- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- 1-370-1133/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- V. L.
viešame teisiamajam posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenis neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu suimtas, teistas:
1) 2023-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-10-5 18.55 val. iki 2022-10-06 13.20 val. ir nuo 2023-04-18 16.43 val. iki 2023-04-19 15.16 val., vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai;
2) 2025-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 60 parų arešto bausme. vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-04-16 13.30 val. iki 2025-04-18 13.22 val. (dvi dienos) (bausmė atlikta 2025-08-07).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent jis, 2025-11-11 apie 20.46 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 promilių girtumas), iš kambaryje esančios spintos paėmė peilį, kurio geležtę įrėmė į nukentėjusiosios Ž. L. kaklą ir pasakė „Aš nenoriu tavęs matyti, perpjausiu tau gerklę“, po ko demonstratyviai turimu peiliu susižalojo sau dešinę plaštaką. Visa tai buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai Ž. L. manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad sau persipjovė ranką, tačiau neigia, kad grasino savo motinai. Neatrėmė peilio mamai į kaklą ir grasino tik tuo, kad pats save papjaus. Taip pat parodė, kad kardomosios priemonės nesiartinti prie motinos ir negyventi su ja nesilaikė, nes neturi kur kitur eiti. Motinos bute gėrė alkoholį kartu su mama ir jos drauge. Konfliktas įvyko po 3 valandos, kai pasakė mamai, kad pakanka gerti. Mama užmigo krėsle, o jis norėjo ją perkelti į lovą, bet mama pradėjo bartis. Tad paėmė peilį ir pasakė, papjaus save. Kai pjovė sau ranką, namuose buvo tik jis su mama. Nežino, kur ir kodėl mama buvo išėjusi iš namų 5 valandoms. Taip pat nežino, kodėl policijos pareigūnai iš pradžių jį nuvežė į psichiatrinę, o po to į areštinę. Kai buvo apklausiamas 2025-11-12 ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau tada sakė bet ką, kad tik greičiau jį paleistų. Nežino, kodėl mama sako, kad jis jai grasino. Jų santykiai yra normalūs, bet tą dieną mama buvo išgėrusi.
Paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) m., o nuo (duomenys neskelbtini) m. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo mėnesinės pajamos yra apie 800 — 1 000 Eur. Asmeninės nuosavos gyvenamosios vietos neturi, todėl gyvena su mama. Priklausomybę alkoholiui bando spręsti kreipdamasis pas gydytoją. Anksčiau apie gydymąsi galvojo, tačiau tam nesiryžo.
Nukentėjusioji Ž. L. apklausiama 2025-11-11 ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai paskelbti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsisakius duoti parodymus), kad 2025-11-11 tarp 14 ir 15 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute (kambaryje) kartu su savo sūnumi V. L. vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu jis pasakė: „Aš tavęs nekenčiu, tu ne mano mama“, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, nukreiptus jai, vadino „tu (necenzūrinis žodis), tu prostitutė“. Į jo žodžius nereagavo ir nieko jam neatsakė. Po šio žodinio konflikto, apie 20 val., jis iš to paties kambario spintos paėmė peilį (ruda rankena, geležtė sidabrinės spalvos), persipjovė dešinę ranką ir, laikydamas peilį kairėje rankoje, žodžiais tiesiogiai jai grasino: „Aš nenoriu tavęs matyti, perpjausiu tau gerklę“. Po šių žodžių, išsigandusi, pabėgo iš buto, nes manė, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus. Jos nuomone, jis yra psichiškai nestabilus, kiek jai žinoma, tris ar keturis kartus yra buvęs gydomas psichiatrinėje ligoninėje dėl psichologinių problemų. Pabėgusi iš buto, nuėjo pas kaimyną G., gyvenantį tame pačiame daugiabutyje. Kaimynui trumpai paaiškino, kad jai reikalinga pagalba ir paprašė paskolinti mobilųjį telefoną, nes savo neturi. Kaimynas davė savo telefoną, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Po skambučio pirmame aukšte laukė atvykstančių policijos pareigūnų (b. l. 31).
Nukentėjusioji Ž. L. apklausiama 2025-11-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai paskelbti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsisakius duoti parodymus), kad vakar (2025-11-11) jie su sūnumi kartu, po pietų, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Pradedant vartoti alkoholį sūnus jau buvo neblaivus, tačiau nežino, kur prieš tai jis gėrė. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus tarp jų kilo žodinis konfliktas, į kurį ji nekreipė dėmesio. Po to, toliau vartojant alkoholinius gėrimus, sūnus nieko nesakęs nuėjo prie spintos, atsidarė duris ir nuo ten esančios lentynos paėmė peilį. Paėmęs peilį jis priėjo prie jos ir peilio geležte peilį įrėmė jai į kaklą sakydamas, kad ją nužudys. Tikslesnę jo frazę minėjo praeitoje apklausoje. Tuo metu ji labai išsigando, kadangi jis yra neprognozuojamas ir praeityje ne kartą yra sakęs, kad jis jos kaip mamos nepripažįsta, yra taip pat ne kartą grasinęs susidorojimu, sakydamas, kad ją nužudys, sakydamas, kad taip galėtų pasielgti, nes jam atsibodo toks jo gyvenimas, jo gyvenimo būdas. Dėl grasinimų į policiją nesikreipdavo, kadangi, kaip mama, jo vis pagailėdavo. Šį kartą jis prirėmęs jai į kaklą peilį jos nesužalojo. Patraukęs peilį, jis jai matant tuo peiliu susižalojo sau dešinę plaštaką. Žalodamas save jis jai nieko nesakė. Matydama tai ji dar labiau išsigando, pamanė, kad jei jis gali save žaloti, gali sužaloti ir ją, todėl nieko nelaukdama išbėgo iš buto ir nuėjo pas kaimyną, kuris davė savo telefoną pagalbai išsikviesti. Namuose buvo tik dviese, t. y. jis ir ji. Sūnus V. kartu su ja gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes neturi kur kitur gyventi. Jis yra bedarbis, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Bijo, kad jis sugrįžęs namo ją gali kaip nors nuskriausti, todėl norėtų, kad bent kurį laiką jis negrįžtų namo ir leistų jai bent kelias dienas ramiai išsimiegoti, nebijant, kad gali būti nuskriausta ar kaip kitaip užpulta sūnaus. Civilinio ieškinio nereikš. Įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, todėl abdukcijos nesidarys. Skambindama policijai sakė, kad ją muša, nes manė, kad jis ją sumuš, tačiau pagrasinęs daugiau jai nieko nedarė. Peilis yra jo asmeninis ir nežino, iš kur jį gavo (b. l. 35).
Liudytojas H. A. teisme parodė, kad jis yra Ž. L. kaimynas. Ž. L. maždaug prieš du mėnesius buvo atėjusi pas jį paprašyti paskambinti policijai. Ji skambino policijai dėl problemų su sūnumi. Ž. L. emocinė būsena buvo tokia, kad ji skundėsi ir verkė. Ž. L. išgeria retai, ji nėra linkusi meluoti ar išsigalvoti istorijas. Jie yra seni draugai. Ž. L. sūnus šiaip neblogas žmogus, bet kai prisigeria... Ž. L. nėra kalbėjusi su juo apie tai, kad nenorėtų, jog sūnus gyventų su ja. Ž. L., kaip visada, užėjo pas jį paskambinti policijai. Tokių atvejų buvo daug, visų neatsimena. Kada ir kaip paskutinį kartą viskas vyko, irgi neatsimena. Ž. L. ateina pas jį, nes ne kiekvienas kaimynas duoda jai telefoną, o pati Ž. L. neturėjo ir neturi savo telefono.
Šalies argumentai
Ž. L. 2025-11-11 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025-11-11 apie 20 val. , (duomenys neskelbtini), esančiame bute (kambaryje) neblaivus sūnus V. L., (nustatytas 2,43 promilių girtumas), pradėjo su ja žodinį konfliktą. Žodinio konflikto metu jis iš to pačio kambario spintos paėmė peilį, persipjovė sau dešinę ranką ir kairėje rankoje laikydamas peilį žodžiais tiesiogiai jai grasino: „aš nenoriu tavęs matyti, perpjausiu tau gerklę“. Po šių žodžių, išsigandusi, pabėgo iš buto (b. l. 8).
Iš 2025-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). K. ant lovos pastabėtos rausvos spalvos dėmės (panaudojus vatos tamponėlį, buvo paimta rausvos spalvos nuoplova, supakuota į voką Nr. 1). Arčiau sienos, ant lovos gulėjo juodos spalvos medžiaginis dėklas, kuriame buvo peilis su rudos spalvos medine rankena. Ant pilkos spalvos geležtės išgraviruotas raštas ir užrašas „S. S. OE4207I“. Peilis buvo paimtas iš įvykio vietos ir supakuotas į voką Nr. 2. Grumtynių pėdsakų nerasta, fiksuoti girtuokliavimo požymiai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ir objektai - rausvos dėmės nuoplova - 1 vnt., vokas Nr. 1, peilis su dėklu, medinė rankena, rudos spalvos su pilka geležte ir išgraviruotu raštu, 1 vnt., vokas Nr. 2. Fotolentelėje esančios nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuotas miegamojo vaizdas, jame esanti lova su ant jos gulinčiu peiliu juodame dėkle ir su antklode, ant kurios yra raudonos dėmės. Nuotraukoje Nr. 7 užfiksuota antklodė su dėmėmis. Nuotraukose Nr. 8-9 užfiksuotas rastas ir paimtas peilis dėkle (b. l. 16-26).
2025-11-12 daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis su dėklu, rastas bute, (duomenys neskelbtini). P. yra įdėtas į medžiaginį peilio dėklą. Ant peilio geležtės yra užrašas „S. S. OE4207J“. Peilis yra vienašmenis, sudarytas iš medinių kriaunų, kurios yra ergonominės, metalinio antgalio, metalinio žiedo, ir vienašmenės geležtės. Geležtės ilgis, skaičiuojant nuo smaigalio iki pakotės, yra 100 mm, tokio ilgio yra ir peilio ašmenys, pakotės ilgis yra 10 mm. Geležtė griovelio neturi. Peilio geležtė yra metalinė, matomi ant jos esantys raštai. Raštai matomi ant vienos iš peilio geležtės pusių, kadangi viena iš jų yra nusitrynusi. Nusitrynusioje geležtės pusėje, jos priekyje, ties smaigaliu, yra raudonos spalvos dėmė. Raudonos spalvos dėmė yra ir ant peilio antgalio, kuri nusitęsia ant peilio medinės kriaunos. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas peilis iš visų pusių (b. l. 48-56).
BPC skambučio garso įrašo ir jo 2025-11-13 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92434534613, skambu io prad ia_ 2025-11-11 20_46_07)“. Užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios Ž. L. ir BPC operatoriaus. Nukentėjusioji prašo iškviesti policijos pareigūnus dėl sūnaus, nes jis peiliu jai grasino. Nurodė adresą (b. l. 64-66).
Vaizdo įrašuose, padarytuose pareigūnų kūno kameromis ir jų 2025-11-13 – 20-11-17 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai:
1. vaizdo įraše ,,export-50d0m.mp4“ reikšmingų aplinkybių neužfiksuota;
2. vaizdo įrašas Nr. 1 ,,export-lsxzn.mp4“. Pareigūnai užeina į kambarį. Kambaryje matoma moteris (atpažįstama kaip Ž. L.) – trumpais, rudais plaukais, dėvinti purpurinės spalvos chalatą. Pastaroji rodo į gulintį lovoje vyrą (atpažįstamas kaip V. L.)- itin trumpais, tamsiai plaukais, trumpa, juoda barzda, dėvintis juodus marškinėlius, pilkas, languotas kelnes. Pareigūnai sako, kad pastarasis padėtų peilį ir atsistotų. Lovoje su V. L. guli kitas vyriškos lyties asmuo (nenustatyta tapatybė ikiteisminio tyrimo metu). V. L., pareigūnams paprašius, dar būdamas lovoje parodo turimą peilį. Pareigūnas pareikalauja peilį atiduoti. V. L., dešine ranka laikydamas už juodos spalvos peilio ašmenų (peilis dėtuvėje), paduoda peilį pareigūnui. V. L. atsistojus ir iškėlus rankas matosi, kad dešinė V. L. plaštaka kruvina, ant patalynės taip pat matosi raudonos spalvos dėmės. Pareigūnas uždeda V. L. antrankius. V. L. pasakoja, kad tarp jo ir jo mamos Ž. L. nieko neįvyko. Vyras teigia, kad ranką pats sau persipjovė. Ž. L. sako, kad taip įvyko todėl, kad jis bandė ją papjauti. V. L. pasakoja, kad Ž. L. grįžo neblaivi iš savo kaimyno ir V. L. su Ž. L. susipyko dėl to, kad pastaroji vartoja alkoholį. Ž. L. patvirtina, kad tarp jos ir V. L. įvyko tik žodinis konfliktas ir V. L. persipjovė ranką. Taip pat Ž. L. nurodo, kad V. L. jai grasino perpjausiantis gerklę. Pareigūnė sutvarsto V. L. plaštaką. V. L. sako, kad nepuolė mamos su peiliu bei nurodo, kad jis ir Ž. L. vartojo alkoholį. Tikrinamas V. L. blaivumas. Jam nustatytas 2,43 promilių girtumas. V. L. sako, kad turėjo minčių apie savižudybę, yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje. Pareigūnas kelis kartus bando patikrinti Ž. L. blaivumą. Moteriai nustatyta 1,59 promilių girtumas. Vienas pareigūnas balkone bendrauja su Ž. L.. Pastaroji sako, kad bijo V. L. ir nenori, kad jis liktų su ja. Ž. L. sako, kad buvo antrame aukšte, (duomenys neskelbtini) bute, pas kaimyną, draugą G. Pasak Ž. L., konfliktas buvo jos namuose. V. L., reikalaujant pareigūnams, apsirengė drabužius, susidėjo savo daiktus. V. L. pareigūnui pasakoja, kad psichiatrinėje gulėjo penkis kartus dėl smegenų sutrikimo ir minčių apie savižudybę, norėjo nusižudyti dėl sunkaus gyvenimo. Paskutinį kartą psichiatrinėje V. L. buvo praeitų metų pavasarį. Į įvykio vietą atvyksta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. V. L. medikams sako, kad tyčia sau įsipjovė į ranką, nenori gyventi, alkoholį vartoja kiekvieną dieną. Medikai apžiūri vyro žaizdą. V. L. kreipiasi į medikus ir pareigūnus, sako, kad tikrai nieko nenorėjo padaryti, tai buvo tik žodžiai. V. L. medikams pasakė, kad nori nusižudyti. V. L. sako pareigūnui, kad jam ,,nuvažiavo stogas“ dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kad su mama pykstasi todėl, kad ji sako, jog jis nieko negali;
3. vaizdo įrašas Nr. 2 ,,export-lsxzn.mp4“, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas su Ž. L. užeina pas minėtą moters draugą, kaimyną ((duomenys neskelbtini) bute). Buto duris atidaro vyras – tamsiais, trumpais plaukais, dėvintis tamsios spalvos megztinį. Vyras sakė, kad nematė įvykio, tik, kai Ž. L. pas jį atėjo, jis davė jai savo mobilųjį telefoną paskambinti;
4. vaizdo įrašas Nr. 1 ,,export-3qese.mp4“. Užfiksuota, kaip pareigūną į laiptinę įleidžia Ž. L.. Ji pasakoja, kad jos sūnus V. L. yra namuose, jie kartu vartojo alkoholį ir sūnus paėmęs peilį įsipjovė sau ranką ir sakė, kad užmuš ją. Toliau vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas, analogiškas vaizdo įrašui ,,export-lsxzn.mp4“. Pareigūnas, V. L. ir medikai išeina iš buto. Pareigūnas kambaryje bendrauja su Ž. L., kuri patvirtina, kad labai bijojo ir tiki, jog V. L. perpjaus jai gerklę. Moteris aiškina, kad, kai V. L. persipjovė sau ranką, atsuko peilį į ją ir pasakė, kad suvarys jai peilį į gerklę ir ji numirs, bet moteris spėjo išeiti iš namų pas minėtą kaimyną ir paskambinti bendruoju pagalbos numeriu;
5. vaizdo įrašas Nr. 2 ,,export-3qese.mp4“. Vaizdo įraše girdisi kaip Ž. L. sako, kad pas minėtą kaimyną buvo dvi su puse valandos iki kol paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Nurodo, kad V. L. su peiliu, laikydamas jį rankoje, jai grasino kambaryje. V. L. peilį pasiėmė iš spintos, esančios kambaryje. Paėmęs peilį, V. L. persipjovė sau dešinę ranką, pasakė, kad jos nekenčia, nenori matyti, ji ne jo mama ir ją papjaus. Dieną prieš V. L. išvarė ją iš namų. Ji kartu su V. L. alkoholį pradėjo vartoti 14-15 valandą, o iki tol, kol V. L. pradėjo jai grasinti peiliu, jokių pykčių, nesutarimų tarp jų nebuvo. V. L. sakė, kad ji yra (necenzūrinis žodis), prostitutė. Šiuos žodžius V. L. sakė prieš grasinimus peiliu. Ji nieko V. L. neatsakė, visą laiką tylėjo. V. L. taip padarė todėl, kad yra psichiškai nestabilus. Ji savo draugui, kaimynui papasakojo, kad jai labai blogai ir jai reikia paskambinti policijai. O po to, kai paskambino bendruoju pagalvos numeriu, pareigūnų laukė laiptinėje. Paaiškino, kad peilio rankena yra ruda, ašmenys – sidabrinės spalvos. Pareigūnas skaito Ž. L. parodymus, moteris su parodymais sutinka. Ž. L. pasirašo procesinius dokumentus;
6. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų (b. l. 71-77).
Alkotesterių kvituose ir jo patikros sertifikato Nr. 2400504 duomenimis, 2025-11-11 21.17 val. V. L. nustatytas 2,43 promilių girtumas. O 2025-11-11 21.23 Ž. L. nustatytas 1,59 promilių girtumas. Alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 85-87).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-139-511/2020).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. L. ir nukentėjusioji Ž. L. yra šeimos nariai (mama ir sūnus gyvenantys kartu). Taip pat neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas bei, kad abu tą dieną gėrė alkoholį. Kaltinamasis patvirtino ir nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad jis konflikto metu demonstratyviai prieš motiną persipjovė peiliu sau plaštaką. Šios aplinkybėms įrodytos kaltinamojo V. L. parodymais teisme, Ž. L. parodymais, kuriuos ji davė net kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais.
Nors kaltinamasis V. L. neigė kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jis tuo pačiu peiliu, kuriuo demonstratyviai persipjovė sau plaštaką, prieš šį veiksmą garsino savo motinai ją nužudyti, kad tuo metu buvo peilį buvo pridėjęs prie jos kaklo, tačiau jo tokius parodymus paneigia nukentėjusiosios iš esmės sutampantys parodymai, duoti kelis kartus. Šias aplinkybes ji nurodė ir prašydama pagalbos bendruoju pagalbos telefonu bei atvykusiems pareigūnams. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie esminėse aplinkybėse sutampa. Skambinant bendrajam pagalbos centrui Ž. L. nurodė, kad sūnus grasina jai peiliu. Kūno kamera užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji aplinkybę, kad sūnus garsino jai peiliu, pakartojo atvykus pareigūnams, girdint kaltinamajam, kuris pareigūnams teigė tik peiliu persipjovęs plaštaką, kad grasino mamai tik papjausiantis save. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad atvykus pareigūnams, kaltinamasis gulėjo lovoje ir peilį laikė šalia savęs, kaltino motiną, kad jį vėl išveš iš namų. Nukentėjusioji ikiteisminio metu parodė, kad ji išsigando grasinimo, todėl išėjo iš namų, kvietėsi pareigūnus. Išsigando ne tik dėl to, kad peilį sūnus jai buvo įrėmęs į kaklą, bet ir dėl to, kad jis po to persipjovė sau plaštaką, kas sudarė pagrindą manyti, jog peiliu gali ir ją sužaloti, t. y. įvykdyti savo grasinimus ją papjauti.
Aplinkybę, kad Ž. L. nėra linkusi apkalbėti sūnaus, rodo ir ankstesni V. L. teistumai dėl smurto prieš motiną. Liudytojas H. A. taip pat patvirtino, kad Ž. L., kurią pažįsta jau daug metų, nėra linkusi meluoti ir išsigalvoti istorijas, ji niekada nėra sakiusi, kad nebenorėtų jog sūnus su ja negyventų, o tą vakarą atėjo pas jį verkdama. Parodė, kad Ž. L. dėl sūnaus elgesio yra daug kartų pas jį užėjusi. Kaltinamąjį V. L. apibūdino kaip neblogą žmogų, kol jis neprisigeria alkoholio.
Įvertinęs visa tai, kas aptarta, teismas nukentėjusiosios parodymus pripažįsta įrodymu ir jais vadovaujasi, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų linkusi nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Tuo tarpu V. L. žino apie jam gręsiančią realią laisvės atėmimo bausmę, todėl norėdamas jos išvengti, duodamas parodymus nėra visiškai sąžiningas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad peilio nukreipimas nukentėjusiajai į kaklą, ankstesni sūnaus smurto atvejai prieš ją, žodžiai „Aš nenoriu tavęs matyti, perpjausiu tau gerklę“, išsakyti konflikto metu, rodo, jog nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei.
Pirmiau paminėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis suprato, jog psichiškai veikia nukentėjusiąją, siekdamas sukelti jai baimę, nesaugumo jausmą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat teismas laiko pasitvirtinusia kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo H. A. parodymai, taip pat iš dalies ir paties V. L. parodymai, kad konfliktai kyla dėl alkoholio vartojimo).
Dėl bausmės
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BPK 1 straipsniu, BK 41, 54, 61, 63, 65 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes.
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo V. L. pripažinimo recidyvistu, įvertina, kad jis nagrinėjamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – LITEKO) nustatyta, kad kaltinamasis V. L. praeityje (2023-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2025-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu) buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, abiem atvejais už fizinio skausmo sukėlimą savo motinai Ž. L., t. y. V. L. ne pirmą kartą daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei pagrindą pripažinti jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Teismas nenustatė kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalie 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis V. L. veikdamas tyčia padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 145 straipsnio 1 dalis), yra darbingo amžiaus, tačiau jau ilgą laiką nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra surinkta duomenų apie kaltinamojo psichikos ir priklausomybės ligų gydymą, tačiau pats kaltinamasis patvirtino, kad jis ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėje, susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo, yra priklausomas. V. L. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau įvykdytus tyčinius smurtinius nusikaltimus. Ne kartą teistas už smurtą prieš savo motiną. Kaltinamasis anksčiau yra atlikęs arešto bausmes, tačiau, kaip matyti, jis savo gyvenimo būdo nekeičia, ne pirmą karstą nesilaiko kitoje šiuo metu nagrinėjamoje teisme baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės – gyvenimo skyriumi nuo motinos, prieš ją smurtauja. 2025-11-12 duomenimis, V. L. per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 19 kartų, daugiausia už tai, jog nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, kelis kartus už smulkias vagystes ir kt., duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą, nėra (b. l. 126-129). Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o jo gyvenimo būdo ir elgesio rezultatas.
Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pobūdį, tai, kad švelnesnės bausmės nedaro įtakos kaltinamojo elgesiui, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jos terminą mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 10 mėnesių.
Kaltinamojo gynėjas teisme nurodė, jog skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Tačiau teismas su tokia gynėjo nuomone nesutinka. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu, kai baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau to pačio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo kaltės nepripažino, todėl pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.
Kaltinamasis V. L. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. lapkričio 11 d. 22.40 val. (b. l. 90-92). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025-11-13 nutartimi jam nuo 2025-11-12 paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, ši kardomoji priemonė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-12-11 nutartimi pratęsta iki 2026-02-12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, visas sulaikymo (1 diena) ir suėmimo laikotarpis iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę.
Atsižvelgiant į V. L. paskirtos bausmės rūšį bei į tai, jog kardomosios priemonės — suėmimo — pagrindai nėra išnykę, ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino pabaigos.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1., 20. punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 243,75 Eur.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.
Kaltinamojo gynėjas teisme prašė nepriteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to kaltinamajam buvo taikytas suėmimas, taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Be to kaltinamasis jau daug laiko nedirba, neturi gyvenamosios vietos, jo finansinė padėtis pakankamai sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas BK 72 straipsnio ir BPK 94 straipsnio tvarka.
2025-11-12 nutarimu 2025-11-11 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis „S. S. OE4207J“ (perduotas saugoti policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir sunaikintinas (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai).
2025-11-12 nutarimu 2025-11-11 įvykio vietos apžiūros metu paimta raudonos spalvos nuoplova (perduota saugoti policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69) –– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje esantys trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais ir BPC skambučių garso įrašais –– paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 303, 304, 305 ir 307, 433-437 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. L. pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti V. L. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, skaičiuojamą nuo 2025-11-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos termino.
Peilį „S. S. OE4207J“ nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir sunaikinti. Raudonos spalvos nuoplovą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Byloje esančias tris kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais ir BPC skambučių garso įrašais –– palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas iš V. L..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o V. L. atveju - nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.