Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujanti pareiškėjos atstovams Aurimui Stugliui ir advokatui Andriui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Fish Agro“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl Komisijos 2014-06-09 sprendimo dalies, kuria atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjos patirtų išlaidų, susijusių su saulės šviesos elektrinės projekto plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2012-11-12 buvo išduotas Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3575 ir įrengti saulės elektrinę, esančią Krikščioniškių k., Didžiųjų Kabiškių k. v., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav. (prijungta elektroninė a. b. Nr. I-1392-437/2014).

Pareiškėja 2013-07-15 pateikė prašymą Komisijai kompensuoti jai 2 109,59 eurų (7 284 Lt) patirtas išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu (prijungta elektroninė a. b. Nr. I-1392-437/2014).

Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Komisija 2014-06-09 sprendimu Nr. 17R-4101 nusprendė UAB „Fish Agro“ patirtas išlaidas kompensuoti iš dalies, t. y. 880,35 eurų (3 039,67 Lt) – už sumokėtą valstybės rinkliavą (28,96 eurus (100 Lt)), elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbus (359,03 eurus (1 239,67 Lt)) ir pastato, ant kurio stogo projektuojama saulės elektrinė, kadastrinius matavimus (492,35 eurus, (1 700 Lt)) (prijungta elektroninė a. b. Nr. I-1392-437/2014).

Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria atsisakyta kompensuoti likusią dalį jos patirtų išlaidų, todėl prašo teismą ją panaikinti.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Kita vertus, nurodytos įstatymo nuostatos negarantuoja, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos jų patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo.

Vyriausybė 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo tvarkos aprašą ir nustatė, kad dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų (3 p.). Pagal Tvarkos aprašo 4 p., kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais (4 p.). Tvarkos aprašo 5 p. nustatytos kompensuotinų išlaidų kategorijos, o 5.7 p. nustatyta, kad Komisijai yra suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Tvarkos aprašo 6 p. nustatyta, kad Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija 2 priede nustatytus maksimalius dydžius, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, Komisija turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (20 p.).

Sistemiškai aiškinant Tvarkos aprašo nuostatas, konstatuotina, kad gali būti atlyginamos tik tiesiogiai su projekto plėtojimu susijusios išlaidos, kurios buvo patirtos iki 2013-02-01, gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Komisija turi diskrecijos teisę vertinti, ar pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismo kompetencijai nepriskirta vertinti ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas.

Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Pareiškėja prašė kompensuoti jai 5 000 Lt (su PVM) elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas, t. y. 1 448,10 eurų (5 000 Lt) (su PVM), sumokėtas UAB „Saulės Energijos centras“. Šioms išlaidoms pagrįsti Bendrovė pateikė 2012-02-07 sutartį Nr. 12/12-07 sudarytą su UAB „Saulės Energijos centras“, 2013-03-26 darbų priėmimo-perdavimo aktą, 2013-03-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija SEC Nr. 2013-03-14/1 ir banko sąskaitos išrašus (prijungta elektroninė a. b. Nr. I-1392-437/2014).

Pagal Tvarkos aprašo 5.3.2 p. ir 2 priedo nuostatas gali būti kompensuota maksimali 1 324,72 eurų (4 574 Lt) (su PVM) elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidų suma. Įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi Tvarkos aprašo 4 ir 7 p., Komisija nusprendė kompensuoti dalį pareiškėjos patirtų išlaidų, t. y. 359,03 eurų (1 239,67 Lt) (be PVM), kurios buvo sumokėtas kaip avansas iki 2013-02-01. Likusias išlaidas įvertino kaip patirtas po 2013-02-01, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

Nustatyta, kad pareiškėja 2012-02-07 su UAB „Saulės Energijos centras“ sudarė sutartį Nr. 12/12-07 dėl saulės elektrinių elektrotechninės dalies projektavimo darbų atlikimo. Pagal sutarties nuostatas, Bendrovė įsipareigojo sumokėti UAB „Saulės Energijos centras“ 1 448,10 eurų (5 000 Lt) darbų kainą, per 10 darbo dienų nuo sutarties sudarymo sumokėti 434,43 eurų (1 500 Lt) avansą, o užsakovas įsipareigojo po avanso sumokėjimo pradėti projekto rengimą. Parengus projektą, surašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Sutartyje nustatyto dydžio (434,43 eurų (1 500 Lt)) avansą Bendrovė vykdytojui pervedė 2012-12-18 (prijungta elektroninė a. b. Nr. I-1392-437/2014). Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas surašytas 2013-03-26, 2013-03-14 PVM sąskaita-faktūra serija SEC Nr. 2013-03-14/1 2 896,20 eurų (10 000 Lt) (su PVM) sumai išrašyta 2013-03-14, mokėjimas pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą likusiai 2 461,77 eurų (8 500 Lt) sumai atliktas 2013-04-25.

Ginčijama sprendimo dalimi Komisija taip pat atsisakė kompensuoti 140,18 eurų (484 Lt) išlaidas už topografinę nuotrauką. UAB „MJR“ PVM sąskaita-faktūra už topografinę nuotrauką buvo išrašyta 2013-03-12, o mokėjimas atliktas 2013-03-18 (prijungta elektroninė a. b. Nr. I-1392-437/2014).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisija pagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjos prašomą likusią 1 153,85 eurų (3 984 Lt) sumą, nes šias išlaidas Bendrovė patyrė po 2013-02-01, o tai neatitinka Tvarkos aprašo 4 p. reikalavimų. Šių išvadų nepaneigia ir į bylą pateiktas UAB „Saulės Energijos centras“ 2014-04-25 raštas, kad projekto rengimo darbai buvo atlikti iki 2013 metų vasario mėnesio. Darbų priėmimo-perdavimo aktas surašytas 2013-03-26, o apmokėjimas už suteiktas paslaugas atliktas 2013-04-25, PVM sąskaita-faktūra už topografinę nuotrauką išrašyta 2013-03-12, o mokėjimas atliktas 2013-03-18, todėl patirtos išlaidos nekompensuotinos. Komisija tinkamai aiškino ir taikė Tvarkos aprašo nuostatas, todėl ši sprendimo dalis paliktina galioti nepakeista.

Tvarkos aprašo 7 p. nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas ir prekės ar paslaugos buvo pirktos iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo, už šias prekes ar paslaugas išlaidos kompensuojamos atskaitant sumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumą.

Pareiškėja teigia, kad Komisija nepagrįstai iš jos sumokėto 434,43 eurų (1 500 Lt) avanso sumos išskaičiavo PVM, nes pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 4 d. avansai PVM neapmokestinami. Teismas pažymi, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 4 d. nustato avanso apmokestinimo PVM momentą, tačiau ne tai, kad sumokėti avansiniai mokėjimai PVM neapmokestinami. Tiek pareiškėja, tiek UAB „Saulės Energijos centras“ yra PVM mokėtojos. Pagal 2013-03-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija SEC Nr. 2013-03-14/1 2 896,20 eurų (10 000 Lt) už atliktus projektavimo darbus pareiškėja sumokėjo 21 procentą PVM nuo visos 2 896,20 eurų (10 000 Lt) sumos ir įgijo teisę į PVM atskaitą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisija pagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo 7 p. nuostatomis ir iš kompensuotinos 434,43 eurų (1 500 Lt) sumos išskyrė PVM.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Sprendime yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, tinkamai pagrįsta, kodėl tam tikra pareiškėjos išlaidų dalis pripažintina nekompensuotina, nurodyta apskundimo tvarka.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Fish Agro“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.