Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2662-877/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo ir 2016 m. vasario 10 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo D. B. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista 6473,18 Eur žalai atlyginti; valstybei priteista 148 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2016 m. kovo 3 d. teisme atsakovo D. B. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo pareiškėjas prašo peržiūrėti 2016-02-10 Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2662-877/2016 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodo, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas priimtas už akių yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma laikytina pakankamai didele bet kuriam fiziniam asmeniui, todėl tai suponuoja būtinybę visapusiškai ir detaliai ištirti į bylą pateiktus visus įrodymus, kad būtų galima vykdyti ne vien tik formalų teisingumą, o realiai ir veiksmingai ginti asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas nurodo, kad apie bylos iškėlimą jam nebuvo žinoma, kadangi procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Dėl šios priežasties nebuvo pilnai surinkti visi rašytiniai įrodymai, nebuvo ištirtos ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pažeistos atsakovo teisės. Pareiškėjas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei 6473,18 Eur sumą žalai atlyginti. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai neindividualizavo neteisėtų veiksmų atlikimo bei dėl to ieškovui atsiradusios žalos dydžio. Buvo analizuota tik veiksmų visuma, todėl aplinkybė, kad dalis UAB „Tobula santechnika“ veiklos buvo perkelta į UAB „Certa“, o UAB „Tobula santechnika“ veikla nutraukta ir jai iškelta bankroto byla, nepatvirtina priežastinio ryšio tarp pareiškėjo (atsakovo) veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos bei jos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad, priėmęs ieškovo ieškinį, teismas 2015-10-09 pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo nustatė atsakovui D. B. 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti, teismo pranešimas buvo išsiųstas ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Pakartotinai procesiniai dokumentai šiuo adresu siųsti 2015-10-23 bei 2015-11-12. 2015-11-23 procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti kitu adresu – (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. 2015-12-21 VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą, todėl darbovietės adreso nustatyti nepavyko. Dėl šios priežasties 2015-12-29 nutartimi Kauno apylinkės teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą raštu informuoti teismą apie pasirinktą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. 2016-01-06 ieškovas pateikė teismui prašymą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismas, nustatęs, kad ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei kitu adresu Kaunas, G. V. g. 6-19, neįteikti, VSDFV duomenimis atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą, ieškovo prašymą tenkino ir įteikė atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, 2016-01-18 paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, nustatydamas 14 dienų terminą nuo pranešimo paskelbimo dienos, pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl ko, esant ieškovės prašymui, 2016-02-10 buvo priimtas sprendimas už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Ieškovas pareiškime nurodo, kad atsakovas nebuvo gavęs jokių dokumentų apie bylos iškėlimą, procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti.

Pažymėtina, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 130 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė prašymą ieškinyje nurodytu adresu nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti neproporcingai varžoma, todėl teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, paprastai negali reikalauti iš ieškovo, prieš pateikiant prašymą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, pateikti prašymą skirti kuratorių ir įrodymus, kodėl šis negali būti nepaskirtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad, teisme gautas ieškovo prašymas procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, laikytina, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo savo gyvenamosios vietos adresą – Kaunas, G. V. g. 6-19. Šiuo adresu procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti, tačiau atsakovas jų neatsiėmė.

Remiantis konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, ir tais atvejais, kai pripažintina, kad priežastys, dėl kurių proceso šalis neatvyko į teismo posėdį, nebuvo svarbios, tačiau šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių pateikia tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad toks sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, teismas turi įgaliojimus ištaisyti tokią teismo klaidą ir panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06).

Atsakovas pareiškime nurodo, kad teismas neindividualizavo atsakovo veiksmų, nenustatė, dėl kokių konkrečių veiksmų ieškovas patyrė žalą, nenustatė žalos dydžio atsiradusio dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Civilinio proceso kodekso 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ne tik teisė, bet ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Bendrosios įrodinėjimo paskirstymo taisyklės suformuluotos Civilinio proceso kodekso 12, 178 ir 179 straipsniuose. Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų įrodymų vertinimą t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Vien tai, jog atsakovas nesutinka su įrodymų vertinimu negali būti pagrįstu pagrindu sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui iš esmės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su tuo, kad teismas nenustatinėjo akcininko/vadovo veiksmų neteisėtumo, neindividualizavo atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo bei dėl to atsiradusio žalos dydžio. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Tobula santechnika“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009.). Tačiau atsakovas šioje byloje tokių įrodymų nepateikė.

Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kauno apygardos teismas 2013-08-26 nutartimi pripažino UAB „Tobula santechnika“ bankrotą tyčiniu. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsakovo pagal juridinio asmens prievolę savu turtu subsidiariai. Ši prievolė yra papildoma prievolė, taikoma tais atvejais, kai pagrindinio skolininko (įmonės) turto nepakanka įmonės skoloms padengti. UAB „Tobula santechnika“ buvo iškelta bankroto byla. 2015-07-28 sprendimu UAB „Tobula santechnika“ buvo likviduota. Likvidavus įmonę, liko nepatenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 6473,18 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Tobula santechnika“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, įmonei tuo metu vadovavo D. B., ši suma priteistina iš atsakovo.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei ieškovo atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pripažintina, atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2016-02-10 sprendimas už akių paliktinas galioti (CPK 287 str. 2 d. 4 p., 288 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 6 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismą.