Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. F., ieškovės atstovui advokatui Dariui Ališauskui, atsakovui M. K., atsakovo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, bei pagal atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei D. F. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

13. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).

14. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, į tai, kad šis ieškinio reikalavimas neprieštarauja vaikų geriausiems interesams, į tai, kad atsakovas iš esmės sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

18. CK 3.170 straipsnyje reglamentuota skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 2 dalyje nurodyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 3 dalyje nurodyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinyje prašė nustatyti abiejų vaikų bendravimo su vaikais tvarką. Vėliau, atsižvelgęs į ieškovės pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos, prašė nustatyti bendravimo su jaunesniąja dukterimi tvarką, o su vyresnėle atsakovas pageidavo bendrauti be konkrečios bendravimo tvarkos, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina arba pačia dukterimi (t. 1, b. l. 196-197).

20. Pažymėtina, kad šalys, nors ir suderino bendravimo tvarką, tačiau taikaus susitarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesudarė, neprašė teismo jo patvirtinti, atsakovas prašė patikslintus priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti

21. Atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skyriumi, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, siekiant sudaryti galimybę tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, į vaikų geriausius interesus, nustatytina šalių suderinta tėvo bendravimo su V. K. tvarka. Konkreti tėvo bendravimo tvarka su S. K., šalių pageidavimu, nenustatytina.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

23. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

24. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

25. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

26. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį periodinių išmokų. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko.

28. Ieškovė į bylą pateikė vaikų poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vaikų poreikiams reikalinga apie 700 Eur (įskaičius valstybės mokamą išmoką kiekvienam vaikui) suma (t. 1, b. l. 85). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2011 m. liepos 20 d. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 1 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos pajamos vidutiniškai siekia apie 5975 Eur. Atsakovas Sodros duomenimis, nuo 2024 m. sausio 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 31 d. buvo 100 Eur. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymo dydis po 300 Eur kas mėnesį atitiktų geriausius nepilnamečių vaikų interesus (t. 1, b. l. 49-50).

29. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo darbingą amžių ir vaikų poreikius, į valstybės mokamas išmokas kiekvienam vaikui, į tai, kad atsakovas sutiko teikti 300 Eur per mėn. išlaikymą vaikams, ieškinio reikalavimas dėl 300 Eur kas mėnesį priteisimo tenkintinas.

30. Nors atsakovas prašė priteisti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu (CK 3.200 straipsnis) bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu išlaikymo neteikia, laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo nebuvo taikytos, tenkina ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos.

31. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. CK 3.200 straipsnis numatyta, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

34. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys susitarė, jog atsakovas teiks po 250 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui. Šalys taip pat susitardavo, kad atsakovas kartais papildomai prisidės prie vaikų interesų užtikrinimo (pvz., 2022 m. liepos mėn.) Teismo vertinimu, toks šalių susitarimas atitiko vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pajamos buvo didesnės nei atsakovo.

35. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ne visuomet teikė tokio dydžio išlaikymą vaikams, kokį šalys buvo susitarusios ir kokį atsakovas buvo įsipareigojęs teikti.

36. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus (banko sąskaitos išrašus ir šalių susirašinėjimo medžiagą), konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog jis ieškovei padavė 3 000 Eur grynaisiais vaikams išlaikyti (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Vadinasi, ieškovė įrodė, kad atsakovas nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkintinas teismo posėdžio metu sumažintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš atsakovo priteistina 3 500 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turėjo 109 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už ieškinį ir 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas turėjo 109 Eur žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinį ir 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

39. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tenkinti visi patikslinti ieškinio reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat tenkintas patikslintas priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tai šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

40. Valstybei iš atsakovo priteistina 241 Eur žyminio mokesčio už patenkintus patikslintus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

41. Teismas byloje turėjo 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta (8,00 Eur) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl sprendimo vykdytinumo

42. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 17 d.) iki dukters pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) Eur. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 17 d.) iki dukters pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) Eur. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją

Priteisti iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukters V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę D. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukters V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo su dukterimi V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Tėvo bendravimo su dukterimi V. K. tvarka, kai tėvo gyvenamoji vieta Lietuvoje:

1.1. Tėvas su dukterimi V. K. bendrauja porinių savaičių penktadienį, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 15–17 val.;

1.2. tėvas su dukterimi bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) 17 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 17 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais šias dienas duktė praleidžia su motina;

1.3. Tėvas su dukterimi bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais antrąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 17 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas duktė praleidžia su motina;

1.4. Tėvas su dukterimi bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas, pasiimdamas dukterį Šv. Velykų pirmos dienos išvakarėse iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Pavasario atostogų dienos 17 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais šias dienas duktė praleidžia su motina;

1.5. Abu tėvai turi teisę rengti dukters gimtadienius bei dalyvauti juose. Tėvams nesusitarus, tėvas su dukterimi bendrauja per jos gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukterį iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas dukterį sekančią po gimtadienio dieną į jos ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną duktė ugdymo įstaigos nelanko, į jos gyvenamąją vietą 17 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais savo gimtadienius duktė praleidžia su motina;

1.6. Tėvas su dukterimi praleidžia 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai (arba skaidant į 2 dalis po 7 dienas) jos vasaros atostogų metu. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su dukterimi praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama motinos, neporiniais – tėvo pasirinkimui. Tėvas dukterį atostogoms pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse 17 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20 val. Atitinkamai motina dukters vasaros atostogų metu turi teisę su dukterimi praleisti 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai (arba skaidant į 2 dalis po 7 dienas), tuo metu tėvo bendravimo su dukterimi tvarka netaikoma;

1.7. Visos aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos apimtyje tėvas savo bendravimo su dukterimi metu turi teisę vykti su ja į užsienį be atskiro motinos sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs vaiko mamą 1.6. ir 2.5 punktuose nurodyta tvarka. Motina įpareigojama perduoti tėvui dukters asmens dokumentus, kuriuos tėvas kartu su dukterimi grąžina paskutinę bendravimo dieną. Taip pat motina perduoda tėvui reikiamus dukters drabužius, kitus jos asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo priskirtus vaistus dukteriai, jeigu ji serga, ir suteikia visą būtiną informaciją apie jai paskirtą gydymą ir gydytojo rekomendacijas;

1.8. Tėvas, dukters buvimo su juo laikotarpiu, privalo užtikrinti, kad dukters arba jo ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama ir motina galėtų susisiekti su vaiku. Taip pat tėvas privalo užtikrinti saugią vaikui aplinką, kurioje nėra girtaujama, smurtaujama ar vykdoma kitokia neigiama vaikui veikla. Valstybinėms institucijoms užfiksavus tokio pobūdžio pažeidimus, duktė gali būti paimama iš tėvo anksčiau ir kitu metu, nei įtvirtinta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje ir gali būti pagrindu kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo;

1.9. Tėvai turi teisę tarpusavyje raštu susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei nurodyta aukščiau.

2. Tėvo bendravimo su dukterimi V. K. tvarka, kai tėvo gyvenamoji vieta ne Lietuvoje:

2.1. Tėvas su dukterimi bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19 iki 20 val. Motina privalo užtikrinti, kad dukters arba jos ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama.

2.2. Tėvas su dukterimi bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) 17 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 17 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais šias dienas duktė praleidžia su motina.

2.3. Tėvas su dukterimi bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais antrąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 17 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas duktė praleidžia su motina.

2.4. Tėvas su dukterimi bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas, pasiimdamas dukterį Šv. Velykų pirmos dienos išvakarėse iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Pavasario atostogų dienos 17 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais šias dienas duktė praleidžia su motina.

2.5. Tėvas su dukterimi praleidžia 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai (arba skaidant į 2 dalis po 7 dienas) jos vasaros atostogų metu. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su dukterimi praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui. Tėvas dukterį atostogoms pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse 17 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20 val. Atitinkamai motina taip pat dukters vasaros atostogų metu turi teisę su dukterimi praleisti 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai (arba skaidant į 2 dalis po 7 dienas), tuo metu tėvo bendravimo su dukterimi tvarka netaikoma.

2.6. Visos aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos apimtyje tėvas savo bendravimo su dukterimi metu turi teisę vykti su ja į užsienį be atskiro motinos sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs vaiko mamą 1.6 punkte nurodyta tvarka. Motina įpareigojama perduoti tėvui dukters asmens dokumentus, kuriuos tėvas kartu su dukterimi grąžina paskutinę bendravimo dieną. Motina perduoda tėvui reikiamus dukters drabužius, kitus jos asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo jai priskirtus vaistus, jeigu ji serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie dukteriai paskirtą gydymą ir gydytojo rekomendacijas.

2.7. Tėvas, dukters buvimo su juo laikotarpiu, privalo užtikrinti, kad dukters arba jo ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama ir motina galėtų susisiekti su vaiku. Taip pat tėvas privalo užtikrinti saugią vaikui aplinką, kurioje nėra girtaujama, smurtaujama ar vykdoma kitokia neigiama vaikui veikla. Valstybinėms institucijoms užfiksavus tokio pobūdžio pažeidimus, duktė gali būti paimama iš tėvo anksčiau ir kitu metu, nei įtvirtinta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje ir gali būti pagrindu kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

2.8. Tėvai turi teisę tarpusavyje raštu susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei nurodyta aukščiau.

Priteisti iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 241 (dviejų šimtų keturiasdešimti vieno) Eur žyminio mokesčio (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.