- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- e2-2060-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00321-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-2060-1007/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00321-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1
2018 m. gegužės 7 d.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal Omega Invest OÜ ieškinį dėl negrąžinto kredito, mokėjimo palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės S. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Remdamasis 2015 m. spalio 29 d. su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“, AB, sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas Omega Invest OÜ prašo priteisti iš atsakovės S. V. 341,77 Eur negrąžintą kreditą, 233,94 Eur mokėjimo palūkanas ir 148,54 Eur delspinigius pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus 2013 m. kovo 5 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,30 Eur žyminį mokestį ir 275,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Nustačius, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: atsakovės ir pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB, 2013 m. kovo 5 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 13-013769-GV bendrąsias ir specialiąsias sąlygas; atsakovės sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad pradinis atsakovei 2013 m. kovo 5 d. pervedė 1 623,98 Lt; patvirtinimą apie pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2015 m. spalio 29 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašą iš „Swedbank“, AB, Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1; priminimą atsakovei įvykdyti piniginę prievolę, 2015 m. lapkričio 12 d. pranešimą atsakovei apie reikalavimo perleidimą. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsakovė su pradiniu kreditoriumi 2013 m. kovo 5 d. sudarė anksčiau nurodytą Sutartį, pagal kurią atsakovei tą pačią dieną buvo suteiktas 1 623,98 Lt vartojimo kreditas paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) refinansavimui. Atsakovė, kuri turėjo suteiktą kreditą grąžinti iki 2018 m. vasario 27 d. kartu su palūkanomis, nuo 2013 m. kovo 27 d. kiekvieno mėnesio dvidešimt septintą dieną sumokėdama mokėjimo grafike nurodyto dydžio įmoką: penkiasdešimt devynias įmokas po 45,85 Lt ir vieną 45,40 Lt įmoką. Atsakovei negrąžinant kredito ir nereaguojant į pradinio kreditoriaus pretenzijas, „Swedbank“, AB, 2015 m. rugsėjo 8 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo atsakovės grąžinti kreditą.
Pradinis kreditorius 2015 m. spalio 29 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimo teisę perleido ieškovui. Naujasis kreditorius (ieškovas) 2015 m. lapkričio 12 d. informavo atsakovę jos nurodytu adresu apie įgytą į ją reikalavimą, kartu pareikalaudamas sumokėti pinigines prievoles vykdyti į jo sąskaitą banke.
II. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises perėmusį ieškovą ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovė privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasi minėtoje sutartyje nustatytų sąlygų – suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis iki 2018 m. vasario 27 d. sumokėdama iš viso 2 750,55 Lt.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Atsakovė pilnai neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą 341,77 Eur vartojimo kreditą ir 233,94 Eur palūkanas tenkintinas.
III. Dėl delspinigių
Pradinį kreditorių ir atsakovę siejo teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).
Be 341,77 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 233,94 Eur bendros vartojimo kredito kainos, remdamasis ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 148,54 Eur delspinigius, priskaičiuotas per 836 dienas, taikant 0,05 proc. delspinigių dienos normą.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitari, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Sutarties 7.2 punkte numatyti delspinigiai, kurių dydis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų delspinigių dydį, skaičiuojami už įsiskolinimo sumą. Tačiau VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje taip pat imperatyviai nustatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kadangi ieškovas delspinigius skaičiavo net 836 dienas, per šį laiką jo priskaičiuota 148,54 Eur delspinigių suma mažintina iki 30,76 Eur sumos, kuri apskaičiuota laikantis įstatyminio 180 dienų termino (341,77 Eur x 0,05 proc./d. x 180 d.).
IV. Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, priteistas palūkanas ir delspinigius.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 243,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (16,30 Eur + 275,00 Eur) X (341,77 Eur + 233,94 Eur + 30,76 Eur)/724,25 Eur.
VI. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 341,77 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro 77 ct) negrąžintą vartojimo kredito dalį, 233,94 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 94 ct) mokėjimo palūkanas, 30,76 Eur (trisdešimties eurų 76 ct) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 606,47 Eur (šešių šimtų šešių eurų 47 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 243,93 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, Mustamäe tee 16, Tallinn 10617, Estija, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų delspinigių.
Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.