Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. L., nedalyvaujant atsakovui N. L., apie posėdį jam pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui N. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, su visais jam priklausančiais daiktais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas N. L. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimu nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką ieškovė su vaikais liko gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Ten pat liko gyventi ir jos buvęs sutuoktinis N. L.. Nekilnojamojo turto registre butas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) yra įgytas iki santuokos su atsakovu N. L. (2002-12-05), įregistruotas ieškovės E. L. vardu. Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai nuosavybės teise priklausantį butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (LR CK 4. 37 str. 1 d.), o taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises (LR CK 4. 98 str.). Be to įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). Kita įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė yra ta, kad jis įgyja prejudicinę galią, kuomet šalys ir kiti asmenys nebegali ginčyti kitose bylose nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), gyvena ir atsakovas N. L., nesant teisinio pagrindo ir kuris geranoriškai atsisako išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas be jos sutikimo naudojasi butu, valgo jos maistą, nors jo neperka, neprisideda prie buto išlaikymo, nemoka mokesčių. Dėl agresyvaus atsakovo būdo 2014-02-09 buvo kviesta policija, tačiau ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 140 str., 2 d. buvo nutrauktas, nes ji atsakovui atleido, tik prašė greičiau išsikraustyti. Visi daiktai ir dokumentai bus saugomi pas ieškovę, o atsakovas galės juos bet kokiu momentu pasiimti.

Civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teise bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimas, kuriuo buvo nutraukta santuoka, yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog butas priklauso jam ar kad jis turi teisę juo naudotis. Nutraukus santuoką atsakovas turėjo per protingą terminą išsikelti iš buto su visais jam priklausančiais daiktais. Atsakovas iš ieškovei priklausančio buto neišsikėlė nei po siūlymo geruoju išsikelti 2014-06-25 įteikimo, nei po ieškinio pateikimo, ir tai rodo, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir įstatymo nuostatoms (LR CK 1.5 str., 6.614 str.).

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nesutinka, kad atsakovas gyventų bute (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės, teisę valdyti bei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl jos pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo butas priklauso jam ar kad jis turi teisę juo naudotis.

Atsižvelgiant į tai, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad ji yra buto savininkė ir, kad jos teisės yra pažeistos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovas N. L. iškeldintinas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Išaiškintina šalims, kad iškeldinant atsakovą iš ieškovės buto, N. L. asmeniniam turtui neturi būti padaryta žala (CK 6. 246 str. 1d.). Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ji gali naudotis atsakovui priklausančio daikto sulaikymo teise, tik atsižvelgiant į jos turinį (CK 4. 229 str., 6. 69 str.) ir savigynos teisei keliamus reikalavimus (CK 1. 139 str.). Be to atsakovui gera valia neišsikeliant iš ieškovės gyvenamųjų patalpų, jo iškeldinimas gali būti vykdomas tik įstatymo nustatyta tvarka (CPK 769 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovė už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovo nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose.

Priteisti iš atsakovo N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. L. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Lt (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.