Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: ji 2018 m. gegužės 8 d., apie 17.30 val., Vilniuje, ties Ukmergės g. 223 pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,72 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi G. K., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. K. pilnai pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad nusikalstamą elgesį paskatino įvykio dieną sužinotos blogos naujienos, dėl kurių kaltinamoji ne darbo metu, tačiau darbo vietoje, savo kabinete, išgėrė apie 200 gramų (stiklinę) viskio. Kaltinamoji neneigė, jog išgėrusi alkoholį netrukus sėdo už automobilio vairo, važiavo namo. Su nustatytu girtumu sutinka. Savo elgesio paaiškinti negali, jį smerkia. Nurodė vairuojanti apie 10 metų, taip neapgalvotai pasielgė pirmą kartą, dėl savo veiksmų labai išgyvena.

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Mercedes-Benz C 180 K“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris – 1 796 cm³, variklio galia – 105 kW, gamybos metai - 2004) kaina yra 3 330 eurų (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastaroji pilnai pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji G. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiama nebuvo (b. l. 28), administracine tvarka bausta, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 29), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo G. K. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji praeityje neteista, taigi, teisiama pirmą kartą, tačiau šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, kad G. K. yra padariusi tris administracinius nusižengimus, kurie visi yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi, teismo vertinimu, administraciniai nusižengimai, kurie G. K. atveju nėra šiurkštūs ir šiuo metu yra nebegaliojantys, visos administracinės nuobaudos sumokėtos, negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamoji ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamosios sesuo S. B. parodė, kad jos tarpusavio santykiai su seserimi yra artimi, jos daug laiko leidžia kartu, yra pasiryžusi visapusiškai padėti seseriai. Po įvykio ji kalbėjosi su pastarąja, mato, kad ši labai išgyvena, padarys viską, kad ateityje toks sesers poelgis nepasikartotų, nors yra įsitikinusi, kad ir pati G. K. pilnai viską suprato ir daugiau niekada išgėrusi nesės prie automobilio vairo. Prašo G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant. Vertindamas, ar S. B. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog pastaroji praeityje neteista, nė karto nebausta administracine tvarka, darbdavio charakterizuojama kaip pareiginga, kruopšti atsakinga ir nebijanti prisiimti atsakomybės. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti S. B. tinkama laiduotoja, kuri, būdama kaltinamosios seserimi, turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąją G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal S. B. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu užstatas neskirtinas, laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už BK 71 straipsnyje nustatytą galimą skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkio dydis 65 MGL, o šiuo atveju teismas įmokos dydį skiria daugiau nei keturi kartus mažesnį už vidurkį). Pažymėtina, jog teismo sprendimui skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę nemažai reikšmės turėjo aplinkybė dėl pastarosios anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, kurie visi susiję išimtinai su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 1,72 promilių etilo alkoholio. Kaltinamoji suvartojo nemažą alkoholio kiekį, po ko, nors ir būdama apsvaigimo būsenoje, nutarė sėsti prie automobilio vairo. Taip pat negalima nepastebėti to, kad kaltinamoji vairavo mieste, darbo dienos pabaigoje, esant intensyviam eismui, iš savo darbovietės, esančios Savanorių pr., pavartojusi alkoholio, nuvažiavo gana didelį atstumą (buvo sustabdyta Ukmergės g., ties Šeškinės poliklinika). Kaltinamoji vairavo stipriai apsvaigusi, dėl ko pašaliniai asmenys pastebėjo jos automobilį keistai manevruojantį kelyje ir apie tai pranešė policijos pareigūnams, sustabdyta policijos pareigūnų kaltinamoji sunkiai galėjo kalbėti, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Tokie G. K. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas, nusprendęs atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi juridinės galimybės spręsti klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra iš esmės privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017), tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamajai jau skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurios laikytinos kaip pilnai pakankamos. Dar vienos nurodyto pobūdžio priemonės, šiuo atveju numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, taikymas būtų perteklinis, juo labiau, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne išskirtinai vien tik kaltinamajai, o yra šeimos turtas, registruotas jos sutuoktinio vardu.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 31).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1961-932/2018 dėl G. K. nutraukti.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti G. K. įmokėti 15 MGL (atitinkamai 750 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. K., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.