. Pareigūnas sako: „šausiu tazerį“. Pareigūnė stovi prie gatvės, šalia automobilio ir link jos atbėgantis vyriškis ją pastumia, dėl to pareigūnė nugriūna. Pareigūnas panaudoja tazerį ir duoda komandas vyriškiui: „rankas už nugaros, gulėk“ (t. 1, b. l. 68–70, t. 2, b. l. 49).

20. 2021 m. vasario 22 d. Tauragės AVPK Veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) sumontuota vaizdo kamera darytas vaizdo įrašas. Atidarytas failas „received_703006737055081“, vaizdo įrašas darytas 2020 m. rugsėjo 11 d. Vaizdo įraše užfiksuota gatvė, dešinėje pusėje matyti stovintys automobiliai. Iš kairės į dešinę pusę link stovinčių automobilių prabėga asmuo, o paskui jį du pareigūnai. Pareigūnė nubėga prie šviesios spalvos automobilio priekio, o po to atsistoja prie jo galo. Tada prie minėto šviesios spalvos automobilio priekio atbėga asmuo ir jam susigretinus su pareigūne, ji nugriūna, tada pribėga kitas pareigūnas (t. 1, b. l. 100–102, t. 2, b. l. 49).

21. Aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad V. Ž. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.11 val. Tauragėje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bėgdamas, tyčia rankomis pastūmė ir pargriovė viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas atliekančią Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąją patrulę K. J. (buvusi pavardė A.), padarydamas jai odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kryžkaulio 3–4 slankstelių lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Darytina išvada, jog šiuo atveju pagal teismo nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes skundžiamame nuosprendyje buvo tinkamai įvertinti ir konstatuoti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant taip pat ir į įvykio kilmę, eigą, įvykyje dalyvavusių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Priešingai nei mano apeliantas, visos teisiškai reikšmingos įvykio aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos, taip pat buvo labai išsamiai aptarti nuteistojo veiksmai ir jų pobūdis, todėl nėra ir jokio pagrindo teigti, jog nuteistojo veikos kvalifikavimas neatitinka BK 15 ir 16 straipsniuose keliamų reikalavimų, nes apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad V. Ž. veiksmų aptariamoje situacijoje nėra pagrindo vertinti kaip padarytų dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. Ž. suvokė pavojingą savo elgesio pobūdį, numatė, kad bėgdamas ir stipriai rankomis pastumdamas jį bandžiusią sulaikyti policijos pareigūnę gali ją sužaloti (sutrikdyti jai sveikatą), ir to norėjo, nes visais būdais siekė išvengti sulaikymo, todėl jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Dėl šios priežasties nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

22. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog didelė nuteistojo argumentų dalis yra susijusi su, jo nuomone, netinkamu (neteisingu) teismo atliktu 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, taip pat apeliantas akivaizdžiai subjektyviai (palankiai sau) interpretuoja ir fragmentiškai cituoja byloje esančius įrodymus, pateikia savitą versiją apie nukentėjusiosios elgesį įvykio metu. Nurodo, kad prieš fizinį kontaktą ji ne stovėjo prie automobilio siekdama jį sulaikyti, o atliko aktyvius veiksmus – ­staigiai, netikėtai, išbėgo („išnėrė“) iš už automobilio ir tai lėmė jų susidūrimą. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

23. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios ir nuteistojo fizinio kontakto, pasibaigusio nukentėjusiosios sužalojimu, aplinkybės yra aiškiai užfiksuotos byloje esančiais objektyviais įrodymais – šios nutarties 19 ir 20 punktuose aptartuose vaizdo įrašuose „2020.09.11 23.09 (duomenys neskelbtini)“ ir „received_703006737055081“. Dar kartą peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus yra akivaizdu, jog juose užfiksuotas aplinkybes apylinkės teismas aprašė ir įvertino teisingai, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde pateikiama versija apie atsitiktinį nuteistojo kontaktą su nukentėjusiąja neatitinka bylos įrodymų visumos ir yra atmestina. Šie vaizdo įrašai, be kita ko, neginčijamai patvirtina nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius nukentėjusiosios policijos pareigūnės K. J. ir liudytojo policijos pareigūno D. K. parodymus apie 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio eigą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jais rėmėsi pagrįstai.

24. Minėtuose teisingam bylos išnagrinėjimui itin svarbiuose vaizdo įrašuose skirtingais rakursais yra užfiksuotos tos pačios įvykio aplinkybės – 2020 m. rugsėjo 11 d. gatve prabėga V. Ž., o jį vejasi policijos pareigūnas D. K., kuris du kartus liepia jam sustoti. Paskui D. K. bėga ir nukentėjusioji, kuri dėvi šviesą atspindinčią liemenę. Po to šalia terasos prabėga V. Ž., o paskui jį D. K., kuris sako: „šausiu tazerį“. Nukentėjusioji tuo metu stovi prie gatvės, šalia automobilio, tada link jos atbėgantis V. Ž. abiem rankomis ją stipriai pastumia, dėl to pareigūnė nugriūna, taip pat nugriūna ir pats V. Ž.. Taigi vaizdo įrašuose objektyviai užfiksuotos aplinkybės visiškai paneigia apelianto teiginius apie tai, jog prieš pat susidūrimą pareigūnė atliko aktyvius veiksmus, judėjo, netikėtai iššoko iš už automobilio ir pan. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad V. Ž. jos negalėjo matyti, nes iš vaizdo įrašų akivaizdu, jog nukentėjusioji dėvėjo uniformą, šviesą atspindinčią liemenę, o prieš pat fizinį kontaktą stovėjo apšviestoje ir gerai matomoje gatvės vietoje prie automobilio, nesislėpė. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji iš tiesų stovėjo prie automobilio laukdama nuteistojo. Tai, kad matydama prie jos greitai atbėgantį nuteistąjį ir siekdama jį sulaikyti nukentėjusioji papurškė jam dujų, šios aplinkybės niekaip negali paneigti. Akcentuotina ir tai, jog iš vaizdo įrašų matyti, kad įvykio metu gatvėje automobilių eismas iš esmės nevyko, taip pat gatvėje beveik nebuvo praeivių, niekas nuteistajam neužstojo kelio, todėl apeliantas, norėdamas išvengti sulaikymo ir pabėgti nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų, nevaržomai galėjo pasirinkti bet kokią bėgimo trajektoriją, tačiau persekiojamas policijos pareigūno D. K. pasirinko kryptingai bėgti būtent link prie automobilio stovėjusios nukentėjusiosios ir prie jos pribėgęs ją stipriai pastūmė į krūtinę abiem rankomis. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, kad nuteistasis nebūtų turėjęs kito kelio pabėgti iš įvykio vietos ir (arba) būtų nepastebėjęs nukentėjusiosios, netyčia užkliudęs ją kūnu prabėgdamas pro šalį ar pan. – vaizdo įrašai patvirtina, jog jo veiksmai akivaizdžiai buvo tyčiniai, kryptingi. Esant tokioms objektyviai vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms, vien tai, kad pastūmęs ir nuvertęs nukentėjusiąją nuvirto ir pats nuteistasis, priešingai nei mano apeliantas, niekaip negali patvirtinti, kad jų tarpusavio kontaktas buvo atsitiktinis, o ne nulemtas jo tyčinių veiksmų. Be to nukentėjusioji paaiškino, kad V. Ž. nugriuvo užkliuvęs už jos bato. Aptartos ir vaizdo įrašuose užfiksuotos faktinės įvykio aplinkybės patikimai paneigia apelianto samprotavimus apie pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo veiksmų prieštaringumą ir patvirtina šio teismo išvadų teisingumą.

25. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022).???

26. Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apelianto akcentuojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014 nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant V. Ž. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikaltimą klausimą vadovautis minėta apelianto skunde nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartimi nėra pagrindo, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi, taip pat akivaizdžiai skiriasi ne tik nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, tačiau nesutampa ir pačios nusikalstamos veikos, nes minėtoje kasacinėje byloje buvo nagrinėjama situacija, kai asmenys apeliacinės instancijos teismo buvo išteisinti dėl bendrininkų grupe padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284, 286 ir 290 straipsniuose. Pažymėtina, jog minėtoje byloje vienas iš išteisintų asmenų policijos pareigūną pastūmė savo kūnu, o ne rankomis, taip pat buvo padaryta išvada, jog šio asmens veiksmai apskritai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.