- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-2489-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38167-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- M. K., R. P., D. J., A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo atsakovų M. K. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ ieškinį atsakovams M. K., R. P., D. J., A. K. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mokilizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų D. J., R. P., A. K. ir M. K.: 1) 2 805,71 Eur žalos atlyginimo 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-296/2011 nustatyta, kad atsakovai D. J., R. P. ir M. K. 2005-08-31 buvo atvykę į UAB „Topo centras“ priklausančią parduotuvę ir darbuotojams, atstovaujantiems UAB „Snoro lizingas“, pateikė žinomai netikrą 2005-07-17 UAB "Ridvina" pažymą apie T. P. darbo užmokestį, žinomai suklastotą socialinio draudimo pažymėjimą, išduotą T. P. vardu, su UAB "SNORO lizingas" pasirašę 2005-08-31 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, pagal 2005-08-31 prekės perdavimo-priėmimo aktą apgaule įgijo svetimą UAB „Snoro lizingas“ bendros 7 842,83 Lt vertės turtą. Taip pat šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad 2005-10-22 atsakovai D. J., R. P., A. K. ir M. K. buvo atvykę į UAB "BUTEKA" priklausančią parduotuvę ir darbuotojams, atstovaujantiems UAB "SNORO lizingas", prisistačius J. N. vardu, pateikus žinomai suklastotą J. N. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, socialinio draudimo pažymėjimą, šio asmens vardu sudarė 2005-10-22 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį ir pagal 2005-10-22 prekės perdavimo-priėmimo aktą apgaule gavo 1 844,71 Lt vertės kompiuterį PC AMD Sempron 3000+. Tokiu būdu atsakovai padarė nusikalstamas veikas, dėl ko ieškovas patyrė žalos. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu, nusikalstama veika padaryta žala ieškovui iki šiol neatlyginta, todėl ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad niekada ieškinyje nurodytose parduotuvėse nebuvo, jokios išperkamosios nuomos sutarties nesudarinėjo, jokių prekių negavo, be to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-296/2011 dėl šių epizodų buvo išteisintas.
Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagrindinė sąlyga ieškiniui tenkinti – teismo pripažinta kaltė. Vilniaus m. apylinkės teismas 2012-05-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovą išteisino, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB "Mokilizingas" solidariai iš atsakovų D. J., R. P., M. K. 2 271,44 EUR žalos atlyginimo, priteisė solidariai iš atsakovų D. J., R. P., M. K., A. K. 534,27 EUR žalos atlyginimo, priteisė solidariai iš atsakovų D. J., R. P., M. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2015-11-03) iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš visų keturių atsakovų, neatsižvelgė į tai, kad reikalaujama žala atsirado pagal dvi atskiras išperkamosios nuomos sutartis, kurias sudarė ieškovas, kaip teisių perėmėjas, ir pagal kurias buvo įsigytos prekės pas du ūkio subjektus, atitinkamai UAB „Topo centras“ ir UAB „Buteka“, ir kad ne visų ieškovo pasirinktų byloje atsakovais atžvilgiu buvo vykdomas vienodas baudžiamasis persekiojimas. Baudžiamoji byla UAB „Buteka“ epizode buvo nagrinėjama visų atsakovų atžvilgiu, o UAB „Topo centro“ atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėta tik trijų atsakovų D. J., R. P. ir M. K. atžvilgiu. Teismas nustatė, kad kaltinimo epizodams, susijusiems su UAB "SNORO lizingas", buvo suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Atsakovai nebuvo išteisinti kaltinimų epizoduose susijusiuose su ieškovu, byla šiuose kaltinimų epizoduose buvo nutraukta dėl suėjusios senaties, atsakovų kaltė baudžiamojoje byloje kaltinimų epizoduose, susijusiose su ieškovu, nebuvo nustatyta. Tačiau teismas pažymėjo, kad baudžiamojo proceso nutraukimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tam tikrose kaltinimo epizoduose, suėjus senačiai, nėra asmens reabilitavimas dėl padarytos veikos, asmuo nėra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl neužkertamas kelias asmeniui reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, remdamasis įrodymų vertinimų taisyklėmis, teismo vidiniu įsitikinimu darė išvadą, jog baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškinio pagrįstumą ieškinio sumai, kad šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau tik skiriasi atsakovų atsakomybės (padarytos žalos) dydžiai, o tai patvirtina baudžiamojoje byloje esami įrodymai (visų įtariamųjų ir kitų asmenų apklausos, duoti paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjams, ikiteisminio tyrimo metu rasti daiktai, atliktos kratos, akistatos protokolai, savanoriški dokumentų pateikimo protokolai ir kt. baudžiamosios bylos įrodymai), taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų tam tikros nustatytos aplinkybės (nors baudžiamojoje byloje išnagrinėti iš esmės kiti epizodai, susiję su šiais atsakovais, tačiau kai kur buvo naudojamos analogiškos schemos bei pasitelkti tie patys asmenys, atlikti tie patys veiksmai ir t.t.). O būtent šie visi įrodymai, teismo vertinimu, patvirtino, kad dėl 2005-08-31 epizodo su UAB "Topo centras", kai ieškovui buvo padaryta 7 842,83 Lt žala, prisidėjo atsakovai D. J., R. P. ir M. K., jų veiksmai buvo neteisėti, o atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų ir iš viso veikimo šiame epizode nenustatyta; prie kito 2005-10-22 epizodo su UAB "Buteka", kai ieškovui buvo padaryta 1 844,71 Lt vertės žala, prisidėjo visi keturi atsakovai. Epizode su UAB "Topo centras" atsakovų D. J., R. P. ir M. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie surado įmonę UAB „Ridvina“, kuri buvo realios veiklos nevykdanti bendrovė ir įsigyta tik turint tikslą ją, kaip priedangos įmonę, sukčiavimui įvykdyti. Šiai įmonei atstovauti atsakovo M. K. buvo surastas fiktyvus vadovas T. P.. Idėją naudoti pačią įmonę UAB "Ridvina" tokioms veikoms vykdyti sugalvojo jau miręs kaltinamasis A. P. bei atsakovai R. P. bei D. J.. Konkrečiai UAB "Topo centras" parduotuvėje gauti prekes šiems asmenims pasiūlė M. K.. Atitinkamai sudarant sutartį šioje parduotuvėje, buvo panaudoti suklastoti dokumentai, o UAB "Ridvina" vardu veikė fiktyvus vadovas T. P., kuris gavo neteisėtai šias prekes iš ieškovo 7 842,83 Lt sumai. Ikiteisminio tyrimo metu daugelis šių prekių buvo rasta pas D. J.. Nors D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad šias prekes T. P. perdavė jam už skolą, tačiau šie jo argumentai visiškai neparemti jokiais įrodymais (o kitų visų įrodymų visuma paneigia šiuos atsakovo argumentus). Tokiu būdu teismas nustatė šių trijų atsakovų (D. J., R. P. ir M. K.) neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytą žalą ieškovui dėl epizodo, susijusio su parduotuve UAB „Topo centras“. Iš esmės visų įtariamųjų baudžiamojoje byloje apklausos tai taip pat patvirtino. Pas atsakovą D. J. buvo rasti abiejuose šiuose epizoduose (kur ieškovui buvo padaryta žala) panaudoti arba gauti tam tikri daiktai. Visi šie 3 atsakovai dėl neteisėtų veiksmų turėjo naudą, gavo atlygį. Epizode su UAB "Buteka" visų keturių atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas A. K. parūpino/gavo pažįstamo asmens J. N. pasą, jį perdavė D. J., kuris įklijavo į šį pasą dar kito asmens G. M. nuotrauką. Nusikalstamų veikų (planai) buvo derinami R. P. namuose, o parduotuvėse gaunant prekes, pasinaudojant šiuo svetimu pasu su kito asmens nuotrauka, kartu su G. M. dalyvaudavo D. J. ir M. K.. Visi šie 4 atsakovai dėl neteisėtų veiksmų turėjo naudą, gavo atlygį. Nors atsakovas A. K. vienintelis neigė savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios civilinės bylos teismo posėdžio metu, tačiau visų įrodymų visumą paneigia A. K. argumentus dėl jo nekaltumo ir daroma labiau tikėtina išvada, kad būtent jis ir parūpino D. J. minėto asmens dokumentus, kuriais buvo pasinaudota šiame epizode, ir buvo atitinkamai padaryta žala ieškovui neteisėtais veiksmais. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas byloje įrodė, jog tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusių žalų yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat įrodė kitas civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmesti, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo nustatytomis aplinkybėmis, kurias pakartojo ir kitų instancijų teismai, bet nepatikrino, nenagrinėjo šių epizodų, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, liudytojai neapklausti, specialistų išvadų nėra, atsakovo kaltė neįrodyta. Nėra nė vieno eksperto išvadų, kad UAB „Ridvina“ klastojo dokumentus ar nevykdė ūkinės veiklos. Socialinio draudimo pažymėjimą T. P. turėjo, nes buvo apdraustas, pažymėjimas buvo tikras. O teismas to nepatikrino. Nėra įrodymų, kad atsakovai D. J., R. P., M. K. buvo „Topo centras“ parduotuvėje, nei vienas šios parduotuvės darbuotojas nebuvo apklaustas kaip liudytojas, parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros nebuvo patikrintos. Priešingai, nei teigia teismas, T. P. nebuvo asocialus asmuo, nes turėjo butą, oficialiai dirbo UAB „Ridvina“, buvo sudaręs sutartis dėl namo rekonstrukcijos, įmonė turėjo turto virš 1 milijono vertės. Per ikiteisminį tyrimą visiems įtariamiesiems tyrėja darė psichologinį spaudimą, buvo apribota laisvė, priversdavo apkalbinėti kitus įtariamuosius, žadėdama atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat grasino, sakydama, kad jei kas nesutiks, inkriminuos visus neatskleistus epizodus, kas yra užfiksuota ir pridėta prie bylos. Tyrėja, apklausta pas teisėją, prisipažino, kad naudojo neteisėtus metodus, fabrikavo bylą, atsiprašė už savo neteisėtus veiksmus. Ieškovas jokių kitų ar naujų įrodymų per visą baudžiamosios ir civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė, o teismas netinkamai interpretavo baudžiamosios bylos medžiagą, sutapatino su kitais epizodais, kurie nieko bendro su ieškiniu neturi ir priėmė neteisėtą sprendimą. Dėl epizodo su UAB „Buteka“ apeliantas visiškai nesutinka, buvo apkalbėtas, nieko bendro neturėjo, Ieškovas nepateikė teismui sutarties, kurią, kaip teigia ieškovas, pasirašė T. P. „Topo centras“ parduotuvėje, todėl nėra aišku, ar jo pateiktas sąrašas yra teisingai sudarytas. Visos T. P. paimtos prekės yra visiškai naujos ir guli policijos saugykloje, todėl nėra aišku, kodėl ieškovas jų nesusigrąžina, apeliantas iš jų jokios naudos neturėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Apeliantas buvo išteisintas dėl ieškovo nurodytų veikų įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais. Išteisinimas nerealibituojančiais pagrindais yra neįmanomas (LAT 3K-3-196/2007). Priimti sprendimą vien dėl to, kad išteisintas asmuo yra nuteistas už panašią veiką, yra šiurkštus nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Teismas priteisė atlyginti žalą, kur Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažino, kad nėra patikimų duomenų, jog ieškovo įvardinamų veikų, kuriomis apeliantas neva padarė jam turtinę žalą, būtų padaręs. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai laikytini prejuduciniais, tačiau skundžiamame sprendime šios taisyklės nesilaikyta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo M. K. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Mokilizingas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo teiginiais, kad byloje nebuvo surinkti įrodymai, atmestini, nes tų pačių liudytojų apklausti bei pakartotinai patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes pareigos nėra. Teismas pagrįstai rėmėsi jau surinka medžiaga ir duomenimis bei priėjo išvados, kad surinktų įrodymų visuma įrodo, kad apeliantas savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui turtinės žalos, todėl ieškinį patenkino. Apeliantas nurodo, kad teismas pakartotinai netyrė, ar T. P. socialinio draudimo pažymėjimas buvo tikras, taip pat nurodo, kad nėra ekspertų išvadų, kad UAB „Ridvina“ klastojo dokumentus ar nevykdė ūkinės veiklos. Pažymėtina, kad teismas sprendime rėmėsi 2015-06-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria prokuroro skundas buvo tenkintas iš dalies, ir šioje nutartyje teismo konstatuotomis reikšmingomis aplinkybėmis: 1) UAB „Ridvina“ buvo realios veiklos nevykdanti bendrovė ir buvo įsigyta siekiant sukčiauti: 2) epizodai, dėl kurių suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, nebuvo nagrinėti; 3) konstatuotas organizuotos grupės buvimas darant pakartotines nusikalstamas veikas bei nurodyti grupės narių vaidmenys grupėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto argumentai dėl UAB „Ridvina“ veiklos atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Nors apeliantas akcentuoja T. P. socialinio draudimo pažymėjimo tikrumą ir aplinkybę, kad teismas nesikreipė į Sodrą dėl pažymėjimo tikrumo patikrinimo, ieškovo nuomone, svarbesnis dokumentas buvo netikra UAB „Ridvina“ pažyma apie T. P. gaunamas pajamas, o ne socialinio draudimo pažymėjimas. Ieškovas, prieš sudarydamas sutartį su T. P., rėmėsi būtent ta aplinkybe, kad šis asmuo gauna su darbo santykiais susijusias pajamas ir vertino jų dydį, vien socialinio draudimo pažymėjimo išdavimas nereiškia, kad asmuo gauna pastovias pajamas ir yra mokus. Be to, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ne dokumentų klastojimo fakto įrodinėjimas, o būtent neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Pritaikius baudžiamosios atsakomybės senaties terminą, epizodai 30, 41 ir 42 nebebuvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, todėl atsakovai buvo nenuteisti ne dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų. Apelianto minimos sutarties originalas buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir yra baudžiamojoje byloje. Buitinės, garso ir kompiuterinės technikos prekės buvo įsigytos 2005 m., todėl šiuo metu jos dėl savo specifikos negali būti laikomos naujomis. Apelianto samprotavimai apie prekių grąžinimą savininkui yra teisiškai nepagrįsti.
Atsiliepime į atsakovo R. P. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Mokilizingas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo baudžiamosios bylos baigties vertinimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14- 96/2011 (nuosprendžio lapas Nr. 29) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad „LR BK 95 str, (įstatymo redakcija Nr. IX—231 4, 2004-07-05) nustatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimai, kuriais kaltinami D. J., M. K., R. P., K. K. ir A. P. priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Nuo inkriminuojamų nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje jų atžvilgiu turi būti nutraukta (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.)“. Analogiškai nuosprendžio lape Nr. 42 nurodoma, kad dėl šių nusikalstamų veikų atsakovų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o ne dėl to, kad šie asmenys buvo išteisinti. Apeliantas, teigdamas, kad baudžiamojoje byloje dėl veikų, kurių metu padaryta turtinė žala ieškovui, buvo išteisintas, nepateikė jokių tokio teiginio įrodymų, tuo tarpu baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-296/2011, taip pat ir skundžiamame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2617-155/2016 konstatuota, kad atsakovas (kaip ir kiti atsakovai) dėl šių veikų nebuvo išteisinti, o šiuose kaltinimo epizoduose baudžiamoji byla nutraukta dėl suėjusios baudžiamosios atsakomybės senaties termino. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas, tačiau paliktas nenagrinėtu, kadangi minėtuose epizoduose baudžiamoji byla buvo nutraukta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimtame nuosprendyje išaiškinta (nuosprendžio lapas Nr. 42), kad „civilinių ieškinių palikimas nenagrinėtais neužkerta civiliniams ieškovams kelio kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka“. Ieškovas, remdamasis priimtu nuosprendžiu bei įstatymų nuostatomis, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl turtinės žalos priteisimo civilinio proceso tvarka, teismas bylą išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo. Ieškovas palaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. priimtame sprendime išdėstytus argumentus bei vertinimą ir mano, kad šis teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu.
2016 m. gruodžio 28 d. byloje gautas atsakovo D. J. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodyta, jog byla nepilnai įkelta į LITEKO, neišsiųsti pranešimai ir kopijos, bet paskirtas rašytinis procesas, dėl to jis buvo nušalintas nuo bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad jo EPP paskyroje nėra galimybės peržiūrėti gauto apeliacinio skundo, teismo priimtų nutarčių, dokumentai nėra skaitmenizuoti, nėra duomenų apie tai, kad išsiųstos apeliacinio skundo kopijos, kad šalims įteikti šie dokumentai. Nurodė, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų jam buvo sudėtinga efektyviai gintis teismuose, teikti ir gauti dokumentus, dėl to prašo atnaujinti terminą patiekti atsiliepimui ir įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundai atmestini.
Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą grindė tuo, kad žala padaryta atsakovų nusikalstamais veiksmais, teismo sprendimu išvada dėl reikalavimo pagrįstumo padaryta remiantis įrodymų vertinimų taisyklėmis, teismo vidiniu įsitikinimu, padarius išvadą, jog baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškinio pagrįstumą ieškinio sumai, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esami įrodymai - visų įtariamųjų ir kitų asmenų apklausos, duoti paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjams, ikiteisminio tyrimo metu rasti daiktai, atliktos kratos, akistatos protokolai, savanoriški dokumentų pateikimo protokolai ir kt. baudžiamosios bylos įrodymai, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų tam tikros nustatytos aplinkybės. Sprendime nurodyta, kad nors baudžiamojoje byloje išnagrinėti iš esmės kiti epizodai, susiję su šiais atsakovais, tačiau kai kur buvo naudojamos analogiškos schemos bei pasitelkti tie patys asmenys, atlikti tie patys veiksmai ir t.t.. Atsakovas M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo nustatytomis aplinkybėmis, kurias pakartojo ir kitų instancijų teismai, bet nepatikrino, nenagrinėjo šių epizodų, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, liudytojai neapklausti, specialistų išvadų nėra, atsakovo kaltė neįrodyta, tačiau šių teiginių nepagrindžia įrodymai, nenurodo, kokiais įrodymais remiantis teismas turėjo atmesti ieškovo reikalavimus. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d. ,22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. dalyje kaltinimų jo atžvilgiu byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu apylinkės teismo sprendimas dalyje, kurioje baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu nutraukta, panaikintas, ir M. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. ( dėl apgaule įgyto UAB „Hansa lizingas“ turto), jam paskirta 7900 Eur bauda. Prašymą panaikinti teismo sprendimo dalį atsakovas, grįsdamas tuo, kad nėra nė vieno eksperto išvadų, kad UAB „Ridvina“ klastojo dokumentus ar nevykdė ūkinės veiklos, kad Socialinio draudimo pažymėjimą T. P. turėjo, buvo apdraustas, pažymėjimas buvo tikras, teismas to nepatikrino, nenurodo, kodėl teismas negalėjo remtis teismo nuosprendžio, priimto Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 3 d., šio atsakovo atžvilgiu nustatytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, kad M. K., veikdamas organizuotoje grupėje su kitais kaltinamaisiais, vykdydamas iš anksto parengtą veiklos veiksmų planą - nusikalstamu būdu sudarius neva veikiančios UAB „Ridvina“ įvaizdį, apgaule UAB „Ridvina“ vardu įgyti svetimą UAB „Hansa lizingas“ turtą, įgijo bendros 32 515,85 Lt vertės turtą. CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ( prejudiciniai faktai). Taigi, ieškovui nereikėjo byloje įrodinėti faktų, kurie nurodyti kaip nustatyti teismo nuosprendyje. Nustatytas faktas, kad UAB „Ridvina“ veikė tik formaliai, todėl atsakovo pareiga buvo teikti įrodymus, kad nuosprendžiu nustatytos atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmės yra nepagrįstos , t.y. jis nėra padaręs žalos UAB „Hansa lizingas“, tačiau jam neteikiant jokių įrodymų dėl teismo nuosprendžio išvadų nepagrįstumo, teismas neturėjo pareigos tikrinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų faktų. Tai, kad Vilniaus apygardos tesimo nuosprendžiu patenkintas UAB „Hansa lizingas“ civilinis ieškinys, o pasinaudojant ta pačia bendrove „Ridvina“ nuostolis padarytas ir UAB „Snoro lizingas“ tai yra pagrindu patenkinti ir ieškovo reikalavimus, pripažinus, kad ieškovui atsakovai padarė žalą analogiškais veiksmais, už kuriuos jie nuteisti epizode su UAB „Hansa lizingas“. Tai, kad atsakovai D. J., R. P., M. K. galėjo nebūti „Topo centras“ parduotuvėje, nėra reikšminga šioje byloje, nes nusikalstamos veiklos planas buvo parengtas iš anksto, atsakovai veikė organizuotoje grupėje, todėl reikalavimai buvo reiškiami už šiuos nusikalstamus veiksmus, o buvimo ar nebuvimo kurio nors iš jų parduotuvėje faktas nėra reikšmingas byloje. Tai, kad parduotuvės darbuotojai civilinėje byloje nebuvo apklausiami liudytojais, parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros nebuvo patikrintos, taip pat nėra reikšmingos civilinėje byloje, kai teismas turi pagrindą remtis baudžiamosios bylos nuosprendžiu ir jame esančiomis išvadomis. Tai, kad T. P. nebuvo asocialus asmuo, kad turėjo butą, oficialiai dirbo UAB „Ridvina“, buvo sudaręs sutartis dėl namo rekonstrukcijos, įmonė turėjo turto virš 1 milijono vertės, nereiškia, kad įmonė veikė ir vykdė veiklą.
Atsakovas M. K. nurodo, kad tyrėja, apklausta pas teisėją, prisipažino, kad naudojo neteisėtus metodus, fabrikavo bylą, atsiprašė už savo neteisėtus veiksmus, tačiau nepateikė šių teiginių įrodymų, todėl jo argumentai dėl prisipažinimo, jam darius psichologinį spaudimą, atmestini.
Teismas nurodė, kokiais motyvais daro išvadą, kad atsakovai netinkamai interpretavo baudžiamosios bylos medžiagą, sutapatino su kitais epizodais, kurie nieko bendro su ieškiniu neturi ir priėmė neteisėtą sprendimą. Išvada, jog baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų tam tikros nustatytos aplinkybės (nors baudžiamojoje byloje išnagrinėti iš esmės kiti epizodai, susiję su šiais atsakovais) leidžia vertinti, kad atsakovai naudojo analogiškas schemas, atliko tuos pačius veiksmus, kaip ir įrodytų nusikaltimų atvejais, yra padaryta tinkamai vertinant įrodymus byloje.
Ieškovas pateiktame atsiliepime nurodė, jog buitinės, garso ir kompiuterinės technikos prekės buvo įsigytos 2005 m., todėl šiuo metu jos dėl savo specifikos negali būti laikomos naujomis. Taigi, visos T. P. paimtos prekės nėra naujos, jos gali būti ir nenaudotos, tačiau civiliniam ieškovui pareiškus, kad jam turi būti atlyginta žala, o ne grąžintos prekės natūra, žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, nes ilgą laiką pas nusikaltusius asmenis buvusios prekės negali būti realizuotos ta pačia verte, kokia dėl jų užvaldymo buvo padaryta žala atsakovo ieškovui.
Atsakovo R. P. nurodyti argumentai, jog jis buvo išteisintas dėl ieškovo nurodytų veikų įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nepagrįsti, nes baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-296/2011 dėl veikų, kurių metu padaryta turtinė žala ieškovui, tiek skundžiamame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2617-155/2016, konstatuota, kad atsakovas (kaip ir kiti atsakovai) dėl šių veikų nebuvo išteisinti, o šiuose kaltinimo epizoduose baudžiamoji byla nutraukta dėl suėjusios baudžiamosios atsakomybės senaties termino. Taigi, apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais, t.y. suėjus senaties terminui. Atsakovo nurodytoje LAT nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-196/2007 nurodoma apie išteisinimo, o ne bylos nutraukimo pasekmes. Teismo sprendime nurodyta, kuo remiantis teismas daro išvadą, kad analogiškais veiksmais atsakovai padarė žalą ieškovui ir pagal sutartį, dėl kurios sudarymo jie nebuvo nuteisti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovams nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė dėl visų inkriminuotų epizodų, nereiškia, kad nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad tie patys asmenys dalyvavo kitų išperkamosios nuomos ar lizingo sutarčių sudaryme, ir dėl juose prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo yra atsakingi.
Teismas priteisė atlyginti žalą, dalyje, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. paliko civilinius ieškinius nenagrinėtais dėl epizodų, kuriems suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai. Teismo nuosprendyje 2012 m. gegužės 22 d. nėra išvados, jog nėra patikimų duomenų, kad R. P. padarė ieškovui turtinę žalą, todėl šie atsakovo skundo argumentai nevertinami. R. P. buvo išteisintas šiuo teismo nuosprendžiu dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „Nord/LB lizingas“ , UAB „SEB „VB lizingas“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ turtą ir apylinkės teismo nuosprendis šiose dalyse nebuvo panaikintas, tačiau jis buvo nuteistas dėl apgaule įgyto UAB „Hansa lizingas“ turto Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, kitoje kaltinimų dalyje byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėm terminui, todėl ir šio atsakovo skundo argumentai atmestini.
Atsakovo D. J. 2016-12-28 gauti prašymai nenagrinėjami, nes jie pateikti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš esmės, priėmus nutartį atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.