- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-1099-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26933-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- A. Z., S. K.
- Ieškovas
- BUAB „Eurobūstas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Eurobūstas“ ieškinį atsakovams A. Z. ir S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 3 d. taikos sutartį, taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006 m. spalio 4 d. ieškovas ir atsakovas A. Z. sudarė susitarimą dėl 2006 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Atsakovas A. Z. įsipareigojo per dešimt dienų nuo tos dienos, kai parduos susitarime nurodytą žemė sklypą ir gaus už jį pinigus, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo susitarimo pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos, pervesti ieškovui 46.339,20 €. Kadangi atsakovas susitarimo nevykdė ir negrąžino sutartos sumos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos bei palūkanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, 2013 m. birželio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo galutinį sprendimą ir patvirtino 2013 m. birželio 3 d. ieškovo ir atsakovo A. Z. pasirašytą taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 26 d. panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nenuginčyta taikos sutartis, nepaisant to, ar ji patvirtinta teismo, ar ne, šalims turi įstatymo galią ir todėl, siekiant apginti taikos sutartimi pažeistas ieškovo teises, ji turi būti nuginčyta teisme. 2013 m. birželio 3 d. sudaryta taikos sutartis sudaryta ne su tikrąja sandorio šalimi BUAB ,,Eurobūstas“, o su statytiniu S. K., kuris neturėjo teisės ieškovo vardu pasirašyti sutartį, kadangi 2013 m. sausio 18 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. 28.962 € suma nebuvo perduota ieškovui, grynųjų lėšų operacija įvyko tarp dviejų fizinių asmenų – atsakovų. Taikos sutarties šalių valios išorinė forma neatitinka jų tikrųjų ketinimų, kuriais siekta ne išspręsti teismo priteistos skolos sumokėjimo klausimą, o atlikti tarpusavio atsiskaitymą, kurio pagrindu atsakovas A. Z. už galimybę nemokėti skolos sumokėjo atsakovui S. K. 28.962 €. Taikos sutartis turi būti pripažinta apsimestiniu sandoriu. Restitucija turi būti taikoma tarp tikrųjų ginčo taikos sutarties šalių – atsakovų.
Atsakovas A. Z. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad taikos sutarties pasirašymo dieną atsakovo sutuoktinė iš savo banko sąskaitos išsiėmė 120.000 Lt, atsakovas sumokėjo ieškovo vadovui 100.000 Lt, pinigų sumokėjimo faktas įformintas 2013 m. birželio 3 d. kasos pajamų orderiu. Ieškovas klaidingai nurodo, jog taikos sutarties pasirašymo dieną S. K. nebuvo ieškovo direktorius. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad jis įmonės direktorius buvo nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Ieškovo argumentai, jog taikos sutartis yra apsimestinis sandoris, grindžiami prielaidomis, samprotavimais, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Ieškovas neįrodė būtinų apsimestinio sandorio sąlygų, nenurodė, kokį kitą sandorį buvo bandoma pridengti, sudarant taikos sutartį. Sudarydamas taikos sutartį, atsakovas nežinojo apie ketinimą iškelti ieškovui bankroto bylą. Ieškovo nurodytose Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose bylose atsakovas nedalyvavo, todėl teismų nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šiai civilinei bylai.
Atsakovas S. K. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog taikos sutarties pasirašymo dieną jis faktiškai buvo ieškovo vadovas. 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1 negalima remtis, kadangi jis buvo parengtas bankroto administratoriaus ir kartu su kitais dokumentais pateiktas pasirašyti atsakovui. Jis, kaip ieškovo akcininkas, niekada nebuvo priėmęs sprendimo atleisti save iš direktoriaus pareigų ir paskirti kitą direktorių. Taikos sutartis yra realiai įvykdyta, išmokėta suma buvo įnešta į įmonės kasą. Kadangi ieškovas buvo skolingas atsakovui, įneštą sumą išsimokėjo sau kaip paskolos grąžinimą. Taikos sutartis pasirašyta iki bankroto bylos iškėlimo, apie inicijuojamą bankrotą jam nebuvo žinoma. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1322-432/2016 pagal ieškovo BUAB „Eurobūstas“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams A. Z. ir S. K..
Teismas nustatė, kad ieškinio pagrindai yra išanalizuoti ir dėl jų priimta 2015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, (civilinė byla Nr. 2A-924-117/2015), kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinis sprendimas, nurodant iš atsakovo A. Z. priteistą 36.340,94 € (125.478 Lt) skolą sumažinti iki 7.378,94 € (25.478 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. gegužės 27 d. (bylos iškėlimo) iki 2013 m. birželio 2 dienos skaičiuoti už 36.340,94 € (125.478 Lt) sumą, o nuo 2013 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo skaičiuoti už 7.378,94 € (25.478 Lt) sumą. Kitą sprendimo dalį nutarta palikti nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas įvertino 2013 m. birželio 3 d. taikos sutarties pobūdį, šalis, jų atstovus ir įvykdymą, t. y. visus civilinėje byloje Nr. e2-1322-432/2016 pareikštų reikalavimų pagrindus. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-924-117/2015 nutartyje konstatavo: „Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. birželio 3 d. Taikos sutarties pagrindu UAB „Eurobūstas“ direktorius S. K. priėmė iš atsakovo A. Z. 100.000 Lt. Pinigų sumokėjimo faktas buvo įformintas atsakovui A. Z. ir UAB „Eurobūstas“ direktoriui S. K. pasirašant 2013 m. birželio 3 d. kasos pajamų orderį serija EURO Nr. B1.S. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija paties pinigų sumokėjimo fakto, tik nurodo, kad minėti pinigai buvo sumokėti ne UAB „Eurobūstas“, o fiziniam asmeniui S. K., kuris, ieškovo teigimu, tuo metu jau nebuvo UAB „Eurobūstas“ direktoriumi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Eurobūstas“ vienintelio akcininko ir steigėjo 2006 m. sausio 13 d. sprendimu bendrovės direktoriumi nuo 2006 m. sausio 13 d. paskirtas S. K.. Juridinių asmenų registre S. K. kaip UAB „Eurobūstas“ vadovas registruotas nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2013 m. liepos 31 d. CK 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas aplinkybę, kad Taikos sutarties sudarymo metu S. K. nebuvo įmonės direktoriumi įrodinėja į bylą pateiktu 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1, kuriame S. K. informuoja BUAB „Eurobūstas“ bankroto administratorių, kad iš direktoriaus pareigų buvo atleistas 2013 m. sausio 18 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas raštas nepaneigia Juridinių asmenų registro duomenų teisingumo. Pažymėtina, kad S. K. nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. juridinių asmenų registre registruotas ir kaip UAB „Eurobūstas“ vienintelis akcininkas. Pagal UAB „Eurobūstas“ įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir Bendrovės vadovas (valdymo organas). Kai visos akcijos priklauso vienam akcininkui, tai Bendrovės akcininko raštiški sprendimai ir įgaliojimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Tik visuotiniam akcininkų susirinkimo kompetencijai priklauso rinkti/atšaukti Bendrovės vadovą. Kadangi S. K. buvo vienintelis Bendrovės akcininkas, jis turėjo pareigą paskirti naują Bendrovės vadovą. Byloje nėra duomenų apie nuo 2013 m. sausio 18 d. paskirtą naują UAB „Eurobūstas“ vadovą. Taip pat nėra duomenų apie akcininko sprendimą dėl direktoriaus atleidimo. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenimis ir po ieškovo nurodytos datos (2013 n. sausio 18 d.) S. K. teisme iki bankroto bylos iškėlimo veikė UAB „Eurobūstas“ vardu, t. y. kaip UAB „Eurobūstas“ direktorius teikė prašymus dėl posėdžio atidėjimo, prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo. Teismas S. K. laikė tinkamu UAB „Eurobūstas“ atstovu. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui A. Z. 2013 m. birželio 3 d. sumokant 100.000 Lt S. K., kuris pagal viešus duomenis buvo UAB „Eurobūstas“ vadovu ir akcininku, pastarajam kaip UAB „Eurobūstas“ direktoriui pasirašant 2013 m. birželio 3 d. kasos pajamų orderį serija EURO Nr. B1, negalėjo kilti jokių abejonių dėl netinkamo UAB „Eurobūstas“ atstovavimo. S. K. gautus pinigus įnešė į UAB „Eurobūstas“ kasą. Tai, kad S. K. tą pačią dieną šiuos pinigus išsimokėjo sau, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovo A. Z. skolos dydį“. Lietuvos apeliacinis teismas paminėtoje 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje įvertino 2013 m. birželio 3 d. taikos sutarties pobūdį bei įvykdymą: neįžvelgęs šios sutarties ydingumo, nutarė įskaityti sutartyje numatytų lėšų – 100.000 Lt (28.962 €) sumokėjimą į atsakovo A. Z. prievolių ieškovui UAB „Eurobūstas“ vykdymą bei atitinkamai sumažino ieškovui iš atsakovo priteistų lėšų sumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis priimta dėl to paties dalyko (2013 m. birželio 3 d. A. Z. ir UAB „Eurobūstas“ taikos sutarties), išnagrinėjus bylą tarp tų pačių šalių (ieškovas BUAB „Eurobūstas“, atsakovas A. Z., nutartyje plačiai aprašyti S. K. veiksmai). Civilinės bylos Nr. e2-1322-432/2016 reikalavimai tiesiogiai susiję su 2013 m. birželio 3 d. taikos sutarties šalimis (A. Z. ir BUAB „Eurobūstas“, kadangi šių asmenų sutartį reikalaujama pripažinti negaliojančia), o S. K. nurodytas tik kaip asmuo, kurio interesai gali būti susiję su restitucijos taikymu; dėl tų pačių asmenų teisių ir pareigų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje. Šioje nutartyje paminėtų asmenų tarpusavio santykiai išanalizuoti, nagrinėjant tuos pačius pagrindus, kurie nurodyti šioje (Nr. e2-1322-432/2015) byloje pareikštame ieškinyje: Lietuvos apeliacinis teismas laikė, kad 2013 m. birželio 3 d. taikos sutartis buvo realiai sudaryta, ją sudarė A. Z. ir UAB „Eurobūstas“, sutartyje nurodytos lėšos pateko į UAB „Eurobūstas“ sąskaitą ir S. K. buvo tinkamas UAB „Eurobūstas“ atstovas). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Esant šioms aplinkybėms, dar kartą pasisakyti šiais klausimais, nagrinėjant kitą ieškovo iškeltą bylą Nr.e2-1322-432/2016, nėra pagrindo. Ankstesnėje nutarties pastraipoje aprašytos aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai yra CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindas nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1322-432/2016.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Eurobūstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nagrinėjama byla ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėta byla yra skirtingos tiek teisminio nagrinėjimo objektu, tiek ieškovo pasirinktais gynybos būdais. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo reiškiamas, siekiant pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 3 d. BUAB „Eurobūstas“ ir A. Z. pasirašytą taikos sutartį, remiantis sandorių negaliojimo pagrindais ir juos pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-924-117/2015 buvo sprendžiamas ginčas dėl A. Z. įsipareigojimų apimties ieškovui pagal 2006 m. spalio 4 d. šalių sudarytą susitarimą dėl 2006 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Nors šioje byloje buvo pasisakyta dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau jos nebuvo vertinamos taikos sutarties negaliojimo pagrindų aspektu. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė šiai bylai reikšmingus prejudicinius faktus, tokius kaip 2013 m. birželio 3 d. taikos sutarties pobūdį, šalis, jų atstovus ir įvykdymą, pinigų įnešimo į kasą aplinkybę. Tačiau šie faktai ir taikos sutartis buvo įvertinti tik išoriškai, tai yra nebuvo analizuotas ginčijamos taikos sutarties šalių veiksmų valinis aspektas, turintis reikšmę, nustatant sandorio apsimestinumą, kadangi tai nebuvo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos dalyku. Aplinkybės dėl S. K. atlikto pinigų iš BUAB „Eurobūstas“ kasos išsimokėjimo sau, teisinė reikšmė negali būti vertinama tapačiai, sprendžiant dėl A. Z. skolos dydžio, nesant taikos sutarties negaliojimo pagrindų ar jiems esant. Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo keliamas klausimas dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, nebuvo nurodytas ir nagrinėjamas jos negaliojimo pagrindas. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos dalykas buvo skolos iš A. Z. priteisimas, o šios bylos nagrinėjimo dalykas – taikos sutarties pripažinimas negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutrauktas civilinės bylos nagrinėjimas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 puntą, tai yra pripažinus, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino dviejose civilinėse bylose pareikštų reikalavimų pagrindą bei procesinės teisės normas, susijusias su tinkamu ginčo dalyko indentifikavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.
Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Eurobūstas“ 2011 m. gegužės 23 d. pateikė ieškinį atsakovui A. Z. dėl 160.000,00 Lt skolos ir 29.000,00 Lt palūkanų pagal 2006 m. spalio 4 d. šalių sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5791-467/2011 ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 125.478 Lt skolos, 22.741 Lt palūkanų ir 5 procentus procesinių palūkanų. Atsakovui padavus apeliacinį skundą, šalys 2013 m. birželio 3 d. sudarė taikos sutartį, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-253/2013 patvirtino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taigi, šalių 2013 m. birželio 3 d. sudaryta taikos sutartis ir jos vykdymo aplinkybės tapo minėto proceso dalyku, kuris buvo analizuojamas pakartotinai Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015. Pastarąja nutartimi kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Šioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties teisinės galios, nurodė, jog šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo pagrindu šalies mokėjimo fakto nustatymas ir jo dydis turi įtakos vertinant priteistiną skolos dydį.
Ieškovas, nelaukdamas minėtos bylos išnagrinėjimo, 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškė atsakovams A. Z. ir S. K. ieškinį dėl 2013 m. birželio 3 d. BUAB „Eurobūstas“ ir A. Z. sudarytos taikos sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos tarp A. Z. ir S. K. taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė minėtą ieškinį. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-924-117/2015 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą, nurodydamas iš atsakovo A. Z. priteistą 36.340,94 € skolą sumažinti iki 7.378,94 €, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. gegužės 27 d. (bylos iškėlimo) iki 2013 m. birželio 2 dienos skaičiuoti už 36 340,94 € (125 478 Lt) sumą, o nuo 2013 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo skaičiuoti už 7 378,94 € (25 478 Lt) sumą. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Dėl minėtos nutarties nebuvo pateiktas kasacinis skundas, ji pripažintina įsiteisėjusia ir vykdytina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti taikos sutartį apsimestine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikyti tarp atsakovų restituciją. Tačiau ieškovas taip ir nesuformulavo, kokio rezultato šiuo ieškinio jis siekia, tai yra tiksliai neapibrėžė, kokio dydžio sumą teismas turėtų priteisti iš šalių, taikydamas restituciją. Pripažintina, kad taikos sutartis buvo sudaryta, siekiant išspręsti ginčą civilinėje byloje, kuri buvo baigta nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad minėtoje nutartyje buvo įvertintas 2013 m. birželio 3 d. taikos sutarties pobūdis bei įvykdymas, nes sutartyje numatytų lėšų –100 000 Lt (28 962 €) – sumokėjimas buvo įskaitytas į atsakovo A. Z. prievolių ieškovui vykdymą bei atitinkamai sumažinta ieškovui iš atsakovo priteistų lėšų suma. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, jog abiejuose civilinėse bylose reikalavimai buvo pareikšti tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.