Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „SOF Marine service“ atstovams direktoriui Konstantinui Deviatkovui, įgaliotam atstovui Igoriui Kravčukui,

atsakovės UAB „Ekoekspertai“ įgaliotoms atstovėms Daivai Vanagei ir Jolantai Gervaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOF Marine service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoekspertai“ dėl nuostolių už netinkamą sutarties vykdymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama, patikslinus reikalavimą, priteisti 10265,46 Eur nuostolių dėl netinkamo 2015 m. spalio 21 d. nuomos sutarties vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovės nuomone, atsakovė (nuomotojas) neturi teisės taikyti ieškovei (nuomininkui) didesnių tarifų (kainų), nei komunalines ir kitas paslaugas teikiančios įmonės taiko tarifus (kainas) atsakovei (nuomotojui). Taip pat atsakovė (nuomotojas) neturi teisės prašyti apmokėti paslaugas, kurios net nebuvo suteiktos. Ieškovės skaičiavimais ji patyrė nurodytus nuostolius dėl atsakovės prievolių pagal 2015 m. spalio 21 d. patalpų nuomos sutartį nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo. Atsakovė, nepaisant sutarties sąlygų, vienašališkai keitė terminus, kainas, nuomojamus plotus, pažadėjo apmokėti, o po to atsisakė padengti turto pagerinimo išlaidas ir kt., ir visą tai atsakovė darė ieškovės sąskaita, neatsižvelgiant į tai, kad sulygtos sutarties sąlygos turėjo galioti iki 2018 m. spalio 20 d.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė vadovavosi nuomos sutartyje nustatyta komunalinių paslaugų skaičiavimo tvarka. Ieškovė ilgą laiką nuomojosi patalpas toje teritorijoje, patalpų techninė būklė jai buvo labai gerai žinoma, tose pačiose patalpose ieškovė vykdė savo veiklą ir mokėjo komunalinius mokesčius. Nustatant nuomos sutarties sąlygas, atsakovė ir ieškovė vadovavosi jau nusistovėjusia praktika, kuri buvo taikyta nuomos santykiuose su buvusiu savininku/nuomotoju. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė apmokėjo visas PVM sąskaitas faktūras už komunalinius mokesčius, neprieštaravo.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į pateiktus patikslintus skaičiavimus. Papildomai paaiškino, kad nuomojamose patalpose šildymo nebuvo, tai patvirtino ir liudytojai, tačiau sąskaitose nurodytos sumos už neva teikiamas šildymo paslaugas. Ieškovės atstovų nuomone, įmonė permokėjo už šildymą, elektrą, taip pat neprivalo mokėti už viršytą taršą nuotekose, nes įrodymų, kad ieškovė vykdė taršią veiklą, nėra. Rūbinėse nebėra įrangos, kurią ieškovė paliko išsikraustydama iš patalpų, ji sunaikinta.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų nepagrindė, visos atsakovės ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros pagrįstos dokumentais, todėl ieškovė klaidina teismą. Ieškovė per 2 metų laikotarpį nepateikė nei vieno skundo dėl sąskaitų, tik kai nuomotojas pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą, ieškovė pareiškė pretenzijas dėl sąskaitų. Yra oficialūs duomenys ir nuotraukos apie jų viršytą taršią veiklą.

Liudytojas I. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip ir ieškovė nuomojosi patalpas iš atsakovės. Gamybinėse patalpose šildymas nebuvo jungiamas, šildėsi elektriniais prietaisais.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės darbuotojas. Nurodė, kad priekaištų nei raštu, nei žodžiu iš nuomininkų dėl elektros apskaitos nebuvo gauta. Tuo pačiu būdu elektra buvo apskaitoma ir šiose patalpose vykdant veiklą ankstesniam nuomotojui. Už smulkių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją iš ieškovės mokestis nebuvo imamas. Savo įrangos pakeitimo ieškovė su atsakove nederino, tai darė savo sąskaita. Patalpomis nuomininkas galėjo naudotis per visą parą, vykdė intensyvią veiklą. Ieškovės veikla buvo labai tarši, kadangi ji ardydavo senų didelių laivų mazgus, velenus ir kt. Tos detalės buvo atvežamos didelėmis transporto priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „SOF Marine Service“ (nuomininkas) ir atsakovė UAB „Ekoekspertai“ (nuomotojas) 2015 m. spalio 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. EKOSUT15-10/21-38. Šia nuomos sutartimi ieškovė išsinuomojo iš atsakovės jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo mokėti atsakovei nuomos bei komunalinius mokesčius, kaip tai numatyta specialiųjų nuomos sutarties sąlygų 5 punkte. 2015 m. spalio 30 d. ieškovė ir atsakovė susitarė dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie nuomos sutarties Nr. EKOSUT15-10/21-38. 2016 m. kovo 23 d. ieškovė ir atsakovė susitarė dalies patalpų nuomą nutraukti ir išnuomoti papildomas patalpas. Tuo tikslu šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie nuomos sutarties. Šiuo susitarimu nuo 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė atsisakė nuomotis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36,70 m² ploto administracines patalpas ir 71,36 m² ploto buitines patalpas ir 2016 m. kovo 31 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu minėtas patalpas be defektų perdavė atsakovei. Papildomu susitarimu Nr. 2 ieškovė papildomai išsinuomojo iš atsakovės pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias administracines 37,41 m² ploto patalpas ir įsipareigojo mokėti 2,60 Eur /m² plius PVM nuomos mokestį už vieną mėnesį, taip pat papildomai išsinuomojo pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias 101,99 m² ploto patalpas (pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojamų patalpų plotas po papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymo padidėjo iki 1289,38 m² (1187,39 m² + 101,99 m²) ir įsipareigojo mokėti 1,80 Eur/m² plius PVM nuomos mokestį už vieną mėnesį. 2016 m. balandžio 1 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė be defektų, trūkumų ar kitų pastabų priėmė iš atsakovės pagal papildomą susitarimą Nr. 2 išsinuomotas patalpas.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki nuomos sutarties nutraukimo 2017 m. liepos 31 d. atsakovė ieškovei už 37,41 m² ploto patalpų nuomą taikė 2,60 Eur/m² už vieną mėnesį plius PVM nuomos kainą, kaip tai numatyta papildomame susitarime Nr. 2 prie nuomos sutarties.

2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė susitarė dėl papildomų patalpų nuomos ir sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 prie nuomos sutarties. Šalys susitarė, kad ieškovė nuo 2016 m. spalio 1 d. papildomai nuomos 113,43 m² ploto buitines patalpas pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir už jas mokės 2,00 Eur/m² už vieną mėnesį plius PVM nuomos mokestį, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą priėmė iš atsakovės 113,43 m² ploto patalpas, nenurodė jokių patalpų trūkumų. Aktas pasirašytas šalių atstovų ir patvirtina tinkamą patalpų perdavimą. Susitarime Nr. 3 įtvirtintas 5.2.6 punktas, kuriuo šalys taip pat susitarė taikyti 375 Eur mokestį už vieną mėnesį plius PVM už kitas objekte suteiktas komunalines paslaugas. Susitarimo Nr. 3 punkte Nr. 2 šalys susitarė pakeistą mokesčio dydį pradėti taikyti nuo 2016 m. lapkričio 1 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). CK 6.447 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

Dėl nuostolių priteisimo už nevykdytą patalpų šildymą

Ieškovė, tikslindama ieškinį, pateikė nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo ir/ar nevykdymo skaičiuoklę, kurioje nurodė, kad atsakovei permokėjo 1304,43 Eur už nevykdytą patalpų šildymą (už 2016 m. sausio mėn. (83,68 Eur), vasario mėn. (52,30 Eur), spalio mėn. (96,36 Eur), lapkričio mėn. (188 Eur), gruodžio mėn. (186,17 Eur) ir 2017 m. sausio mėn. (223,37 Eur), vasario mėn. (184,71 Eur), kovo mėn. (155,87 Eur), balandžio mėn. (116,81 Eur), gegužės mėn. (17,16 Eur)). Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad sąskaitos už šildymą pateiktos tik už tuos mėnesius, kai šildymas buvo teikiamas, pagal šilumos tiekėjo pateiktas sąskaitas, kai šildymo nebuvo, sąskaitos ieškovei nebuvo teikiamos. Teismo posėdžio metu liudytojas I. N. paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė nuomojosi gamybines patalpas iš atsakovės, tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė. Nurodė, kad gamybinės patalpos buvo šildomos elektros prietaisais, buvo mokami mokesčiai už elektrą, nuomos mokestis. Šildymo nejungdavo, nes buvo brangu, tada negaudavo ir sąskaitų už šildymą.

Nuomos sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už šilumos energiją mokesčiai bus mokami tokia tvarka: patalpose – proporcingai nuomojamo patalpos ploto ir nuomotino pastato ploto santykiui, pagal paslaugos teikėjo įkainius plius PVM. Bendro naudojimo patalpose – proporcingai nuomojamo patalpos ploto ir nuomotino pastato ploto santykiui su bendro naudojimo patalpų plotu, pagal paslaugos teikėjo įkainius plius PVM (Specialiųjų Nuomos sutarties sąlygų 5.2. punktas). Sutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovės nuomojamose patalpose yra centrinis šildymas (Specialiųjų Nuomos sutarties sąlygų 3.1.6, 3.2.6. punktai). Papildomais susitarimais šis sutarties punktas nebuvo keičiamas. Byloje taip pat pateiktos pažymos apie šildymą, kurias atsakovė teikdavo ieškovei, jose nurodytas šilumos tiekėjo UAB „Klaipėdos energija“ pateiktos sąskaitos numeris, pateiktos šilumos kiekis už patalpų šildymą, apskaičiuota šildymo kaina pagal nuomojamą plotą, kuri atsispindi ir sąskaitose faktūrose, atsakovės išrašytose ieškovei apmokėti.

Pažymėtina, kad ieškovė atsakovei apmokėjo visas PVM sąskaitas - faktūras taip pat išrašytas ir už jos nuomojamam plotui sunaudotą šilumos energiją. Visą nuomos laikotarpį ieškovė priėmė šilumos suvartojimo kiekių fiksavimą kaip teisingą ir sąžiningą, pretenzijų sąskaitų gavimo bei apmokėjimo metu atsakovei nereiškė nei žodžiu, nei raštu. Duomenų, kad šildymo sistema nuomojamose patalpose iš viso neveikė, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, sąskaitos buvo išrašomos už šaltuoju sezonu tiekiamą šilumos energiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirašydama nuomos sutartį ieškovė be kita ko įvertino objekto techninį statusą, o taip pat faktinę būklę ir patvirtino, kad objektas visiškai atitinka jos, kaip nuomininkės, keliamus reikalavimus ir dėl objekto teisinio ar techninio statuso, nei jo faktinės būklės, jokių pretenzijų nuomotojui neturi (Bendrųjų Nuomos sutarties sąlygų 4.3.2. punktas).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad atsakovė, kaip nuomotojas, vadovavosi nuomos sutarties ir papildomų susitarimų nuostatomis, šiluma į nurodytas patalpas buvo tiekiama, šilumos tiekėjui pateikus sąskaitas, vadovaujantis šalių susitarimu, atsakovė teisėtai išrašė ir pateikė sąskaitas už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas ieškovei apmokėti. Ieškovė visas sąskaitas, taip pat ir sąskaitas už šilumos energiją per visą laikotarpį mokėjo, nereikšdama pretenzijų dėl negautų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės ieškinys dėl 1304,43 Eur nuostolių už nevykdytą patalpų šildymą priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl permokos už elektros energiją

Ieškovė nurodo, kad permokėjo 2070 Eur atsakovei už elektros energiją nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (1000 kW x 0,138 Eur x 15 mėn.). Atsakovė nurodė, kad ieškovė nuomojosi patalpų dalį, kurioj nebuvo techninės galimybės įrengti elektros apskaitos skaitiklių. Apskaičiuojant sunaudotos elektros energijos kiekį patalpose, kuriose nebuvo techninių galimybių įrengti elektros skaitiklių, buvo skaičiuojama pagal iki patalpų nuosavybės perėjimo atsakovei nusistovėjusius technikos įrenginių suvartojamos elektros energijos vidutinius kiekius. Kitose ieškovės nuomojamose patalpose elektros energija buvo apskaitoma.

Nuomos sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už elektros energiją mokesčiai bus mokami tokia tvarka: patalpose – pagal skaitiklio rodmenis ir / ar proporcingai nuomojamo patalpos ploto ir nuomotino pastato ploto santykiui, pagal paslaugos teikėjo įkainius plius PVM. Bendro naudojimo patalpų ir teritorijos elektros energijos sąnaudos – proporcingai nuomojamo patalpos ploto ir nuomotino visos teritorijos objektų ploto santykiui, pagal paslaugos teikėjo įkainius plius PVM (Specialiųjų Nuomos sutarties sąlygų 5.2. punktas). Pasirašydama sutartį, ieškovė patvirtino, kad patalpos atitinka jos keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti, be to, sutiko su apmokėjimo už elektros energiją tvarka. Per visą laikotarpį pretenzijų atsakovei dėl sąskaitų už elektros energiją nereiškė, sąskaitas apmokėdavo.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gamybinėse patalpose elektra buvo apskaitoma dvejopai, vienose pagal skaitiklių parodymus, kitose – proporcingai pagal nuomojamo patalpos ploto ir nuomotino pastato ploto santykį. Įvertinus pagrindinių tose patalpose veikusių įrenginių galingumą, taip pat mokėtus mokesčius ankstesniam nuomotojui, ieškovei mokestis už elektros energiją nekito ir nedidėjo. Pagrindinė ieškovės veikla buvo vykdoma neapskaitomoje elektros zonoje, kur stovėjo staklės didelių laivų detalių apdirbimui ir kurios reikalauja daug elektros energijos, ten dirbdavo daug žmonių. Staklės, kurios stovėjo skaitikliais apskaitomose patalpose, buvo mažo galingumo, skirtos mažų detalių apdirbimui, ten dirdavo 1-2 žmonės, todėl skyrėsi ir su naudotos elektros energijos kiekiai.

Byloje ieškovė nepateikė duomenų dėl įrangos galingumo, vykdytų darbų intensyvumo, darbuotojų skaičiaus, nors teismas posėdžio metu siūlė juos teikti. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, šias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė dėl ribotos galimybės visose patalpose įrengti elektros skaitiklius ieškovei buvo žinoma dar prieš sudarant nuomos sutartį su atsakove, kadangi ieškovė dar iki nuomos sutarties sudarymo su atsakove nuomojo tas pačias patalpas iš kito nuomotojo ir jose vykdė veiklą. Ginčydama suvartotos elektros kiekius, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal nuomos sutartį buvo numatytas suvartotos energijos kiekių suderinimas. Analizuojant sutartį, to taip pat nenustatyta, sutartyje tiesiog aptartas elektros apskaičiavimo būdas ir nustatyta tam tikro dydžio galios dedamoji. Kaip paaiškino liudytojas V. Č., nuomininkas savo įrangos sąrašo nebuvo pateikęs, indentifikuoti techniką buvo sudėtinga, nes staklės buvo labai senos. Nuomos laikotarpiu nuomininkas jokių pretenzijų dėl elektros apskaičiavimo nereiškė. Be kita ko, ieškovė, nesutikdama su paskaičiuotais energijos kiekiais, atsakovei pretenzijų nereiškė, neinicijavo suvartotos elektros energijos kiekio derinimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytos visos sutartos ir suteiktos paslaugos bei mokesčiai, pateiktos sąskaitos yra pakankamai detalios, jose nurodytos paslaugos, atitinkančios atsakovės vykdytą veiklą.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė su tokiu elektros apskaičiavimo būdu sutiko, patvirtino sąskaitose faktūrose nurodytų elektros energijos kiekių taikymo pagrįstumą, pripažino, kad tokie kiekiai atitinka ieškovės įrenginių techninius parametrus ir jų veiklos intensyvumą, priėmė atsakovės pateiktas sąskaitas ir jas apmokėjo. Atsakovė neturėjo galimybės ir pareigos tikrinti ieškovės įrangos techninių parametrų ir įrangos naudojimo intensyvumo, todėl ieškovei neprieštaraujant, naudojo anksčiau fiksuotą ir ieškovės veiksmais priimtą elektros energijos suvartojimo kiekių fiksavimą, kaip teisingą ir sąžiningą.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įmonės atstovams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti fiksuojant skaitiklių parodymus, jie neprašė sąskaitų detalizavimo, tuo tarpu nuomos sutartyje nėra numatytas sąskaitų derinimas su nuomininku. Priešingai, nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybę patikrinti ir palyginti jos nuomojamose patalpose esančių elektros skaitiklių duomenis su ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už elektros energiją ir kt. paslaugas duomenimis bei pareikšti pretenzijas dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės ieškinys dėl 2070 Eur permokos už elektros energiją priteisimo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl permokos už nuotekas

Ieškovė nurodė, kad permokėjo 203 Eur už nuotekų šalinimą, nors nustatytu terminu apmokėdavo sąskaitas už nuotekas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nuomojamose patalpose vykdė taršią veiklą. Ji iš AB „Klaipėdos vanduo“ gavo sąskaitas už viršytą nuotekų taršos kiekį per 2016 m. Todėl 2017 m. kovo 17 d. pateikė visiems nuomininkams, vykdžiusiems taršią veiklą 2016 metais, sąskaitas už viršytą nuotekų taršos kiekį per 2016 m., tenkantį kiekvienam tokiam nuomininkui, proporcingai nuomojamam plotui.

Teismo posėdžio metu atsakovės darbuotojas paaiškino, kad mokestis už viršytą nuotekų kiekį buvo paskirstytas visiems nuomininkams. Taip pat nurodė, kad gamybinės įmonės nustatyta tvarka yra nuolat tikrinamos dėl taršos. Jeigu nuotekų tarša viršija įmonių nurodytą kiekį, tai metų pabaigoje už padidintą taršos kiekį yra išrašoma sąskaita, kuri šiuo atveju ir buvo išdalinta visiems nuomininkams, proporcingai pagal jų nuomojamą plotą.

Nuomos sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, kad vandens tiekimas ir sanitarinio mazgo naudojimas apmokamas pagal skaitiklio rodmenis ir / ar proporcingai nuomojamo patalpos ploto ir nuomotino pastato ploto santykiui, pagal paslaugos teikėjo įkainius plius PVM (Specialiųjų Nuomos sutarties sąlygų 5.2. punktas).

Iš byloje pateiktų ir ieškovės apmokėtų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad sąskaitose nurodytas sunaudoto vandens kiekis bei atitinkamas nuotekų kiekis. Ieškovė su mokesčiu už nuotekas sąskaitų pateikimo metu sutiko, jo neginčijo ir apmokėjo. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad ieškovės vykdoma veikla buvo netarši ar mažiau tarši, priešingai, tiek iš pateiktų nuotraukų, tiek iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė atlieka laivų remonto, laivų detalių restauravimo, mechanizmų modernizavimo, techninės priežiūros darbus, todėl dėl jos vykdomos veiklos ji mokėjo nuotekų mokestį. Atsakovei gavus sąskaitą už viršytą nuotekų taršos kiekį per 2016 m., ieškovė privalėjo apmokėti ir 2017 m. kovo 17 d. atsakovės ieškovei išrašytą bei pateiktą apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 064 už viršytą nuotekų taršos kiekį per 2016 metus 203 Eur sumai.

Pažymėtina ir tai, kad šis mokestis išskaitytas iš ieškovės ir kitų nuomininkų proporcingai pagal jų nuomojamą plotą, kadangi pati atsakovė vykdė tik nuomos veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi 2015 m. spalio 21 d. tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas ar kad būtų neteisingai apskaičiavusi nurodytą nuotekų mokestį, o vien ieškovės samprotavimai ir abejonės nepaneigia PVM sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų. Ieškovės ieškinys dėl 203 Eur permokos už nuotekas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl mokesčio už rūbinės nuomą

PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 022, išrašytoje už 2017 m. liepos mėnesį, 3 punkte nurodyta, kad 274,50 Eur suma paskaičiuota už patalpų nuomą (paskirtis – buitinė). 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė susitarė dėl papildomų patalpų nuomos ir sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 prie nuomos sutarties. Papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė, kad už patalpas, aprašytas Specialiosiose sutarties sąlygose 3.2. punkte (patalpų paskirtis – buitinė) mokės 2,00 Eur/m² už vieną mėnesį plius PVM nuomos mokestį (5.1.2. punktas), pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 1 d.

Bendrųjų nuomos sutarties sąlygų 6.3. punkte įtvirtinta, kad nuomos, komunalinius bei kitus mokesčius, mokamus pagal sutartį, nuomininkas moka iki objekto perdavimo (grąžinimo) nuomotojui.

Kadangi atsakovė tinkamai taikė papildomo susitarimo Nr. 3 nuostatas, ieškovės reikalavimas dėl 274,50 Eur mokesčio už nenaudojamos rūbinės nuomą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl rūbinės remonto

Ieškovė nurodė, kad rūbinės (buitinių patalpų) atstatymui nupirko 2 boilerius po 120 Eur, iš viso už 240 Eur, 4 dušų kranus po 54 Eur, iš viso už 216 Eur, nerūdijančio plieno kriauklę su kranu už 41 Eur + 36 Eur, iš viso už 77 Eur, naudotą skalbimo mašiną MIELE už 200 Eur, taip pat cemento už 109,60 Eur, šilumos izoliacijos už 101,25 Eur, dažų už 1029,78 Eur. Ieškovės darbuotojai dirbo 250 darbo valandų (valandos kaina 17,49 Eur), iš viso už 4372,87 Eur. Ieškovės teigimui, atsakovei liko nurodyta įranga, taip pat atlikti darbai, iš viso už 5402,65 Eur. Kadangi atsakovė naudojasi rūbinėse paliktu ieškovės turtu, todėl turi atsiskaityti pagal 2017 m. gruodžio sąskaitą su ieškove. Atsakovė nurodė, kad susitarimų su ieškove dėl rūbinių įrengimo nebuvo. Atsakovei pateiktos sąskaitos tik už 300 Eur, tačiau ieškovė siekia prisiteisti virš 5000 Eur kompensacijos už rūbinių remontą.

Byloje nepateikta įrodymų, kad šalys tarėsi dėl rūbinės remonto darbų, kai tuo tarpu šios sutarties galiojimo laikotarpiu, ieškovė (nuomininkas) įsipareigojo savo jėgomis ir sąskaita atlikti objekte ir/ar jame įdiegtos įrangos ar įrenginių einamąjį remontą. Nuomininkas privalo iš anksto raštu pranešti nuomotojui konkrečius ketinamus atlikto objekto einamojo remonto darbus (Bendrųjų nuomos sutarties sąlygų 7.2.7. punktas, 7.2.6 punktas). Bendrųjų nuomos sutarties sąlygų 7.2.14. punkte nustatyta, kad nuomininko lėšomis objekte įrengta/instaliuota įranga ir sistemos bei visi objekto patobulinimai ir pertvarkymai visą šios sutarties galiojimo laikotarpį išlieka nuomininko nuosavybe. Pasibaigus šiai sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas turi teisę pasiimti visus jo sąskaita objekte įrengtus prietaisus, sistemas bei kitą įrangą, o taip pat nuomininko įrengtus objekto pagerinimus, kurie gali būti atskirti be žalos objektui. Nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, neturi teisės reikalauti kompensacijos už objekto pagerinimą (7.2.15. punktas). Nuomotojas neatsako už nuomininko turtą (9.4. punktas).

Nors ieškovė nurodo, kad jai buvo pažadėta, jog už rūbinės remontą bus kompensuota, todėl per liepos - rugpjūčio mėnesius ji įsigijo reikalingą įrangą bei medžiagas ir perdarė jai skirtas patalpas į rūbinę, tačiau byloje taip pat pateiktas 2017 m. gegužės 17 d. atsakovės raštas Nr. SD17-05/17-13, kuriuo ieškovė informuojama, kad administraciniame pastate, adresu Šilutės pl. 103, Klaipėda, 2017 m. liepos mėnesį bus pradėti pastato remonto ir rekonstrukcijos darbai. Remonto metu nuomojamomis patalpomis naudotis nebus techninių galimybių. Dėl šios priežasties atsakovė nuo 2017 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukė administracinių ir buitinių patalpų nuomą. Byloje pateiktos 2017 m. birželio ir liepos mėn. sąskaitos faktūros, iš kurių nustatyta, kad ieškovė įsigijo tam tikrą kiekį statybinių medžiagų. Ieškovė dar 2017 m. gegužės 17 d. būdama informuota apie nuomos sutarties nutraukimą, 2017 m. birželio ir liepos mėn. rūbinės remontą atlieka savo rizika. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė buvo raštu informuota apie ieškovės ketinimus atlikti remontą, kaip tai numatyta šalių pasirašytoje nuomos sutartyje. Svarbu pažymėti, kad įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad ieškovės darbuotojų pagalba buvo atlikti sienų apdailos ir grindų išmontavimo, sienų gruntavimo, tinkavimo ir dažymo, grindų betonavimo, izoliacijos klojimo, nutekėjimų gaminimo, hidroizoliacinio padengimo, dažymo, santechnikos, armatūros klojimo, kranų boilerio, kriauklės ir skelbimo mašinos montavimo ir kt. darbai, byloje nėra. Neaišku, kur įsigytos medžiagos buvo panaudotos, kokia patalpų būklė buvo iki remonto ir kokie remonto darbai jose buvo atlikti, nėra pateikta darbų sąmata, medžiagų įsigyta tik už 296,81 Eur, apie kitos įrangos įsigijimą ir nurodytų sumų išleidimą duomenų byloje taip pat nėra, todėl teismas neturi galimybės įsitikinti ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumu ir apskaičiuoti galimai ieškovės patirtas išlaidas.

Kaip jau minėta, dėl rūbinių atstatymo, šių buitinių patalpų įrengimo, darbų apimties, darbų kompensavimo sistemos, nebuvo jokio atskiro šalių susitarimo. Taigi tarp šalių galioja nuomos sutartimi įtvirtinti susitarimai, kad nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, neturi teisės reikalauti kompensacijos už objekto pagerinimą (7.2.15. punktas). Nuomininkas turi teisę pasiimti visus jo sąskaita objekte įrengtus prietaisus, sistemas bei kitą įrangą, o taip pat nuomininko įrengtus objekto pagerinimus, kurie gali būti atskirti be žalos objektui. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skalbimo mašinos, boilerių ir kt. įrangos perdavimą atsakovei, todėl nutraukus nuomos sutartį turėjo galimybę juos pasiimti. Be to, į byla nepateikti duomenys, patvirtinantys įsigytos įrangos išlaidas. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. lapkričio 13 d. sąskaitoje Nr. SMS9001028 nurodyti darbai atlikti atsakovei ir ieškovei susitarus, nesant įrodymų, kad reikalaujamo dydžio išlaidos tikrai buvo patirtos, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra ieškovei skolinga už atliktą remontą.

Kaip jau buvo minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). CK 6.59 straipsnis nustato, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1-3 dalys). Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nesant atskiro šalių susitarimo dėl rūbinės remonto, atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei už galimai jos atliktus rūbinės remonto darbus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 5402,65 Eur sumos priteisimo pagal 2017 m. lapkričio 13 d. sąskaitą Nr. SMS9001028 už joje nurodytus darbus atmestinas.

Apibendrinant, ieškovės turimi dokumentai ir nuomojamo daikto apžiūrėjimas iki nuomos sutarties sudarymo leido jai suvokti, kokias patalpas ji išsinuomoja. Pasirašydama nurodytą sutartį, ieškovė patvirtino, kad sutartis yra sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šį sandorį. Šalys buvo geranoriškos ir sąžiningos viena kitos atžvilgiu, rengdamos ir pasirašydamos sutartį, atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos (nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.7. punktas). Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Priešingai, iš šalių elgesio sudarant sutartį matyti, jog šalys dėl visų sutarties sąlygų susitarė raštu, abiejų šalių laisva valia, todėl tikėtina, jei sutarties sudarymo metu, patalpos neatitiko ieškovės reikalavimų, šalys būtų tai pažymėjusios sutartyje. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Be to šios patalpos ieškovei buvo žinomos ir anksčiau, nes veiklą įmonė tose patalpose vykdė ir iki 2015 metų, jokių pretenzijų nereiškė ir šių aplinkybių ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, būdama verslininkė, ilgą laiką dalyvaudama nuomos teisiniuose santykiuose, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, užtikrinti, kad jai teikiamos paslaugos būtų patikrintos kiekio, kokybės ir kainos atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Priešingas vertinimas neatitiktų geros verslo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Pažymėtina ir tai, kad verslą vykdančių įmonių sutartinė atsakomybė yra griežtesnė (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nuomos sutarties neįvykdė ar įvykdė ją netinkamai, ar kad yra esminis sutarties pažeidimas, už ką atsakovei galėtų būti taikoma atsakomybė (CK 6.63, 6.205, 6.217 straipsniai).

Dėl delspinigių

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1010,88 Eur delspinigių, atsakovei laiku neapmokėjus ieškovės sąskaitos už rūbinės remontą, kurie skaičiuojami pagal 2015 m. spalio 21 d. nuomos sutartyje numatytą 0,04 % delspinigių normą. Teismas ieškovės ieškinį dėl rūbinės remonto atmetė, kadangi šalys dėl šių darbų nesitarė, sutartis dėl šių darbų tarp šalių nebuvo sudaryta, t. y. tiesioginiai prievoliniai santykiai šiuo klausimu ieškovės su atsakove nesieja. Tarp šalių tuo metu galiojo 2015 m. spalio 21 d. pasirašyta nuomos sutartis, todėl šalis siejo būtent patalpų nuomos santykiai. Specialiųjų nuomos sutarties sąlygų 7.1. punkte numatyta 0,04 % delspinigių norma taikoma, uždelsus sumokėti nurodytoje sutartyje aptartas sumas ir mokesčius. Byloje nenustatyta, kad šalys sulygo dėl netesybų, už laiku neatliktus rūbinės remonto darbus, delspinigių forma, taip pat dėl prievolės mokėti delspinigius atsiradimo momento bei jos vykdymo sąlygų.

Ieškovei neįrodžius jos patirtų nuostolių atsiradimo dėl sutarties nevykdymo iš atsakovės pusės, išvestinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2019 m. kovo 18 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 11403,80 Eur sumos. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoekspertai“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.