Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-917-920/2016 pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bekonas LT“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Bekonas LT“ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. lapkričio 8 d. bei visus kitus priklausančius mokėjimus. Taip pat ieškovas prašė pripažinti vienašališką darbo sutarties Nr. l nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. liepos 16 d. bei visus kitus priklausančius mokėjimus; įstatymo numatytus delspinigius už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką – po 28,96 Eur (100 Lt) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį; 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo darbo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas su atsakovu UAB „Bekonas LT“ 2011 m. gegužės 31 d. sudarė Darbo sutartį Nr. l, pagal kurią ieškovas dirbo UAB „Bekonas LT“ direktoriaus pareigose. Darbo sutartis buvo neterminuota, numatytas atlyginimas už darbą 28,96 Eur (100 Lt) per mėnesį. 2012 m. lapkričio 8 d. vienintelio UAB „Bekonas LT“ akcininko sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš UAB „Bekonas LT“ direktoriaus pareigų, nuo 2012 m. lapkričio 9 d. jį pervedant į kitas pareigas bei paliekant ta pati atlyginimą. Į kokias konkrečiai pareigas buvo pervestas dirbti ieškovas, darbdavys nepaaiškino, tačiau ieškovui tiko ta sąlyga, kad atlyginimo dydis nepakito, jis ir toliau sudarė 28,96 Eur (100 Lt) per mėnesį, todėl sprendimo perkelti jį į kitas pareigas neginčijo. Nuo perkėlimo į kitas pareigas, jokių darbo užduočių darbdavys ieškovui nepateikė, darbo organizavimu nesirūpino, aiškino, kad įmonė jokios aktyvios veiklos nevykdo. Be to, naujasis atsakovo direktorius taip pat aiškino, jog atlyginimo mokėjimui tuo metu nebuvo lėšų. 2015 m. spalio 26 d. ieškovas sužinojo, kad jis yra atleistas iš užimamų pareigų, tai yra, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo 2013 m. liepos 16 d. Ieškovas įrodinėjo, jog jokių pranešimų apie ketinamą nutraukti darbo sutartį ieškovas prieš tai iš atsakovės nebuvo gavęs, o ir pačioje darbo sutartyje, kur kalbama apie sutarties nutraukimą, nėra ieškovo parašo. Ieškovas nurodė, kad sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardintas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), tačiau jokios drausminės nuobaudos ieškovas nėra gavęs.Atsakovė UAB „Bekonas LT“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, skirti ieškovui maksimalią CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos skiriant LUAB „Bekonas LT“ naudai. Atsakovė nurodė, kad ieškovas praleido DK 289 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ieškinio pareiškimui, kadangi apie atleidimą ieškovas sužinojo daug ankščiau nei nurodyta teismui. Dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, pažymėjo, kad vienintelio akcininko sprendimu, nuo 2012 m. lapkričio 8 d. ieškovas buvo atšauktas iš UAB „Bekonas LT" direktoriaus pareigų, taip pat įpareigotas iki 2012 m. lapkričio 23 d. perduoti naujai paskirtam direktoriui A. B. visus UAB „Bekonas LT“ dokumentus, antspaudą, pinigines lėšas ir visą įmonės turtą pagal finansinės atskaitomybės duomenis 2012 m. lapkričio 8 dienai. Atsakovė įrodinėjo, jog ieškovas nesutiko su jo nušalinimu nuo vadovo pareigų, nepripažino naujai paskirto vadovo, piktybiškai ignoravo visus teisėto vadovo nurodymus bei įsakymus, vadindamas juos „nesąmonėmis“, sąmoningai nebendravo, neperdavinėjo įmonės antspaudo, dokumentų, piniginių lėšų ir kt., nebendradarbiavo perduodant vadovo funkcijas, nesilankė darbe, neatliko jokių darbo funkcijų pas atsakovą, o ir pats savęs nelaikė dirbančiu įmonėje. Dėl to, 2013 m. liepos 11 d. ieškovui registruotu laišku, adresu: (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas Nr. 0711-01, jog jis nuo 2013 m. liepos 16 d. atleidžiamas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas iki šiol nėra perdavęs UAB „Bekonas LT“ piniginių lėšų, dalies dokumentų, jokio įmonės turto, todėl nebūtų įmanoma nustatyti ar darbo užmokesčio įsiskolinimas iš tiesų egzistuoja. Be to, dėl ieškovo galimai neteisėtos veikos 2012 m. lapkričio 26 d. pareiškimu buvo kreiptasi į Panevėžio apsk. VPK Panevėžio r. PK, kuris atliko ikiteisminį tyrimą. Kratos metu pas D. O. rastas UAB „Bekonas LT“ antspaudas ir kai kurie įmonės dokumentai, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto išvadoje Nr. 5-5/39 dėl UAB „Bekonas LT“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad ieškovas nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo 2011 m. ir 2012 m. kasos pajamų, išlaidų orderių ir kasos registrų, PVM sąskaitų-faktūrų pardavimų ir pirkimo registrų, atsakingo asmens D. O. avansinių apyskaitų, nepateikė 2012 m. ilgalaikio turto, kasos apskaitos dokumentu, didžiosios knygos, balanso, ir dėl išvardintų pažeidimų iš jų atsirandančių pasekmių iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. UAB „Bekonas LT“ turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio ir struktūros.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės UAB „Bekonas LT“ 2013 m. liepos 16 d. vienašališką darbo sutarties Nr. l nutraukimą su ieškovu D. O. neteisėtu; panaikino atsakovės UAB „Bekonas LT“ direktoriaus 2013 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo D. O. atleidimo iš darbo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.Dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. lapkričio 8 d. bei visų kitų priklausančių mokėjimų ieškovui priteisimo, ieškinio senaties termino taikymo teismas nustatė, kad ieškovas apie jo atšaukimą iš direktoriaus pareigų 2012 m. lapkričio 8 d. vienintelio atsakovės akcininko sprendimu sužinojo 2012 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu, o 2012 m. lapkričio 23 d. registruotu paštu apie tai gavo pranešimą. Kadangi ieškinys gautas 2015 m. gruodžio 4 d., teismas konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Be to teismas pažymėjo, kad ieškovas dar 2014 m. vasario 5 d. su reikalavimu priteisti arbo užmokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. kreipėsi VDI Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2014 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. DGKS-1015 byloje Nr. APS-111-2109/2014 dalį reikalavimų nagrinėti atsisakė, kitą dalį atmetė dėl 3 mėnesių kreipimosi termino. Ieškovas šio sprendimo neskundė, o šioje byloje nustatyto termino taip pat neprašė atnaujinti. Dėl vienašališko darbo sutarties Nr. l nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. liepos 16 d. bei visų kitų priklausančių mokėjimų ieškovui priteisimo, vidutinio darbo užmokestį už uždelsimo laiką priteisimo, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo darbo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir abiejų proceso šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 8 d. akcininko sprendimu ieškovą atšaukus iš direktoriaus pareigų, jokia kita darbo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Dėl to teismas laikė, kad ieškovas negalėjo būti 2013 m. liepos 16 d. atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi tarp šalių nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Teismas atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. lapkričio 8 d. akcininko sprendimu ieškovą atšaukus iš direktoriaus pareigų darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, kitus ieškinio reikalavimus atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. O. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą skundžiamoje dalyje ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visa apimtimi (priteisti visas prašomas sumas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo ginčų komisija ginčo iš esmės nenagrinėjo, kadangi individualus darbo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai, tuo tarpu reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje. Su pastarąją darbo ginčų komisijos išvada nesutinka, kadangi skiriasi ieškovo pareigos, tiek laikotarpis, už kurį prašoma priteisi mokėjimus (nagrinėjamos bylos ir kitos darbo bylos skiriasi ginčo dalykas). Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra praleistas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi jis turėtų būti skaičiuojamas nuo sužinojimo, todėl šis terminas nėra praleistas. Be to ydinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės niekada nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Darbdavys visą laiką apskaitė jį kaip darbuotoją, duomenys buvo teikiami ir Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Atgal į darbą grąžinti nereikalauja. Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Byloje keliamas klausimas dėl ieškovo teisinio statuso atleidus jį iš įmonės vadovo pareigų, ginčas kilo dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo bei teisės gauti darbo užmokestį einant įmonės vadovo pareigas bei nuo atleidimo iš vadovo pareigų iki įsakymo, kuriuo įformintas ieškovas atleidimas iš darbo, priėmimo dienos.Bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2011 m. gegužės 31 d. su atsakove UAB „Bekonas LT“ buvo sudaręs Darbo sutartį Nr. l, pagal kurią ieškovas dirbo UAB „Bekonas LT“ direktoriaus pareigose. Darbo sutartis buvo neterminuota, numatytas atlyginimas už darbą 28,96 Eur (100 Lt) per mėnesį (b. l. 6-7). 2012 m. lapkričio 8 d. vienintelio UAB „Bekonas LT“ akcininko sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš UAB „Bekonas LT“ direktoriaus pareigų. To paties sprendimo 4 punktu akcininkas nusprendė ieškovą nuo 2012 m. lapkričio 9 d. pervesti į kitas pareigas, paliekant tą patį atlyginimą, įgalinimai sudaryti darbo sutarties pakeitimą suteikti naujam paskirtam įmonės vadovui A. B. (b. l. 8). DK 27 nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas darbuotojo reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio. DK ar kitų darbo įstatymų nenustatyta sutrumpintų ieškinio senaties terminų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo, todėl šioje byloje pareikštiems reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. lapkričio 8 d. taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas yra saistomas tik teisminės pažeistų darbo teisių gynybos. Pažymėtina tai, kad pirmiau aptartas ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis; teismas jį taiko ir ieškinį šiuo pagrindu atmeta tik tuo atveju, kai to prašo priešinga ginčo šalis; nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas jį atnaujina. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, gavęs akcininko sprendimą, pranešimus apie reikalavimą pateikti įmonės finansinius dokumentus, turtą turėjo suprasti ir suprato, jog akcininko sprendimu nutraukiami darbo santykiai; teismas sprendė, kad apeliantas praleido ieškinio senatį pažeistai teisei ginti, nenustatė svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, dalį ieškinio reikalavimų atmetė šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto (ieškovo) argumentu, kad teismas netinkamai skaičiavo ir taikė trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. lapkričio 8 d. laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 ir 201 straipsnių nuostatas darbo užmokestis darbuotojui yra skaičiuojamas už kiekvieną darbo dieną, o išmokamas atitinkamais laikotarpiais – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, arba nerečiau kaip kartą į mėnesį. Nustatyta, kad ieškovas minėtu laikotarpiu dirbo įmonės vadovu, jam apie tariamai pažeidžiamas teises nemokant darbo užmokesčio turėjo būti žinoma ne tik atleidimo iš darbo dieną, bet ir per visą darbo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priešingai nei teigia apeliantas, jog ieškovas yra praleidęs tiek senaties terminą, tiek procesinį terminą dėl reikalavimų dalies už 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. lapkričio 8 d. laikotarpį neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, yra pagrįsta, todėl šioje dalyje nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas vadovauja įmonei organizuodamas kasdieninę jos veiklą, įstatyminio atstovavimo pagrindu veikdamas jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir vykdydamas kitas funkcijas, veikdamas bendrovės ir jos akcininkų naudai. Nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso visos įmonės veiklos efektyvumas. Bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, savo veiksmais bendrovei sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Dėl tokios vadovo pareigybės reikšmės būtinas renkančio vadovą bendrovės organo pasitikėjimas juo. Bendrovės valdybai ar kitam vadovą išrinkusiam organui praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti įmonės valdymą bei konstatavus, kad kito asmens gebėjimai valdyti įmonę didesni ir tai suteiks įmonei daugiau naudos, įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Tokie valdymo organų teisiniai santykiai, kurių pagrindinis tikslas – veikti bendrovės naudai yra specifiniai, o tų santykių ypatumai lemia kitokius bendrovės vadovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindus nei numatyta Darbo kodekse.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju šalis iš esmės siejo civiliniai teisiniai santykiai, turintys pavedimo santykių bruožų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio teisiniams santykiams darbo teisės normos taikomos sprendžiant dėl vadovo socialinių garantijų dydžio, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos, o ne atleidimo iš pareigų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2007). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Apeliantas neginčija jo atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų teisėtumo, tačiau teigia, kad nutrūkus pavedimo santykiams, darbo santykiai nenutrūko, nes darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo priėmė tik 2013 m. liepos 16 d., atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų. Ieškovas teigia, kad nors ir nesutinka su atleidimo iš darbo pagrindu, tačiau nesiekia grįžti į darbą, apeliaciniu skundu prašo priteisti ieškiniu reikalaujamas pinigines sumas. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais, jog nutrūkus pavedimo santykiams su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis pagrindo sutikti neturi.Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip darbo sutartį. Kilus ginčui dėl to, ar tarp darbdavio ir darbuotojo buvo sudaryta darbo sutartis, ar atliekami veiksmai, kurie vertintini kaip darbo teisiniai santykiai, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad dėl darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rašytinė darbo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškovas, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jokio darbo nedirbo, t. y. neatliko jokių darbo funkcijų. Taigi teismas rinko ir vertino įrodymus ar šalių elgesys yra pakankamas spręsti apie darbo teisnių santykių atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, jog akcininko sprendimu buvo nuspręsta tęsti darbo santykius su ieškovu, taip pat, kad įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo priimtas tik 2013 m. liepos 16 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė įrodymais, patvirtinančiais, kad tarp šalių atsirado darbo teisiniai santykiai. Iš akcininko sprendimo turinio, kuriuo ieškovas grindžia darbo teisinių santykių atsiradimą, spręstina, kad akcininkas savo sprendimu sudaryti darbo sutartį pavedė naujai paskirtam vadovui, apibrėždamas pavedimo ribas-vieną iš darbo sutarties sąlygų, t. y. numatomą darbo užmokestį. Šalių veiksmai, nutrūkus pavedimo santykiams, įgalina išvadai, kad šalys nesusitarė bei neįgyvendino būtinųjų sutarties sąlygų: ieškovui nebuvo pavestos ir ieškovas ginčo laikotarpiu neatliko jokių darbo funkcijų, šalys nesudarė ir susitarimo dėl darbo užmokesčio dydžio. Byloje pateikti duomenys įgalina spręsti, kad ieškovas ignoravo akcininko sprendimą dėl pavedimo santykių nutraukimo ir su darbdavio atstovu, t. y. naujai paskirtu vadovu nekontaktavo ir nebendradarbiavo: ne tik nesudarė susitarimo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, bet ir neperdavė įmonės dokumentų, antspaudo. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apelianto nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad akcininko sprendimu buvo numatyta galimybė tęsti darbo santykius su ieškovu, nėra pagrindas pripažinti, jog darbo sutartis buvo sudaryta bei priteisti ieškiniu reikalaujamas sumas. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Pastariesiems priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai. Juridinį asmenį ir jos valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai ar netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad tarp šalių nutrūkus pavedimo santykiams darbo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, atsakovės priimtas ginčo 2013 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 07-16/01 neatitinka darbo sutarties pasibaigimo formalus pagrindo, nes valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos. Tuo tarpu kai darbdavys tinkamai neįformina atleidimo iš darbo, darbuotojo teisės apginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta įstatyme įtvirtintu pagrindu, kuris atitinka realią faktinę situaciją, bei ginčo šalis grąžinant į padėtį, analogišką situacijai, jeigu darbuotojo teisių pažeidimo nebūtų buvę, o darbo sutarties nutraukimas būtų buvęs įformintas tinkamai.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ginčo įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra neteisėtas, nėra išspręstas ieškovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Kolegijos vertinimu, nustačius, kad tarp šalių pavedimo santykiai pasibaigė priėmus UAB „Bekonas LT“ akcininko 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažintas atsakovės 2013 m. liepos 16 d. įsakymas Nr.(duomenys neskelbtini) neteisėtu pakeistinas, nustatant, kad 2011 m. gegužės 31 d. darbo sutartis Nr.1, sudaryta tarp ieškovo D. O. ir UAB „Bekonas LT“ nutraukta DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo D. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas pakeistinas, nurodant, kad 2011 m. gegužės 31 d. darbo sutartis Nr.1, sudaryta tarp ieškovo D. O. ir UAB „Bekonas LT“ nutraukta DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,08 Eur, tačiau šios išlaidos nepriteistinos, kadangi tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, šią sumą priteisus proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo išieškoma suma būtų mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad 2011 m. gegužės 31 d. darbo sutartis Nr.1, sudaryta tarp ieškovo D. O. ir UAB „Bekonas LT“ nutraukta DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu nuo 2012 m. lapkričio 8 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.