- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- 1-51-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00613-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Civilinis ieškovas
- V. S.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Andrius Kazakevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. (kaltinamuoju aktu ir teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktu pakeistu kaltinimu), pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (nukentėjusiojo atstovo teisme pateiktais prašymais).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, tiksli kelio vieta nenustatyta, automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą ranka sudavė V. S. į nosį ir vieną kartą į dešinį smilkinį bei po to, turėdamas vieningą tyčią ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), prie V. S. kiemo vartų, tyčia vieną kartą ranka suduodamas V. S. į petį jį pastūmė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V. S. du kartus spyrė į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. dvi muštines žaizdas kaktoje ir nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies viršūnėje su nosies nugarėlės minkštųjų audinių patinimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksli įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas automobilyje ranka vieną kartą sudavė į dešinį smilkinį V. S., po to, (duomenys neskelbtini), V. S. kieme, prie vartų vieną kartą ranka sudavė į nosį V. S., vieną kartą ranka sudavė į veidą, dėl to V. S. suklupo, ir tuomet du kartus spyrė į galvą nukentėjusiajam, padarydamas V. S. galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas kaktoje ir nosies viršūnėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Teisiamajame posėdyje prokurorės pateiktu pakeistu kaltinimu R. S. kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, tiksli kelio vieta nenustatyta, automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė V. S. į nosį ir vieną kartą dešinį smilkinį bei po to, turėdamas vieningą tyčią ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), prie V. S. kiemo vartų, tyčia vieną kartą ranka suduodamas V. S. į petį jį pastūmė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V. S. ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas kaktoje ir nosies viršūnėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dešinės akies obuolio sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje, kurie susidarė sugijus muštinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo R. S. atstovo pateiktu kaltinimu R. S. kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., tiksli įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas automobilyje ranka vieną kartą sudavė į dešinį smilkinį V. S., po ko, dėl chuliganiškų paskatų, (duomenys neskelbtini), V. S. kieme, prie vartų vieną kartą ranka sudavė į nosį V. S., vieną kartą ranka sudavė į veidą, dėl ko V. S. suklupo ir tuomet du kartus spyrė į galvą nukentėjusiajam, padarydamas V. S. galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas kaktoje ir nosies viršūnėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje, kurie susidarė sugijus muštinėms žaizdoms, V. S. veidas buvo subjaurotas.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo R. S. atstovo pateiktu kaltinimu R. S. kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. tuo, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, tiksli įvykio vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų ir būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, tyčia vieną kartą sudavė V. S. į nosį ir vieną kartą į dešinį smilkinį bei po to, turėdamas vieningą tyčią ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), prie V. S. kiemo vartų, tyčia vieną kartą ranka suduodamas V. S. į petį jį pastūmė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V. S. ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas kaktoje ir nosies viršūnėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dešinės akies obuolio sumušimą. Tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje, kurie susidarė sugijus muštinėms žaizdoms, V. S. veidas buvo subjaurotas, bei nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo V. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Įrodymai
Apklaustas teisiamajame posėdyje 2014 m. gruodžio 8 d. kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog nesutinka su kaltinimu, kad spyrė nukentėjusiajam, kad iš chuliganiškų paskatų subjaurojo nukentėjusiajam veidą, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą, kad sudavė tris smūgius ranka.
2013 m. spalio 4 d., apie 23 val. 30 min., jis su nukentėjusiuoju išvyko iš bendradarbių šventės, važiavo tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, vairavo įmonės vairuotojas A. K., kartu važiavo kolega R. S.. Pastarasis ir nukentėjusysis sėdėjo automobilio gale, o jis sėdėjo šalia vairuotojo. R. S. išleido prie namų (duomenys neskelbtini). Važiuojant toliau, V. S. pradėjo ranka smūgiuoti jam į galvą. Jis paklausė nukentėjusiojo, kodėl šis taip elgiasi, ir atsisukęs į automobilio galą pastūmė nukentėjusįjį, kad pastarasis sėdėtų ne už jo, o už vairuotojo. Grubiai stumdamas, galėjo nukentėjusiajam suduoti. Jam nuo V. S. smūgių buvo nukritę akiniai. Po kiek laiko V. S. vėl atsisėdo už jo, apkabino rankomis jo kaklą, pradėjo smaugti. Jis bandė išsivaduoti, stūmė nukentėjusįjį alkūnėmis, galėjo suduoti į veidą ar smilkinį. Kai atvažiavo iki V. S. namų (duomenys neskelbtini), išleido pastarąjį prie vartų. Jis norėjo, kad V. S. greičiau išliptų, bet šis jo neklausė, Tuomet vairuotojas priėjo prie nukentėjusiojo ir paprašė išlipti, jie kartu nuėjo link vartų. Po to jis taip pat išlipo iš automobilio ir V. S. paklausė, kodėl pastarasis jį smaugė, trankė, bet nukentėjusysis nieko nesakė. V. S. kėsinosi vėl jam trenkti, užsimojo, jie susistumdė, ir jis galėjo suduoti nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nugriuvo ant asfalto. Jis nuėjo į automobilį, palikęs nukentėjusįjį gulintį. Nukentėjusiojo namuose degė šviesa. Tyčia pakenkti V. S. jis nenorėjo – nematė reikalo, jis tik norėjo išvengti V. S. smūgio.
Kai buvo automobilyje, matė, kad V. S. iš nosies bėgo kraujas. Įvyko konfliktas ir jo veiksmus išprovokavo nukentėjusysis. Girtumas šiek tiek turėjo įtakos jo veiksmams. Tiesiog įvyko abipusis nesusipratimas, abu buvo šiek tiek išgėrę. Jis sudavė smūgius, nes norėjo užbaigti konfliktą, nustumti nuo savęs nukentėjusįjį. Tris smūgius jis sudavė tyčia, norėjo grubiai nuo savęs atstumti V. S.. Pripažįsta, kad nuo jo suduotų smūgių ranka galėjo būti padaryti tokie sužalojimai nukentėjusiajam, kurie nurodyti ekspertizės akte. Koja nesmūgiavo. Nukentėjusysis buvo išgėręs, pastarojo veiksmai buvo neadekvatūs. Jie yra pažįstami šešerius metus. Anksčiau su nukentėjusiuoju jokių konfliktų nėra buvę. Pirmasis sudavė smūgius nukentėjusysis, nieko nekalbėjo, jis ir šiandien nežino, kodėl nukentėjusysis jam sudavė. Jis buvo išprovokuotas, viskas įvyko dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Pirmus smūgius sudavė nukentėjusysis, jam (kaltinamajam) taip pat sukėlė skausmą, nuo smaugimo jam trūko oro. Jis neturėjo tikslo subjauroti veidą nukentėjusiajam ar sumušti pastarąjį, tiesiog vyko grumtynės.
Nukentėjusysis įvykio metu jau nebedirbo (duomenys neskelbtini), jis (kaltinamasis) buvo paskirtas į nukentėjusiojo vietą. Važiuojant automobilyje jie nekalbėjo apie darbą, šventėje taip pat nekalbėjo apie darbą, dėl to konflikto nebuvo. Jis buvo nedaug išgėręs, viską pamena. Po šventės nukentėjusysis į automobilį įlipo pats, o prie namų jam išlipti iš automobilio padėjo vairuotojas.
Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, ši suma yra per didelė. Sutiktų atlyginti dar 5–6 tūkstančius litų, jau yra atlyginęs 3 000 Lt neturtinės žalos. Jo mėnesio darbo užmokestis yra 3 500 Lt, neatskaičius mokesčių, į rankas gauna daugiau kaip du tūkstančius litų, kartą per metus gali būti mokamos premijos, kokia premija buvo išmokėta praėjusiais metais, nepamena. Po įvykio buvo nuėjęs į ligoninę atsiprašyti nukentėjusiojo, tada nukentėjusysis jokių pretenzijų jam nepareiškė. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo už sukeltą skausmą, nepatogumus, gailisi, kad taip atsitiko. Sudavė smūgius ranka, sužeidimai galėjo atsirasti nuo jo smūgių, ant jo pirštų yra keli žiedai, žiedai yra be akių. Negali pasakyti, kur padarė nukentėjusiajam sužeidimus, ar automobilyje, ar išlipus iš jo. Matė, kad V. S. nukrito ant kieto pagrindo, galėjo būti, kad nukentėjusysis susižeidė nukritęs. Nežino, į kokią veido dalį pataikė smūgiuodamas nukentėjusiajam lauke. Nesutinka su ekspertų išvada, kad sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam, nebūdingi griuviminei traumai.
Jam pačiam buvo suduoti smūgiai, išoriškai sužeidimų nesimatė, ant kaklo matėsi raudonis, buvo dėl to pas šeimos gydytoją, nes skaudėjo kaklą. Nuo nukentėjusiojo smūgių jam ant kelių buvo nukritę akiniai. Iki to vakarėlio su nukentėjusiuoju piktumų nėra buvę.
Matė, kaip V. S. šventės metu gėrė. Nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, visiškai nereagavo į jį, ignoravo jo prašymą išlipti iš automobilio, negalėjo paaiškinti, dėl ko kabinėjosi prie jo. Blaivus žmogus negalėtų taip elgtis, kaip elgėsi V. S.. Jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo tik tokie, kad galėtų apsiginti nuo smūgių. Kai jis automobilyje nustūmė nukentėjusįjį, kažkiek laiko nukentėjusysis buvo nurimęs, o po to pradėjo jį smaugti. Vairuotojas nukentėjusįjį vedė prilaikydamas iki kiemo vartų. Nukentėjusysis nugriuvo nuo jo smūgio, jis pataikė nukentėjusiajam į veidą, o automobilyje nukentėjusiajam sudavė du kartus. Automobilis nuo nukentėjusiojo kiemo vartų matėsi, vairuotojas, grįžęs į automobilį, galėjo matyti jį su nukentėjusiuoju stovinčius prie vartų. Nepamena, koks apšvietimas buvo kieme.
Iki įvykio nukentėjusiojo veidas buvo toks pat, kaip ir dabar, nukentėjusysis buvo raudonu veidu. Vizualiai nukentėjusiojo veidas nėra pakitęs.
Apklaustas teisiamajame posėdyje 2015 m. sausio 12 d. kaltinamasis R. S. parodė, kad V. S. jis sudavė du smūgius automobilyje, matė, kad automobilyje V. S. iš nosies bėgo kraujas. Atsimena, kad po pirmo sudavimo apglėbė V. S. ir nustūmė į šoną, o kai pastarasis pradėjo jį smaugti, išsivadavęs rankomis galėjo suduoti V. S.. Kai jį V. S. smaugė, pastarajam jau buvo sužalota nosis. Pripažįsta tris smūgius – du automobilyje ir vieną kieme. Atidaręs automobilio duris jis prašė, kad V. S. išliptų iš automobilio.
Apklaustas teisiamajame posėdyje 2015 m. birželio 29 d. kaltinamasis R. S. parodė, kad pripažįsta savo kaltę padarius V. S. sužalojimus, nurodytus 2015 m. kovo 16 d. ekspertizės akte. Automobilyje jis sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam V. S. į nosį bei smilkinį, o prie nukentėjusiojo namų sudavė nukentėjusiajam į petį, pastarasis pargriuvo, ir galėjo būti, kad jis vieną ar du kartus įspyrė nukentėjusiajam į kaktą. Anksčiau neigė spyręs nukentėjusiajam, galbūt to neprisiminė, nes buvo išgėręs. Dėl buvusio girtumo tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Nepripažįsta, kad padarė nukentėjusiajam lengvą smegenų sukrėtimą, pripažįsta, kad padarė sužalojimus, ir nukentėjusiojo atsiprašo, tačiau tuos veiksmus jis padarė ne iš chuliganiškų paskatų. Tai buvo pyktis, emocijos, nes nukentėjusysis daužė ranka jam per pakaušį. Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. savo kaltės nepripažįsta, nes nukentėjusiajam nebuvo subjaurotas veidas. Supranta, kad norint taikyti laidavimą, yra reikalingas visiškas kaltės pripažinimas, todėl savo kaltę pripažįsta visiškai. Susitaikyti su nukentėjusiuoju nepavyko, jie nerado kompromiso. Nukentėjusiajam atlygino 3 000 Lt, dar nukentėjusiajam sutinka atlyginti 500 eurų. Dėl to įvykio labai gailisi, savo elgesį vertina blogai. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, kad sukėlė rūpesčių ir jam, ir jo šeimai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. parodė, kad 2013 m. spalio 4 d. jis dalyvavo buvusių bendradarbių vakarėlyje. Į vakarėlį važiavo kartu su R. S., jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Tarnybinį automobilį vairavo A. K.. Po vakarėlio namo kartu važiavo ir R. S., kurį išleido (duomenys neskelbtini). R. S. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės šalia jo, o R. S. sėdėjo prie vairuotojo. Grįždami namo kalbėjosi apie kelių priežiūrą (duomenys neskelbtini) rajone. Jis pasakė, kad R. S. turėtų rimčiau žiūrėti į savo darbą, o ne į save. R. S. tai nepatiko. Galėjo būti, kad jis kaltinamajam sakė geriau prižiūrėti savo darbą ir tapšnojo pastarajam per petį, galėjo kliudyti jo akinius. Abu su R. S. buvo išgėrę, bet jis suvokė, kas vyksta. Jis tikrai nesmaugė kaltinamojo. Važiuojant automobiliu atsisukęs kaltinamasis kumščiu jam trenkė į veidą, jam pradėjo bėgti kraujas. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių važiuojant automobiliu jam sudavė kaltinamasis, gali būti, kad du smūgius. Vienas smūgis tikrai jam kliuvo į nosį. Automobiliui sustojus prie jo namų vartų, jis nelipo iš automobilio, nes nuo smūgio jam svaigo galva. Po to jis išlipo iš automobilio, vairuotojas palydėjo iki vartų. Tuo metu prie jo atėjo R. S.. Kieme jis nebuvo užsimojęs prieš kaltinamąjį, gali būti, kad kieme jis norėjo patapšnoti kaltinamajam per petį, o pastarasis jį pastūmė suduodamas į petį, jis nukrito ant asfalto, ir tada kaltinamasis apie 2–3 kartus spyrė jam į galvą – kaktą, dėl to jis prarado sąmonę. Kieme jokios kalbos su kaltinamuoju nebuvo. Jis atsibudo, kai jį pajudino žmona, ir parėjo namo.
Už vartų yra jo kiemas, nuo gatvės iki vartų apie 3–4 metrai, ši teritorija nėra apšviesta. Nežino, ar vairuotojas iš automobilio galėjo matyti, kas įvyko tarp jo ir kaltinamojo. Jam buvo prakirsta nosis, sumušta akis, keli randai buvo kaktoje, bet jie dabar užgijo. Randas nosyje atsirado nuo smūgio automobilyje. Randai jam trukdo, vis jo klausiama, kas įvyko, turi aiškintis. Anksčiau nėra su niekuo susimušęs. Nosies asimetrijos nėra, kvėpuoti randas netrukdo. Jo veidas po įvykio buvo subjaurotas. Jam smūgiai buvo suduoti dėl to, kad jis išsakė kaltinamajam pastabas dėl darbo, konfliktas įvyko daugiau dėl asmeninių paskatų.
Jis išėjo į pensiją, dėl darbo su kaltinamuoju ar kitais asmenimis jokių konfliktų nebuvo. Yra buvę, kad jo darbo laikotarpiu vairuotojas A. K. jį veždavo, tarp jų jokių konfliktų nebuvo.
Prašo jo civilinį ieškinį patenkinti, priteisti atstovavimo išlaidas ir 29 000 Lt padarytos neturtinės žalos. Kaltinamasis yra jam sumokėjęs 3 000 Lt. Jaučia stresą, kad gali pasikartoti nelaimė, jaučia baimę. Įvykio metu niekur nedirbo, po to dirbo bendrovėje, šiuo metu nedirba. Įsidarbinti bendrovėje sužalojimai netrukdė.
Kai B. iš automobilio išlipo kolega, kaltinamasis R. S. atsisėdo prie vairuotojo, ikiteisminio tyrimo metu jis galėjo suklysti, sakydamas, jog kaltinamasis atsisėdo šalia jo. Kaltinamasis smūgius jam sudavė atsisukęs iš priekinės automobilio sėdynės. Po šventės į automobilį jis nuėjo pats, kartu ėjo kiti asmenys, kurie važiavo kartu, vairuotojas jau sėdėjo automobilyje. Šventė prasidėjo 17 val., nuolatos niekas negėrė, vyko šokiai, jis jautėsi normaliai, galėjo paeiti, jokių konfliktų vakarėlio metu nebuvo. Kai atvažiavo prie jo namų, kaltinamasis jam nieko nesakė, nebuvo priėjęs prie automobilio durelių, automobilio dureles pradarė vairuotojas, palydėjo jį iki vartų. Vairuotojas nebuvo jo paėmęs už parankės. Kai pro vartus jis įėjo į savo kiemą, pamatė, kad kaltinamasis yra šalia. Vartai nerakinami. Taip nebuvo, kad prie vartų kaltinamasis norėjo pasiaiškinti kažkokias aplinkybes, o jis kaltinamajam nieko nesakė. Kaltinamasis jį pastūmė, jis nukrito, ir tada kaltinamasis jam tris kartus spyrė. Tuo metu jo namuose degė šviesa, o, kad jis grįžo, buvo aišku, nes pradėjo loti šuo. Kitą dieną, atsikėlus ryte jam pasidarė baisu dėl savo veido, jis išgėrė apie tris stiklines alaus. Kraujas pradėjo bėgti po pirmojo smūgio automobilyje, kakta buvo sužalota kieme. Iš karto į medikus nesikreipė, nes buvo stresas. Kitą dieną atvažiavo dukra su vyru ir išsivežė jį į Šiaulius pas medikus, jam labai skaudėjo galvą. Kaktoje žaizdos atrodė kaip kirstinės, jos nebuvo siūtos. Medikai nebesiuvo žaizdų, nes jis per vėlai kreipėsi į medikus, nosis taip pat nebuvo siūta. Į ligoninę kaltinamasis buvo atvykęs, atsiprašinėjo, jis pastarajam pasakė, kad, kai išgysiąs, tada ir galvosiąs apie įvykį.
Dabar geriau viską prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) komisariate, ligoninėje, buvo akistata, jis visada sakė teisybę. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti, kad kraujas iš nosies pasileido prie vartelių. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo neprisiminti, kad vairuotojas buvo išlipęs kartu su juo, kad jam atidarė automobilio dureles. Kitą dieną po įvykio jam buvo nustatytas 1.17 promilių girtumas. Jo žentas dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje chirurginiame skyriuje, todėl nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jo veidas visą gyvenimą toks raudonas ir reaguoja į temperatūrų skirtumus. Jis yra susipažinęs su specialisto išvada dėl klausos ir sutinka su ja. Gydytoja buvo nustačiusi, kad jo klausa pablogėjo po įvykio. Sugadintus rūbus turi, nevalė jų. Nurodytos rūbų kainos yra tokios, kokias nurodė, jokių įrodymų neturi. 1 000 Lt nevertina kaip neuždirbtas pajamas, tuo metu nedirbo. Iš paskutiniojo darbo išėjo, nes nepatiko ten dirbti. A. K. jo kaimynas, bet jie nebendrauja. Nesutinka, kad jam dar atlygintų tik 500 eurų, laikosi savo pozicijos dėl 29 000 Lt. Po paskutinės ekspertizės atlikimo jam buvo pasiūlyta 2 000 eurų, tačiau jis su šita suma nesutiko.
Akistatos su R. S. metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad R. S. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą važiuojant automobiliu ir vieną kartą ranka sudavė į veidą bei du kartus įspyrė gulinčiam į kaktą namo kieme (1 t., 54–55 b. l.).
Liudytoja R. S. parodė, kad nukentėjusysis V. S. yra jos sutuoktinis, o kaltinamasis R. S. – buvęs jos vyro viršininkas.
2013 m. spalio 4 d. jos vyras V. S. kartu su R. S. ir A. K. išvažiavo į Šiauliuose vykusį pokylį. Jos vyras jau nedirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Vidurnaktį ji paskambino A. K. ir paklausė, ar jie dar negrįžta. A. K. pasakė, kad jie jau grįžta namo. 2013 m. spalio 5 d., po vidurnakčio, kiek buvo tiksliai valandų, neprisimena, išgirdo kieme lojant šunį. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė prie namo vartų stovintį automobilį su įjungtais žibintais. Jai pasirodė, kad kieme kažkas kažką kelia nuo žemės. Išbėgusi į kiemą rado sukniubusį ar pusiau gulintį ant žemės savo vyrą. Automobilio jau nebebuvo. Ji judino savo vyrą, kalbino, plekšnojo per veidą, tačiau pastarasis nereagavo. Ji pakėlė ir parvedė vyrą namo. Vyras buvo kruvinas, prakirsta kakta, iš nosies bėgo kraujas. Jai paklausus, kas atsitiko, vyras pasakė, jog jį sumušė R. S.. Ji vyrą nuprausė, sustabdė kraujavimą ir palydėjo miegoti. Vyras buvo neblaivus, bet susikalbėti buvo galima. Ji paskambino vairuotojui A. K. ir paklausė, kas kėlė ir kas sumušė jos vyrą. A. K. atsakė, kad tai jis kėlė jos vyrą, o kas sumušė – nematė. Ryte jie nusprendė kreiptis į medikus, nes vyras buvo labai ištinęs, vis dar kraujavo žaizda ant kaktos. Vyras sakė, kad jaučiasi blogai. Atvažiavusi jos dukra vyrą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Su vyru apie įvykį nieko nekalbėjo, nes jis jautėsi blogai, jam skaudėjo galvą. Nematė, ar vyras ryte vartojo alkoholį. Neatsimena, ar ryte vyras buvo išgėręs. Vyras sakė, kad susipyko su R. S.. Neprisimena, ar vyras sakė, kas, kam ir kokius smūgius sudavė. Ryte pamatė du didžiulius kraujo klanus kiemo pusėje. Visa laiptinė, kambarys buvo pritaškyti kraujo.
Po patirtų sužalojimų jos vyro veidas pasikeitė, labiau sutriko klausa. Vyro kaktoje yra randas, paakiai padribę. Visas įvykis sukelia neigiamus pojūčius. Namiškiai pastebi randą, esantį vyro kaktoje. Pamačiusi randą vyro kaktoje, prisimena, kaip vyrą parsivedė, paskendusį kraujuose. Anksčiau vyras nebuvo susižalojęs veido ar kaktos. Jos dukters vyras yra medikas. Vyrui skaudėjo galva, jam buvo negera, ir buvo labai ištinęs. Kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jos vyrą į ligoninę.
Praėjus mėnesiui po įvykio, jos vyras įsidarbino, tuo metu vyro veide matėsi randai, kurie buvo padaryti įvykio metu.
Liudytojas R. S. parodė, kad nukentėjusysis V. S. yra jo buvęs bendradarbis. Jis pats dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio mėnesio pradžioje įmonės autobusu atvyko į (duomenys neskelbtini), nes ten vyko įmonės direktoriaus gimtadienio vakarėlis. Toje pačioje šventėje dalyvavo ir V. S. bei R. S.. Šventės metu nepastebėjo, kad tarp V. S. ir R. S. būtų įvykęs koks nors konfliktas. Kiek tiksliai valandų buvo, negali pasakyti, tačiau jau galėjo būti apie 24 val., kai jis su V. S. ir R. S. išvažiavo pastarųjų automobiliu namo. Vežė vairuotojas A. K.. Jis (R. S.) buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio. Kai atėjo į automobilį, V. S. jame jau sėdėjo. Automobilyje jis atsisėdo gale už vairuotojo. Automobilio gale sėdėjo ir V. S., o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. S.. Jį parvežė į namus (duomenys neskelbtini). Visą įvykių seką atsimena. Nukentėjusysis V. S. sėdėjo ir miegojo, buvo stipriai išgėręs. Kaltinamasis R. S. buvo išgėręs, bet gan gerai atrodė. Jis daugiau kalbėjosi su R. S.. Jokių konfliktų nevyko. Prie jo namų išlipo ir R. S., jie atsisveikino. V. S. nebuvo išlipęs, miegojo. R. S. atsisėdo į savo vietą priekyje. Ant nukentėjusiojo veido jokių sužalojimų nesimatė ir dabar jis nepastebi jokių nukentėjusiojo pasikeitimų. Vairuotojas jam nieko nepasakojo. R. S. pasakė, kad bus teismas.
Kai važiuojant jis kalbėjosi su R. S., nukentėjusysis nebuvo įsitraukęs į pokalbį. Su R. S. kalbėjo darbiniais klausimais. Negali pasakyti, ar buvo kalba apie kelių būklę, mano, kad ne. Šventės metu matėsi, kad V. S. buvo gerokai išgėręs, svirduliavo. Šventėje matosi, kuris stipriau išgėręs, kuris silpniau. Jis matė, kad nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, jie sėdėjo prie vieno stalo ir gėrė kartu.
R. S. yra jo bendradarbis. Kiek bendrauja, jokio agresyvumo iš R. S. pusės nėra pastebėjęs, o V. S. vieną kartą šventės metu buvo jam ranka perbraukęs per pakaušį. Tai buvo neformalioje aplinkoje. Su nukentėjusiuoju jis yra buvęs dviejuose pobūviuose.
Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba kelių tarnyboje, įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Nukentėjusįjį V. S. pažįsta kaip buvusį viršininką. Paskutiniu metu su juo nebendrauja. Kaltinamasis R. S. yra jo viršininkas.
2013 m. spalio 4–5 d. V. S. ir R. S. vežė į (duomenys neskelbtini) vykusį (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus gimtadienį. Šventėje reikėjo būti apie 17 val. V. S. su R. S. važiuojant į šventę tarpusavyje nekonfliktavo. Pasibaigus šventei R. S. pirmas atėjo į automobilį. V. S. pats atėjo į automobilį, niekas jo neatvedė. Abu vyriškai buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Šalia jo sėdėjo R. S., o automobilio gale – V. S.. Ką pastarasis veikė, nematė. Iš pradžių važiuodami jie nesikalbėjo ir nekonfliktavo. R. S. išlipo prie savo namų, R. S. išlipo atsisveikinti su R. S.. Ties G. kaimu V. S. ne vieną kartą ranka baksnojo R. S. į kairės pusės kaklo-sprando sritį. V. S. tai darė nestipriai. Kodėl taip elgėsi, nežino, nes V. S. nieko neaiškino. Po to vieną kartą ranka V. S. sudavė į galvą R. S.. Ar smūgis buvo stiprus, nežino. Tuomet R. S., persisukęs į automobilio galą, ranka sudavė V. S.. Kiek kartų, negali pasakyti, kur pataikė, jis nematė. R. S., suduodamas V. S., rankose neturėjo jokio daikto, tačiau po šio smūgio V. S. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Gal po 3–5 minučių viskas pasibaigė ir vyrai nusiramino. Po to, gal ties (duomenys neskelbtini) k., V. S. visa dešine ranka apglėbė R. S. už kaklo lyg jį smaugdamas. Tačiau ar tikrai smaugė, jis nesuprato. R. S. išsilaisvino. Tuomet R. S. atsisegė saugos diržą, atsisuko į automobilio galą ir V. S. laikė prispaudęs. R. S. liepė V. S. ramintis. Prieš įsukant į V. S. kiemą R. S. nebelaikė prispaudęs V. S.. Viskas truko gal kokias 3–5 minutes. Konfliktas pasibaigė. prie V. S. namų pirmas iš automobilio išlipo R. S., nes norėjo iš automobilio išlaipinti V. S., kuris iš automobilio nenorėjo lipti. Kodėl nenorėjo lipti, nežino, gal dėl girtumo nesusivokė. R. S. išlaipinti V. S. nepavyko, todėl iš automobilio išlipo ir jis, išlaipino V. S. ir už pažastų nuvilko prie pastarojo kiemo vartų iš kiemo pusės. V. S. pats nepaėjo. Kieme V. S. atsistojo, todėl pastarąjį jis paliko ir nuėjo į automobilį. Paskui V. S. į kiemą nuėjo ir R. S.. Kodėl šis ėjo iš paskos, jis nežino. Jam grįžus į automobilį, V. S. kieme pasiliko pats V. S. ir R. S.. Kas ten vyko, jis nematė, tik pamatė, kad V. S. buvo nuvirtęs, bet nepastebėjo, ar pastarasis nuvirto nuo smūgio, ar pats. Kai V. S. nuvirto, R. S. atėjo į automobilį, ir jie nuvažiavo. Jis su R. S. apie konfliktą nekalbėjo, ir R. S. nepasakojo, kodėl ėjo į V. S. kiemą ir ką ten veikė. Jis nesuprato, dėl ko tarp vyrų įvyko konfliktas, gal dėl girtumo, nes abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Automobilyje už vairuotojo ant galinės sėdynės buvo kraujo. Kai R. S. grįžo į automobilį, tik pasakė: „Už ką taip“, ir viskas. Kai jis nuvežė R. S. namo, jam paskambino R. S., paklausė, kas primušė jos vyrą. Jis atsakė, jog jos vyras V. S. susimušė su R. S..
V. S. veide jis nemato jokių pasikeitimų. Koks buvo, toks yra, tik veido spalva pasikeitusi. Jeigu gatvėje sutiktų, tai nepasakytų, kad V. S. veidas pasikeitęs.
Nuvedęs V. S. jis pastatė prie kiemo vartų. Tuo metu, kai vedė V. S. į kiemą, R. S. ėjo iš paskos. Matė, kad R. S. ir V. S. pykstasi. R. S. kažką sakė: „Už ką?“ ar „Kodėl?“. Vesdamas V. S. matė pastarajam iš nosies bėgantį kraują, smakras buvo kruvinas. Ant kaltinamojo R. S. jokių sumušimo žymių nesimatė. Jis sakė, R. S. ir V. S., kad baigtų konfliktuoti. Kodėl V. S. baksnojo į R. S., nežino. Ar smūgiai V. S. buvo suduoti kumščiu, ar delnu, negali pasakyti. R. S. buvo suduota prie ausies į sprandą. Buvo keli smūgiai į sprandą. Į pirmą kepštelėjimą R. S. smarkiai nesureagavo, bandė V. S. raminti žodžiais, kad nereikia, kad nepradėtų. Pirmi kepštelėjimai buvo suduoti iš pykčio. Jis tai suprato kaip tam tikrą grėsmę. Apkabinimas buvo nedraugiškas. V. S. automobilyje persėdo į kitą pusę turėdamas tikslą. Jis matė, kad V. S. buvo apglėbęs R. S..
Jis yra dalyvavęs su nukentėjusiuoju vakarėliuose, kur buvo vartojamas alkoholis. Po kitų vakarėlių V. S. taip pat reikėdavo vesti. Ankstesnių vakarėlių metu V. S. ir kitiems taip darydavo – kepštelėdavo. Jie tai žinojo, todėl nekreipdavo dėmesio. Anksčiau jis nėra vežęs tokio girtumo R. S., pastarasis nebuvo agresyviai nusiteikęs. R. S. buvo supykęs, mano, kad R. S. girtumas turėjo įtakos reakcijai į V. S. veiksmus. R. S. po V. S. suduoto smūgio nukrito akiniai ant kelių.
Akistatos su nukentėjusiuoju V. S. metu liudytojas A. K. parodė, kad pirmas smūgį į galvą R. S. sudavė V. S., o po to R. S. kelis kartus ranka sudavė V. S., pastarojo veidas buvo kruvinas, o vėliau V. S. ranka apglėbė R. S. kaklą ir pradėjo smaugti, tuomet R. S. rankomis vėl sudavė V. S. kelis smūgius (1 t., 50–51 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvažiavimas į V. S. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), yra asfaltuotas tiek nuo gatvės iki vartų, tiek kieme už vartų (1 t., 24 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos kaktoje ir nosies viršūnėje padaryti bukais kietais daiktais paros laikotarpiu iki 2013 m. spalio 5 d. 15.14 val. nukentėjusįjį paguldant į (duomenys neskelbtini) ligoninę, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 26 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos kaktoje ir nosies viršūnėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose padaryti bukais kietais daiktais. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. V. S. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 30–31 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos kaktoje ir nosies viršūnėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose padaryti bukais kietais daiktais. V. S. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. V. S. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. V. S. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nustatyta atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, įvertinant nukentėjusiojo galvoje objektyviai nustatytus sužalojimus, atliktą galvos kompiuterinę tomogramą, neurochirurgo, LOR gydytojo ir akių ligų gydytojo konsultacijų duomenimis (1 t., 35–36 b. l.).
Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad V. S. buvo mechaniškai traumuota galva, dėl traumos išsivystė sužalojimai, kurie sąlyginai gali būti vertinami kaip atskiri: lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, muštinė žaizda nosies viršūnės srityje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas. Konstatuoti išoriniai sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kurių savybių tiksliai detalizuoti negalima, paveikiant V. S. veidą keturiais ar daugiau trauminių poveikių: vienas iš šių poveikių paveikė kaktą (jo pasekmė yra muštinė žaizda), vienas iš poveikių paveikė nosies viršūnės sritį (jo pasekmė yra muštinė žaizda) bei po vieną ar daugiau trauminių poveikių į abiejų akių sritis. Galvos smegenų sukrėtimas galėjo išsivystyti nuo bet kurio iš minėtų trauminių poveikių, o taip pat šiems poveikiams sumuojantis. Konstatuoti išoriniai sužalojimai yra būdingi traumavimui kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais bei nėra būdingi „klasikiniam“ griuvimui susižalojant į lygų, plokščią, neribotą paviršių. Duomenų, prieštaraujančių nurodytoms traumos aplinkybėms ir laikui, nėra. Šiuo atveju galvos smegenų sukrėtimo diagnozė yra pakankamai pagrįsta. Lėtinis abipusis sraigės nervo uždegimas, kaip galima klausos blogėjimo priežastis, su 2013-10-05 patirta trauma nesiejamas, nes buvo diagnozuota žymiai anksčiau. V. S. konstatuotų sužalojimų visuma vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje, kurie susidarė sugijus muštinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Šie randai savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali ir sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. Jei teismas ar kita teisėsaugos institucija nuspręs, kad odos randai V. S. veide yra kūno subjaurojimas, sveikatos sutrikdymo mastas dėl šių randų bus perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 136–143 b. l.).
Teisiamajame posėdyje ekspertas S. Mekšraitis patvirtino savo išvadą dėl V. S. sužalojimų masto bei kitų aplinkybių nustatymo ir paaiškino, kad V. S. sužalojimo masto kvalifikacija nepasikeitė, tik nusprendė, jog smegenų sukrėtimas, kuris buvo diagnozuotas ligoninėje, yra diagnozuotas patikimai, kadangi patologinė būklė nukentėjusiojo tokia ir buvo po traumos, tačiau nevertina, kad dėl smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo V. S. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Tai buvo 2013 m. spalio 15 d., o taisyklės skelbia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas ilgiau nei 10 dienų. Nukentėjusysis V. S. (duomenys neskelbtini) ligoninėje lankėsi 25 d. po traumos, nustatyta kažkokia simptomatika, bet jie ją laikė nespecifine. Jie pakeičia eksperto J. Sakalo išvadą dėl motyvo – nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas ne dėl galvos smegenų sukrėtimo, o dėl likusių randų. Kaktoje liko vienas randas ir kitas randas – nosies viršūnėje. Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių priede nurodoma, kad, jeigu liko randai veide, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. S. konstatuotų sužalojimų visuma vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje, kurie susidarė sugijus muštinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Šie randai savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali ir sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. Jei teismas ar kita teisėsaugos institucija nuspręs, kad odos randai V. S. veide yra kūno subjaurojimas, sveikatos sutrikdymo mastas dėl šių randų bus perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą.
Randų dydis kvalifikacijai įtakos neturi. Tyrimą atliko iš dokumentų. Ligoninėje buvo užfiksuotos žaizdos, jeigu yra žaizda, vadinasi, bus ir randas. Eksperto J. Sakalo išvadą pakeitė, išliko tas pats sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus, tik dėl kito motyvo. Eksperto J. Sakalo nuomonė, kad tai buvo nuo smegenų sukrėtimo, o jie sako, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo ne nuo galvos sukrėtimo, o dėl randų.
Pats nukentėjusysis V. S. turi pasakyti, kad jam randai trukdo, jeigu nukentėjusiajam tai netrukdo, toliau klausimas nesprendžiamas. Funkcionaliai nukentėjusiajam niekas nesutriko, tik estetiniu požiūriu. Kietas bukas daiktas – pasako, kad tai neaštru, o kas tai yra, konkrečiai pasakyti sunku, tai yra abstrakcija. Daugelyje atvejų kumštis atitinka kieto buko daikto savybes. Ant lygaus paviršiaus griūvant tokie sužalojimai negalėjo atsirasti, nes tai nebūdinga.
Neįmanoma atsakyti į klausimą, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo veidas buvo atviras traumavimui, daugiau nieko negali pasakyti. Jeigu kaktoje atsirado randas, smūgiavimas buvo tiesus iš priekio atgal. Nukentėjusiojo kaktoje rando dydis buvo 3,2 cm ir 0,1 cm, ir nosies viršūnėje ties kaire šnerve rando dydis 0,7 cm ir 0,9 cm. Randai jau dabar nerausvi. Randas visiškai susiformuoja per metus laiko. Per laiką randas minkštėja, šviesėja, bet visada yra matomas. Šiuo metu kokie yra randai, tokie ir išliks. Pas nukentėjusįjį randų reikia paieškoti. Nukentėjusiojo kaktoje aiškiai mato randą, o labai įsižiūrėjus, tai ir nosies nugarėlėje šiek tiek matosi randas. Nukentėjusiajam likęs vienas randas nekeistų sveikatos sutrikdymo mąsto. Kakta yra veido dalis, ir, remdamiesi tuo, kad kakta yra veido dalyje, konstatavo nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad V. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: dvi muštinės žaizdos kaktoje, nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies viršūnėje su nosies nugarėlės minkštųjų audinių patinimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose. Nustatytas galvos smegenų sukrėtimas bei dešinės akies obuolio junginės hiperemija sužalojimais nevertinama, nes galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais neurologiniais požymiais, o dešinės akies obuolio junginės hiperemija nėra siejama su mechaniniu kūno sužalojimu.
V. S. nustatyti kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, morfologinius požymius bei konkrečią lokalizaciją, padaryti nuo tiesioginių trauminių poveikių kietu buku pailgu ribotą ar bukabriaunį paviršių turinčiu daiktu (daiktais) į kaktos sritį, padarant muštines žaizdas kaktoje, būdingų smūgio sudavimui (pvz., koja, apauta batu, pagaliu, akmeniu ir pan., turinčių aukščiau nurodytas traumuojančias daikto savybes), ir kietu buku ribotą ar neribotą paviršių turinčiu daiktu į nosies sritį, padarant nosies sumušimą, kuris būdingas smūgio sudavimui (pvz., ranka, koja ir pan.). Minėti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ant kieto, buko, lygaus, neribotą paviršių turinčio pagrindo (pvz., asfaltuota kelio danga). Sužalojimai padaryti 3 smūgiais. Ne eilės tvarka: du smūgiai į kaktos sritį bei vienas į nosies sritį.
V. S. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas siejamas su galimu hipertenzinės ligos, diagnozuotos dar iki nagrinėjamo įvykio, paūmėjimu, dėl to vertinant sveikatos sutrikdymo mastą neimta domėn.
V. S. nustatyti odos randai veide (kaktoje ir nosies viršūnėje) nesukelia bendrojo darbingumo praradimo, nes neapima viso Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 50 punkto reikalavimus, t. y. be odos randų veide, turi būti odos randai ir kaklo priekinio ar šoninio paviršių srityje. Kadangi V. S. odos randai kaklo srityje nekonstatuoti, 50 punktas ir jo papunkčiai nėra taikomi kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą pagal pasekmes.
V. S. likę odos randai veide, sugijus muštinėms žaizdoms, savaime ar taikant kosmetines priemones (pvz., kremai, geliai, pleistrai nuo randų) neišnyks, todėl šie sužalojimai vertinami kaip nepataisomi.
V. S. nustatytas lėtinis abipusis sraigės nervo uždegimas nustatytas žymiai anksčiau nei bylos aplinkybėse nagrinėjamas įvykis, todėl nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamo įvykio metu patirtai sužalojimais. Lyginant 2013-10-07 ir 2014-03-12 atliktas audiogramas klausos pablogėjimo nestebima (2 t., 81–89 b. l.).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
Spręsdamas kaltinamojo R. S. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi nukentėjusiojo V. S. parodymais, kad važiuojant automobiliu kaltinamasis R. S. ranka sudavė jam į veidą du smūgius, iš kurių vieną tikrai jam sudavė į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. Po to, nukentėjusiojo teigimu, prie jo kiemo vartų kaltinamasis R. S. jį pastūmė, suduodamas į petį, jis nukrito ant asfalto, ir tada kaltinamasis apie 2–3 kartus spyrė jam į galvą – kaktą. Kaltinamasis R. S. paskutinės apklausos teisme metu pripažino, kad automobilyje jis sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam V. S. į nosį bei smilkinį, o prie nukentėjusiojo namų sudavė nukentėjusiajam į petį, pastarasis pargriuvo, ir, galėjo būti, kad jis vieną ar du kartus įspyrė nukentėjusiajam į kaktą. Šiuos nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo R. S. parodymus apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją bei padarymo mechanizmą patvirtina specialisto išvadose bei ekspertizių aktuose nurodyti nukentėjusiajam V. S. nustatyti kūno sužalojimai – muštinės žaizdos kaktoje ir nosies viršūnėje, padarytos trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo R. S. nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo važiuojant automobiliu aplinkybes patvirtina ir automobilį vairavusio liudytojo A. K. parodymai, kad R. S., persisukęs į automobilio galą, ranka sudavė V. S., ir po to V. S. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad paskui V. S. į pastarojo namų kiemą buvo nuėjęs ir R. S., V. S. ir R. S. buvo likę dviese.
Esant tokiems duomenims, teismui nekyla abejonių, kad 2013 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 1.00 val., važiuojant automobiliu kaltinamasis R. S. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam V. S. į nosį ir vieną kartą į dešinį smilkinį bei po to (duomenys neskelbtini), prie V. S. kiemo vartų, vieną kartą ranka suduodamas V. S. į petį pastarąjį pastūmė, nuo to V. S. nugriuvo ant žemės, ir gulinčiam V. S. du kartus spyrė į galvą, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. S. dvi muštines žaizdas kaktoje ir nosies sumušimą.
Prokuroro bei nukentėjusiojo atstovo pateiktais kaltinimais R. S. kaltinamas be anksčiau aptartų sužalojimų padaręs nukentėjusiajam V. S. ir galvos smegenų sukrėtimą. Iš tiesų, specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės, kurią atliko du VTMT Kauno skyriaus ekspertai, akte Nr. (duomenys neskelbtini) jau teigiama, kad V. S. buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau tai nebuvo vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino ekspertas S. Mekšraitis, dėl smegenų sukrėtimo nukentėjusiojo V. S. sveikata nebuvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Siekiant pašalinti prieštaravimus teismo medicinos ekspertų išvadose, teismas paskyrė naują teismo medicinos ekspertizę, kurią atlikę VTMT Vilniaus skyriaus du ekspertai padarė išvadą, kad V. S. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas bei dešinės akies obuolio junginės hiperemija kaip sužalojimai nevertinami, nes galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais neurologiniais požymiais, o dešinės akies obuolio junginės hiperemija nėra siejama su mechaniniu kūno sužalojimu. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam V. S. padarytų sužalojimų teismas remiasi būtent paskutinės ekspertizės, kurią atliko VTMT Vilniaus skyriaus ekspertai, išvadomis, jomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, nes jos išsamiai argumentuotos, remiantis objektyvių medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų analize bei paties nukentėjusiojo V. S. apžiūros duomenimis. Taigi teismas sprendžia, kad byloje nėra patikimai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, todėl šio sužalojimo padarymo kaltinamajam neinkriminuoja.
Nukentėjusiojo atstovo pateiktais prašymais prašoma kaltinamąjį R. S. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kadangi, kaip teigiama suformuluotuose kaltinimuose, R. S. padarė nukentėjusiajam V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje, kurie susidarė sugijus muštinėms žaizdoms, V. S. veidas buvo subjaurotas, ir kaltinamasis R. S. veikė dėl chuliganiškų paskatų.
Pirmiausia pažymima, kad remiantis teismų praktika, motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį, t. y. akivaizdus neadekvatumas, taip pat, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. S., nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo A. K. iš esmės vienodais apie įvykio situaciją parodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. S. elgesio motyvas buvo dėl jo ir nukentėjusiojo tarpusavio konflikto kilusios asmeninės paskatos. Be to, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai automobilyje ir tamsiu paros metu nukentėjusiojo namo kieme, ten nesant jokių kitų asmenų, todėl visiškai nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo R. S. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, kad jis veikė dėl chuliganiškų paskatų.
Pagal BK 135 str. dispoziciją nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo veidas) reiškia sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokį sutrikdymą apibūdina du elementai: pirma – subjaurotas kūnas ar jo dalis, tai nustato teismas, vadovaudamasis estetiniais ir panašiais kriterijais, ir antra – subjauroto kūno ar jo dalies nepataisomumas. Pastarajam kriterijui nustatyti reikalingos specialios medicininės žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų išvadomis.
Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad V. S. likę odos randai veide, sugijus muštinėms žaizdoms, savaime ar taikant kosmetines priemones (pvz., kremai, geliai, pleistrai nuo randų) neišnyks, todėl šie sužalojimai vertinami kaip nepataisomi. Šio ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad vertinant vizualiai randų pastebimumą nukentėjusiojo veide (nukentėjusysis V. S. buvo nuvykęs pas ekspertus apžiūrai), kaktos dešinėje pusėje esantis odos randas, dėl savo formos ir išvaizdos (siauras, tiesialinijinis, kiek įdubęs) sutampa su kaktoje esančiomis raukšlėmis, todėl mažai pastebimas, kaktos kairėje pusėje esantis odos randas matomas aiškiai, nosies viršūnėje – sunkiai įžiūrimas, beveik nepastebimas. Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ir taip pat betarpiškai stebėjęs nukentėjusįjį, ekspertas S. Mekšraitis parodė, kad pas nukentėjusįjį randų reikia paieškoti, kaktoje aiškiai mato randą, o labai įsižiūrėjus, tai ir nosies nugarėlėje šiek tiek matosi randas. Liudytojas A. K., ir iki įvykio gerai pažinojęs V. S., paaiškino, kad šiuo metu V. S. veide jis nemato jokių pasikeitimų – koks buvo, toks yra. Paties teismo, betarpiškai stebėjusio nukentėjusįjį bylos teisminio nagrinėjimo metu, nuomone, nukentėjusiojo veide esantys randai nėra akivaizdūs, vizualiai pastebimas tik vienas randas kaktoje, tačiau dėl jo nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo veidas tapo nenormaliu, kad šis randas daro nukentėjusįjį nemalonios išvaizdos, atstumiančiu. Taigi ir nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiajam V. S. buvo subjaurotas veidas ir taip jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis R. S. padarė nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje, kurie susidarė sugijus muštinėms žaizdoms, V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo. Tokia prokuroro pozicija, jog dėl odos randų kaktoje ir nosies viršūnės srityje V. S. neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo, sutampa tik su VTMT Kauno skyriaus ekspertų atliktos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvada. Tačiau ši išvada motyvuotai paneigta VTMT Vilniaus skyriaus ekspertų (Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie konstatavo, kad V. S. nustatyti odos randai veide (kaktoje ir nosies viršūnėje) nesukelia bendrojo darbingumo praradimo. Teismas remiasi būtent pastarąja ekspertų išvada, kadangi odos randai kaktoje ir nosies viršūnės srityje, susidarę sugijus kaltinamojo R. S. veiksmais nukentėjusiajam V. S. padarytoms muštinėms žaizdoms, kaip jau aptarta anksčiau, nėra akivaizdūs, vizualiai pastebimas tik vienas randas kaktoje, jokios nukentėjusiojo fiziologinės funkcijos nesutriko, paties nukentėjusiojo teigimu, netrukus po įvykio įsidarbinti bendrovėje randai jam nesutrukdė. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su minėta prokuroro kaltinimo dalimi ir daryti išvadą, kad nukentėjęs nuo kaltinamojo R. S. veiksmų V. S. dėl susidariusių randų veide neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo – gebėjimo ir galimybės dirbti darbus, kuriems nereikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklų 5 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. S., suduodamas smūgius ranka bei spirdamas, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. dvi muštines žaizdas kaktoje ir nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies viršūnėje su nosies nugarėlės minkštųjų audinių patinimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, kaip nurodyta Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose. Taigi, įvertinus faktinių bylos duomenų visetą, sprendžiama, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad tarp anksčiau nurodytų kaltinamojo R. S. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nežymaus nukentėjusiojo V. S. sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo R. S. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtį. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę kaltinamasis R. S. buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiajam buvo pasiūlyta susitaikyti su kaltinamuoju (BPK 417 str.), tačiau šia galimybe kaltinamasis ir nukentėjusysis nepasinaudojo, nes nukentėjusysis nesutiko su kaltinamojo siūlomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 1 d., gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių savo veiksmais siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. nukentėjusiajam V. S. sudavė smūgius ranka ir gulinčiam spyrė batu apauta koja į galvos sritį – gyvybei svarbią vietą, todėl, kaip ir bet kuris kitas normalios psichikos ir panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, jog tokiais savo smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, nes tokioje situacijoje (smūgiuojant ranka bei spiriant į galvą) atsiradę padariniai yra dėsningi, ir to siekė. Darydamas tokią išvadą, t. y. nustatydamas kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad po nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamasis R. S. nesiėmė jokių veiksmų norėdamas suteikti pagalbą nukentėjusiajam ir pasišalino iš įvykio vietos palikdamas kruviną gulintį nukentėjusįjį. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.).
Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas mano, kad kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju V. S. kilęs jo pyktis.
Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, kaltinamasis R. S. viso proceso metu neigė spyręs nukentėjusiajam į galvą ir tik paskutinio posėdžio metu, gavus VTMT Vilniaus skyriaus ekspertų atliktos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. S. nustatyti kūno sužalojimai kaktoje padaryti nuo tiesioginių trauminių poveikių kietu buku pailgu ribotą ar bukabriaunį paviršių turinčiu daiktu (daiktais) į kaktos sritį, būdingų smūgio sudavimui, pvz., koja, apauta batu, pagaliu, akmeniu ir pan., kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pripažįsta visiškai, kad galėjo būti, jog jis spyrė nukentėjusiajam į galvą vieną kartą, o dėl dviejų spyrių nėra įsitikinęs, nes buvo išgėręs, be to, praėjo nemažai laiko. Tokia kaltinamojo R. S. pozicija eliminuoja prisipažinimą pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Teismo nuomone, kaltinamasis nebuvo iki galo nuoširdus, duodamas parodymus siekė palengvinti savo teisinę padėtį,
Kaltinamasis R. S. aiškina, jog jis buvo išprovokuotas smurtauti prieš nukentėjusįjį, kadangi pastarasis, automobilyje sėdėdamas jam už nugaros, ranka smūgiavo jam į galvą, nuo nukentėjusiojo V. S. smūgių jam buvo nukritę akiniai, po to nukentėjusysis apkabino rankomis jo kaklą, pradėjo smaugti, o jiems išlipus iš automobilio prie nukentėjusiojo namų ir jam paklausus, kodėl nukentėjusysis taip elgėsi (smaugė, trankė), V. S. kėsinosi vėl jam trenkti, užsimojo, ir jie susistumdė. Kaltinamojo teigimu, pirmas smūgius sudavė nukentėjusysis, taip sukėlė jam (kaltinamajam) skausmą, nuo smaugimo jam trūko oro. Tokius kaltinamojo R. S. teiginius iš esmės patvirtino ir liudytojas A. K., parodęs, kad važiuojant automobiliu V. S., nieko neaiškindamas, ne vieną kartą ranka baksnojo R. S. į kairės pusės kaklo-sprando sritį, po to, vieną kartą ranka V. S. sudavė R. S. į galvą, nukrito pastarojo akiniai, tuomet jau R. S. ranka sudavė V. S. ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Minėto liudytojo teigimu, vėliau V. S. visa dešine ranka apglėbė R. S. už kaklo, lyg jį smaugdamas, tačiau R. S. išsilaisvino. Ir pats nukentėjusysis V. S. pripažino, jog galėjo būti, kad jis kaltinamajam sakė geriau atlikti savo darbą ir tapšnojo pastarajam per petį, taip galėjo kliudyti kaltinamojo akinius, jis tikrai nesmaugė kaltinamojo, tačiau gali būti, kad kieme jis norėjo patapšnoti kaltinamajam per petį, o pastarasis jį pastūmė.
Aptarti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo V. S. elgesys, pasireiškęs agresija, smurtiniais veiksmais prieš kaltinamąjį, nagrinėjamo įvykio metu buvo provokuojantis ir turėjo įtakos – paskatino kaltinamąjį R. S. prieš jį (nukentėjusįjį) nusikalsti. Todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Kaip matyti iš kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiojo V. S. parodymų, pakvitavimo (2 t., 23 b. l.) kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 3000 Lt, tai atitinka 868,86 Eur, padarytos žalos. Be to, kaltinamasis R. S. ligonių kasai sumokėjo už nukentėjusiojo V. S. gydymą (1 t., 43 b. l.). Todėl teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe savanorišką žalos atlyginimą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis liudytojo A. K. parodymais, kad abu – kaltinamasis ir nukentėjusysis – buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nukentėjusiojo parodymais, jog įvykio metu jie abu su R. S. buvo išgėrę. Be to, pats kaltinamasis pripažino, jog girtumas šiek tiek turėjo įtakos jo veiksmams. Teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo R. S. savikontrolę ir turėjo įtakos adekvačiam susidariusios konfliktinės situacijos vertinimui, nes, logiškai mąstant, blaivus asmuo būtų stengęsis išspręsti konfliktą be fizinio smurto panaudojimo prieš žymiai vyresnį ir, akivaizdu, fiziškai silpnesnį asmenį.
Kaltinamasis R. S. ir jo gynėjas prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jų prašymu tuo tikslu teisme buvo apklaustas kaip galimas laiduotojas D. P..
BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 str. 1 d. ir 2 d. 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.
Kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis iš dalies atlygino padarytą žalą, anksčiau neteistas (1 t., 76 b. l.), dirba, tačiau, kaip jau konstatuota anksčiau aptariant atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nėra jo visiško savo kaltės pripažinimo ir išreikšto gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Taigi, nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Todėl kaltinamajam R. S. negali būti taikomos BK 40 str. nuostatos ir jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalto pirmą kartą ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 76–79 b. l.), dirba vadovaujantį darbą (1 t., 82 b. l., 2 t., 94 b. l.), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios bylos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo R. S. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, kad jis nusikalto atsitiktinai.
Įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo R. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo nuomone, laisvės apribojimo minimaliam terminui (BK 48 str. 2 d.) paskyrimas su įpareigojimu tam tikru laiku būti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.) kaltinamajam R. S. neprieštarauja teisingumo principui bei BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams.
Nukentėjusysis V. S. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo 29000 Lt (8398,98 Eur) neturtinės žalos (1 t., 183–186 b. l.). Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamasis R. S. yra atlyginęs jam 3000 Lt žalos – 2000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė
Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo R. S. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos – nežymaus nukentėjusiojo V. S. sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 str.).
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sutrikdymo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Neabejotina ir natūralu, kad dėl kaltinamojo R. S. veiksmų nukentėjusysis V. S. patyrė ne tik fizinį skausmą, nes bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jo veide liko randai, šią žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą – tiesioginė tyčia, taip pat ir į tai, kad byloje nustatyta, jog paties nukentėjusiojo V. S. elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ir turėjo įtakos – paskatino kaltinamąjį R. S. prieš jį (nukentėjusįjį) nusikalsti. Įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis nusiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kurį dar turi atlyginti (dalis žalos atlyginta) nukentėjusiajam V. S. kaltinamasis R. S., yra 500 Eur. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 8398,98 Eur, teismo nuomone, nėra adekvatus patirtiems fiziniams ir dvasiniams sukrėtimams. Todėl V. S. civilinį ieškinį teismas tenkina iš dalies.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį – 456,31 Lt V. S. gydymo išlaidų, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. S. atlygino (1 t., 39-41, 44 b. l.), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio patenkinimo nutraukiamas.
Kaip matyti iš sąskaitų ir pinigų priėmimo kvitų serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., 187–189 b. l., 2 t. 28–31, 49–50 b. l.), nukentėjusysis V. S. už advokato paslaugas sumokėjo 5025 Lt ir 130,32 Eur (1585,66 Eur). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiojo išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškomos iš kaltinamojo R. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str. str., teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p. įpareigoti R. S. nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto būti namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš R. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1585,66 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio – 456,31 Lt V. S. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.