Telšių apylinkės teismo sprendimas

Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti paskelbiant specialiajame interneto tinklalapyje 2014m. vasario 11 d., tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant 2014 m. kovo 6 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Sprendimu už akių iš atsakovės Ž. D. ieškovei Lietuvos policijos mokyklai buvo priteista 19209,00 Lt mokymo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (19209,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2014 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 432,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2014 m. balandžio 1 d. teismas priėmė atsakovės Ž. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (21-23, 25-26, 30-33 b. l.) .

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 straipsnis). Ginčas tarp šalių kilęs dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo, nuostolių atlyginimo, nevykdant sutartinių įsipareigojimų.

Ieškovės reikalavimas dėl 19209,00 Lt priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos policijos mokyklos (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 5-V-337 Policijos mokykla ir Lietuvos policijos mokymo centras sujungimo būdu buvo reorganizuoti į naują policijos profesinio ugdymo įstaigą - Lietuvos policijos mokyklą) ir Ž. D. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta Stojimo į vidaus tarnybą (pirminis profesinis mokymas) sutartis Nr.10P-17/5IL-422 (6-8 b. l.), kuria buvo sutarta dėl atsakovės mokymosi Lietuvos policijos mokykloje ir baigus mokymą dėl jos būsimos tarnybos vidaus tarnyboje. Remiantis sudaryta sutartimi Policijos departamentas įsipareigojo užtikrinti atsakovės paskyrimą į pareigas policijos įstaigoje (Sutarties 9.2 p.), Mokykla įsipareigojo sudaryti atsakovei tinkamas mokymosi sąlygas, mokėti stipendiją, aprūpinti uniforma (Sutarties 8.1, 8.2 p.), o Ž. D. įsipareigojo laikytis Vidaus tarnybos statuto, Mokyklos nuostatų, Mokyklos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, sistemingai ir stropiai mokytis, baigti Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą (Sutarties 5.1., 5.2. p.). Sutarties 5.3 punktu atsakovė Ž. D. įsipareigojo, kad baigusi Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavusi profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųsta pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus“. Šios atsakovės sutartinės prievolės neįvykdymas yra aplinkybė, su kurios atsiradimu Sutarties 5.4 punkte šalys įtvirtino sąlyginę Ž. D. prievolę atlyginti visas su jos mokymu susijusias išlaidas. Sutarties 5.4 punktu atsakovė įsipareigojo atlyginti Mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas, jei bus pašalinta iš Mokyklos arba baigusi mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu ar dėl jos kaltės anksčiau nei Sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas. Sutarties 6 punkte yra nurodyta, kad Sutarties 5.4 punkto numatytais atvejais Ž. D. privalo atlyginti Mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas per 6 mėnesius nuo pašalinimo iš Mokyklos ar atsisakymo tarnauti vidaus tarnyboje baigus mokymąsi ar atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. 2010 m. balandžio 20 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 5-ST5-202 prie minėtos sutarties, kuriuo sutarė, kad nereikalaus atlyginti su mokymu susijusių išlaidų ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, tuo atveju, jei Policijos departamentas per kalendorinius metus nuo ieškovės viršininko įsakymo dėl Kursantų siuntimo į policijos įstaigas priėmimo nepasiūlys išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas policijos įstaigose ( 9 b. l.). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Kr. 50-TE-334 „ Dėl Ž. D. skyrimo” 2010 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė buvo paskirta į Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigas (4 b. l.). Panevėžio apskrities vyriausiojo Policijos komisariato viršininko 2013 m. birželio 12 d įsakymu Nr. 50-TE-288 „Dėl jaunesniosios policininkės Ž. D. atleidimo iš vidaus tarnybos” atsakovė 2013 m. birželio 26 d. buvo atleista iš vidaus tarnybos (5 b.l.). Iš įsakymo matyti, kad Ž. D. vidaus tarnybos stažas, atleidus ją iš darbo jos pačios prašymu - 4 metai 2 mėnesiai 28 dienos. Iš Lietuvos policijos mokyklos 2013 m. liepos 22 d. pažymos apie mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursantės Ž. D. pirminiu profesiniu mokymu (11 b. l.), matyti, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės mokymosi išlaidas sudaro: 12887,29 Lt mokymo kaina, 6321,71 Lt išmokėta stipendija. Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2010 m. vasario 4 d. įsakymu Nr.144-V1-10 ,,Dėl profesinio mokymo diplomų išdavimo ir Lietuvos policijos mokyklos kursantų nukreipimo į policijos įstaigas“ Ž. D. suteikta policininko kvalifikacija, išduotas profesinio mokymo diplomas ir ji buvo siųsta į Telšių AVPK(71-73 b. l.). 2013m. liepos 24d. ieškovė išsiųntė atsakovei raštąNr. 144-S-1065 „Dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo”, siūlydama iki 2013 m. gruodžio 26 d. sumokėti 19 209,00 Lt mokyklos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kursantės pirminiu profesiniu mokymu nurodydama, kad nesumokėjus bus kreipiamasi į teismą dėl išlaidų išieškojimo teismine tvarka ( 10 b.l.).

Tarp šalių buvo sutartiniai santykiai ir tarp jų sudarytos sutarties nutraukimo pagrindu atsakovei atsirado sutartinė civilinė atsakomybė dėl turtinės prievolės grąžinti ieškovei išleistas lėšas atsakovės mokymui (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). 2008 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių sudaryta trišalė Stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 1 OP-17/5-IL-422 nėra pripažinta negaliojančia ir todėl šalims turi įstatymo galią bei įpareigoja atlikti visa tai, kas joje numatyta. Iš surinktų įrodymų darytina išvada, kad atsakovė be svarbių (pateisinamų) priežasčių nutraukė darbą policijos įstaigoje, kadangi pateiktais įrodymais nepagrindė, kad ji būtų atleista iš darbo kitais pagrindais, nei ieškovės pateiktais įrodymais (pačios atsakovės prašymu). Kadangi vienašališkai pažeidė sutarties sąlygą, jai atsirado prievolė įvykdyti sutarties 5.4 ir 6 punktus (per numatytą terminą grąžinti visas su jos mokymu susijusias išlaidas). Minėta Sutarties nuostata yra įtraukta į Stojimo į vidaus tarnybą sutartis remiantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 įstatymo, 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2006-07-19 įst. Nr. X-804)(toliau - Statuto), numatančiu, kad sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga – šio asmens įsipareigojimasmokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, todėl prievolės dalykas yra teisėtas.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Konstatavus, kad ginčo šalys buvo sutarusios ir atsakovė turėjo sutartinę pareigą mokėti su jos mokymosi pas ieškovę išlaidas, ieškovei priteistina iš atsakovės 19209,00Lt su atsakovės mokymu susijusių išlaidų.

Pagal CK 6.38 str. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.CK 6.59 str. įtvirtintas draudimas vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė neįvykdė savo prievolės pagal 2008-09-01 sutartį grąžinant ieškovei jos turėtas išlaidas atsakovės mokymui. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai sutarties šalis yra fizinis smuo, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų priteisimo yra pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje taip pat yra kilęs dėl ieškovės Lietuvos policijos mokyklos reikalavimo apmokėti mokymo išlaidas teisėtumo klausimas. Atsakovė Ž. D. savo prievolės sumokėti ieškovei mokymo išlaidas nebuvimą grindžia tuo, jog tarp šalių pasirašytos 2008-09-01 Nr. 10P-17/5-IL-422 sutarties 5.4, 6 ir 14 punktų sąlygos, susijusios su mokymosi išlaidų dydžiu, apmokėjimo tvarka ir sąlygomis, yra negaliojančios (siurprizinės sutarties sąlygos) (LR CK6.186straipsnis). Atsakovė priešiniame ieškinyje nurodo, kad jai nebuvo atskleistos standartinės sutarties sąlygos, nebuvo užtikrinta, kad jį būtų aiški ir nedviprasmiška, ieškovė nesuteikė atsakovei išsamią informaciją, susijusią sumokymo kaina ir jos dydžiu litais, nei viename sutarties punkte net neužsiminta, kad į nuostolių atlyginimą įeina dar ir ši mokymo kaina, kurią nurodė ieškovė savo ieškinyje. Sudarant Sutartį šalys nesitarė, anot atsakovės, jog policijos profesinės studijos yra mokamos, toks sutarties aiškinimas atsakovei netikėtas. Be to, atsakovė ginčija šalių pasirašytą 2010-04-20 susitarimą Nr. 5-ST5-202 dėl 2008-09-01 stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 10P-17/5-1L-422 papildymo. Pasirašydamos šį susitarimą šalys sutarė, jog nereikalaus atlyginti su mokymu susijusių išlaidų ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, tuo atveju, jeigu policijos departamentas per kalendorinius metus nuo Lietuvos policijos mokyklos viršininko įsakymo dėl kursantų siuntimo policijos įstaigas priėmimo nepasiūlys išsilavinimą ir profesijų atitinkančias pareigas policijos įstaigose. Atsakovė nurodo, jog šis susitarimas yra niekinis ir negalioja, nes prieštarauja LR Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 1 daliai, kurioje imperatyviai nustatyta, jog asmeniui, baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir, atsižvelgiant į įgytą profesiją, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pirmosios knygos IV skyriuje (negaliojantys sandoriai), CK 1.80 straipsnio dispozicijoje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl susitarimas, kuriuo šalys numatė, jog policijos departamentas tik per kalendorinius metus pasiūlys darbą policijos įstaigoje, prieštarauja Statuto 10 str. 1 d., kur imperatyviai nurodytas privalomas darbo suteikimo terminas - 5 dienos po mokslų pabaigimoyra niekinis ir negalioja. Šis susitarimas, anot atsakovės, prieštarauja pačiai sutarčiai, nes pasirašytas ne dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o dėl sutarties papildymo. Taigi, šalys tik papildomai susitarė, kad nereikalaus atlyginti su mokymu susijusių išlaidų ir ištarnauti 5 metus, tuo atveju, jei policijos departamentas per kalendorinius metus nepasiūlys Ž. D. darbo policijos ištaigoje. Akivaizdu, kad šalys aptarė papildomą sąlygą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šiuo susitarimu nebuvo panaikinti ar pakeisti sutarties 5.3 ir 9.2 punktai, pagal kuriuos Ž. D. turėjo pradėti dirbti policijos įstaigoje nuo 2010-02-09 (po 5 dienų nuo mokslų baigimo).

Pagal CK6.186 straipsnį negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos. CK CK 6.186 straipsnis gali būti taikomas, kai yra dvi sąlygos: 1) standartines sutarties sąlygas naudojanti šalis neįvykdė savo pareigos, numatytos CK6.185 straipsnio 2 dalyje, t.y. nesudarė galimybės kitai šaliai tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, 2) tos sąlygos,su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra tokios netikėtos, kad kita šalis negalėjo tikėtis jas būsiant sutartyje. Nagrinėjamu atveju su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo pareiga numatyta sutarties 5.4. punkte, mokyklos įsipareigojimas įstatymo nustatyta tvarka išeškoti iš asmens, ... atleisto iš vidaus tarnybos jo paties prašymu... anksčiau nei sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas, su jo mokymu susijusias išlaidas aptartas 8.4 punkte. Sąlyga atlyginti su mokymu susijusias išlaidas išdėstyta nedviprasmiškai, aiškia žodine išraiška, 5.4 punktas yra sutarties pradžioje, pirmame puslapyje, taigi, gerai matomoje vietoje.Taigi šiuo atveju sutarties sąlygos dėl su atsakovės mokymu susijusių išlaidų atlyginimo buvo tinkamai atskleistos, yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, su jomis atsakovė aiškiai sutiko ir dėl to šios sąlygos nepripažintinos siurprizinėmis atsakovei.Taip pat visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė neginčijo minėtų sutarties 5.4, 6 ir 14 punktuose numatytų teisinių sąlygų ir, tik ieškovei pareiškus ieškinį teismui, nusprendė šias sąlygas ginčyti. Pažymėtina, kad, pareiga įrodyti kad nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis tenka šaliai, kuri šias aplinkybes ginčija.Tuo tarpu atsakovė Ž. D. jokių įrodymų šiuo aspektu nepateikė, todėl jos priešinio ieškinio teiginiai, kad ji nesuprato sudaromos sutarties sąlygų, ar su jomis nesusipažino, nesuvokė sutarties pasirašymo pasekmių yra deklaratyvūs. Darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, kad sutarties sąlygos buvo standartinės, atsakovė turėjo galimybę su sutarties sąlygomis susipažinti, pasirašydama sutartį, būdama protinga, apdairi ir atidi turėtų sutartį perskaityti, kilus klausimų dėl sąlygų, sudarymo padarinių (mokymosi sąlygų, galimybės gauti stipendiją, išsiaiškinant jos dydį, įdarbinimo galimybes ir pan.), kreiptis į ieškovę su prašymu paaiškinti neaiškumus, t.y. ji turėjo (galėjo) suprasti, kad sutarties pasirašymas ją pasirašiusiems asmenims sukelia teisinius padarinius, nes kitas protingas asmuo tokioje situacijose suprastų, jog šalis prisiima joje numatytus įsipareigojimus (CK 1.5 straipsnis). Nepasinaudodama tokia galimybe prieš pasirašydama sutartį, Ž. D. nesilaikė rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog 2010-04-20 pasirašydama susitarimąNr. 5-ST5-202 dėl 2008-09-01 stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 10P-17/5-1L-422 papildymo, atsakovė taip pat žinojo apie su jos mokymu turėtų išlaidų išieškojimo galimybę. Minėtas šalių pasirašytas susitarimas, priešingai, nei nurodo atsakovė priešiniame ieškinyje, numatė, ne tai, kad policijos departamentas tik per kalendorinius metus ( o ne per 5 dienos po mokslų pabaigimo, kaip nustatyta Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 1 dalyje) jai pasiūlys darbą policijos įstaigoje, o tai, kad ieškovė nereikalaus atlyginti su atsakovės mokymu susijusių išlaidų ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, tuo atveju, jeigu policijos departamentas per kalendorinius metus nuo Lietuvos policijos mokyklos viršininko įsakymo dėl kursantų siuntimo policijos įstaigas priėmimo nepasiūlys išsilavinimą ir profesijų atitinkančias pareigas policijos įstaigose. Kaip jau buvo minėta, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, jog šis susitarimas buvo pasirašytas neįdarbinus atsakovę policijos įstaigoje per penkias dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą pabaigimo 2010-02-04 ir tuo metu atsakovė, apsisprendusi jį pasirašyti, taip pat nereiškė jokių pastabų, pasiūlymų ar nesutikimo dėl šio susitarimo sąlygų esmės ir turinio. Atsakovei buvo žinoma, kad ji neįdarbinta jau daugiau nei du mėnesius po mokyklos baigimo, todėl neįtikėtina, jog būtų buvusi abejinga susitarimo sąlygai, jeigu ji pažeistų jos teises. Šiuo atveju šalių sudaryta sutartis nebuvo pakeista, ji buvo papildyta sąlyga, jog neįdarbinus atsakovę per kalendorinius metus nuo mokyklos baigimo, iš jos nebus reikalaujama atlyginti su mokymu susijusių išlaidų ir ištarnauti 5 metus konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje ir šį sąlygą neprieštarauja imperatyvioms teisės normos, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto10 straipsniui. Teisinio pagrindo pripažinti tokią nuostatą negaliojančia nėra.