- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- II-160-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00431-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Pareiškėjas
- D. P.
institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) – atstovams E. K., R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2018 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4941-2018 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu D. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį buvo nubausta 500 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad ji 2018 m. gegužės 9 d., apie 7.49 val., Panevėžyje, važiuodama J. Basanavičiaus gatve ir artėdama prie Algirdo gatvės, apvažiuodama kitus eilėje laukiančius automobilius, kirto dvigubą ištisinę liniją, rodydama savo išskirtinumą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldama pavojų kitam J. Basanavičiaus gatve tiesiai važiavusiam automobiliui, tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų kėlė pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, be to, jos vairuotam automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
2018 m. liepos 11 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas D. P. skundas, kuriuo ji prašo jos padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde pareiškėja nurodo, kad pripažįsta, jog 2018 m. gegužės 9 d., nutarime nurodytą valandą, nurodytoje vietoje, važiuodama kirto ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur iš karto suko į kairėje esantį šalutinį kelią. Ryte skubėjo į darbą, prieš vairuojamą automobilį buvo automobilių grūstis, reikėjo pasukti į kairę, Algirdo gatvę ir iki leidžiamos pasukimo vietos buvo likę apie 15-20 metrų. Pamačiusi, kad priešais nėra automobilių, nutarė neprivažiavusi leidžiamos pasukimo vietos kirsti ištisinę liniją ir kelis metrus pavažiuoti priešpriešine juosta. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą tik dėl skubėjimo, o ne siekdama kaip nors pademonstruoti savo išskirtinumą. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, prieš ją (pareiškėją) iš Algirdo gatvės išsuko lengvasis automobilis, su kuriuo prasilenkė. Išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą matė, kad Algirdo gatvėje, prieš pagrindinį kelią, stovi lengvasis automobilis. Lengvojo automobilio vairuotojas išsuko į pagrindinę gatvę matydamas, kad ji (pareiškėja) važiuoja prieš eismą antra juosta. Lengvasis automobilis išsuko į pagrindinę gatvę, į dešinę pusę, ir važiavo pirma juosta, šį lenkė būdama antroje juostoje, automobilių trajektorijos nesikirto. Tuo metu, kai prasilenkė su lengvuoju automobiliu, iš esmės jau buvo toje kelio vietoje, kur galima įvažiuoti į Algirdo gatvę, ištisinė juosta buvo pasibaigusi. Vairavo automobilį ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą tik dėl skubėjimo, nepagalvojusi apie pasekmes, kirto ištisinę liniją neprivažiavusi kelis metrus jos pabaigos dėl buvusios spūsties. Padarė pažeidimą siekdama išvengti ilgo stovėjimo spūstyje. Nors aplinkiniai ir matė jos elgesį, tačiau, mano, jie jį suprato, kaip padarytą KET pažeidimą, o ne kaip jų negerbimą ar chuliganišką elgesį. Nedemonstravo nei savo išskirtinumo, nei kitų negerbimo. Yra dirbanti, anksčiau administracine tvarka nebausta. Turi sergančią mamą J. U., kurią nuolat reikia prižiūrėti, ji yra slaugos namuose. Yra vienintelė dukra. Gyvena Staniūnų kaime, darbovietė yra Panevėžyje, todėl reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų nuvažiuoti į darbą ir grįžti iš darbo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad galėtų būti taikoma švelnesnė bausmė, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su D. P. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
D. P. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš namų, esančių Staniūnų kaime, važiavo, į miesto centrą, į darbą. Jau įvažiavus į miestą pirmoje sankryžoje buvo susidariusi automobilių spūstis. Tačiau kartu su visomis kitomis transporto priemonėmis važiavo lėtai ir kantriai. Lygiai 8.00 val. turėjo svarbų posėdį, todėl pradėjo nerimauti, kad gali pavėluoti į darbą. Būdama J. Basanavičiaus gatvėje ir stovėdama spūstyje matė, kad iš priekio priešpriešinė eismo juosta yra tuščia, o jai reikėjo pasukti į kairę, į Algirdo gatvę, iki kurios buvo likę 15-20 metrų. Norėdama laiku atsidurti darbe, sąmoningai nusprendė pažeisti Kelių eismo taisykles, kirto dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei pasuko į kairę. Į tokius jos veiksmus kiti eismo dalyviai niekaip nesureagavo. Su iš Algirdo gatvės išsukusiu automobiliu susidurti negalėjo, nes tas automobilis įsuko į pirmą eismo juostą, o ji važiavo antra eismo juosta. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailis. Prašo pažeidimą perkvalifikuoti ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė reikalinga nuvykti į darbą, taip pat vykstant pas sunkiai sergančią mamą į Kupiškio rajoną.
D. P. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo atveju yra būtina įvertinti subjektyvų paties asmens, padariusio pažeidimus, suvokimą ir kokie buvo jo elgesio motyvai. D. P. labai skubėjo į svarbų susirinkimą ir padarydama Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sutaupė ne 5-10 sekundžių, o žymiai daugiau, nes užsidegus žaliam šviesoforo signalui būtų pajudęs priešpriešais tiesiai judėjusių automobilių srautas ir neaišku, kada D. P. būtų galėjusi pasukti į kairę. Šiuo atveju nėra chuliganiško vairavimo požymių. D. P. nesiekė parodyti savo išskirtinumo, o tiesiog turėjo tikslą laiku atsidurti darbe.
Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas R. B. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir parodė, kad D. P. veiksmai atitinka chuliganiško vairavimo sudėtį. Kirtusi dvigubą ištisinę liniją ir išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą ji sutaupė 5-10 sekundžių, nes užsidegus žaliam šviesoforo signalui būtų galėjusi pasukti į kairę saugiai, o jai išvažiavus tokiu būdu ir sukant toks jos manevras buvo netikėtas ir sukėlė pavojų iš Algirdo gatvės tuo metu išsukusiam automobiliui. Tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio. Prašo nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. ginčija nubaudimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, aiškindama, jog jos veiksmuose pažeidžiant Kelių eismo taisykles nebuvo chuliganiškų paskatų.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Tam, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, tačiau ir padarytas dėl chuliganiškų paskatų.
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2AT-37-507/2015). Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (Kelių eismo taisyklių 4 punktas). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (kasacinė nutartis Nr. 2AT-64-942/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. 2018 m. gegužės 9 d., apie 7.49 val., Panevėžyje, važiuodama J. Basanavičiaus gatve ir artėdama prie Algirdo gatvės, apvažiuodama kitus eilėje laukiančius automobilius, kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje tuo metu važiavo kitas automobilis, ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui. Nuo pat tyrimo pradžios D. P. neneigė kirtusi dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavusi į priešpriešinę juostą. Priešingai, pareiškėja kaltę pripažino ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tokį pažeidimą padarė tik dėl to, kad labai skubėjo į darbą, kuriame privalėjo būti 8.00 val., nes tuo metu turėjo prasidėti svarbus posėdis. Suprato, kad kirsdama dvigubą ištisinę liniją ir išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, grubiai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau tikrai labai skubėjo, be to, buvo įsitikinusi, kad priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančių automobilių nėra (jiems degė raudonas šviesoforo signalas), todėl tokiu būdu nusprendė sutaupyti laiko. Jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Jai padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus kitų automobilių vairuotojai nei garsiniais signalais, nei kitokiu būdu neišreiškė pasipiktinimo. Su automobiliu, kuris stovėjo Algirdo gatvėje, o paskui įvažiavo į tą pačią gatvę kur buvo ir ji jau įvažiavusi, susidurti nebuvo tikimybės, nes pati važiavo antra eismo juosta, o minėtas automobilis įsuko ir važiavo pirma eismo juosta. Nors Institucijos atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad D. P., išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, iš Algirdo gatvės išsukusiam automobiliui ir jo vairuotojui sukėlė pavojų, teismas, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, esančią byloje, su tuo nesutinka. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip kirtusi dvigubą ištisinę juostą D. P. išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, o jai iš kairės pusės į tą pačią gatvę iš Algirdo gatvės įvažiuoja kitas automobilis. D. P. automobilis važiuoja antra eismo juosta, o minėtas automobilis iš karto įsuka į pirmą eismo juostą, tarp automobilių šio manevro metu yra saugus tarpas. Iš priekio atvažiuojančių automobilių iš viso nematyti. Taigi šis vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad D. P. tikrai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet nerodo, kad ji taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų. Todėl teismas, įvertinęs aptartus Institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. bei jos atstovo parodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių akivaizdžių faktų, kurie patvirtintų, jog D. P. padarė nustatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad šiuo atveju nenustačius D. P. tyčios parodyti savo išskirtinumą bei elgtis chuliganiškai, laikytina, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto, ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą kertant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena D. P. atžvilgiu nutrauktina, o pareiškėja baustina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje skundžiamas nutarimas panaikintinas ir pareiškėjai skirtina nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – neteista, prieš tai nebausta administracine tvarka, dirba, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailis), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas kitas bylos aplinkybes. Įvertinęs visą bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, D. P. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
D. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2018 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4941-2018 dalį, kurioje D. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, teiseną D. P. atžvilgiu nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
D. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei skirti jai administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti D. P., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 18083754624.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjai, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.