Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. ir atsakovo V. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio K. M. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. V.. Priteisė iš atsakovo V. Č. nepilnamečio sūnaus – K. M. Č. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-11-25 iki sūnaus K. M. Č. pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą - 3200 Lt, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavedė vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai R. V.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad, nors ieškovė ieškiniu nepareiškė reikalavimo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau esant ieškovės atstovo prašymui, viršydamas pareikštus reikalavimus nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina.

Įvertinęs šalių vaiko amžių (jam 2 metai), sveikatos būklę (jam yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuotas ataksinis cerebrinis paralyžius, kalbos raidos sutrikimas, psichosocialiniai rizikos faktoriai, rekomenduotas sanatorinis gydymas, berniukui reikalinga nuolatinė priežiūra, padidintas dėmesys, skatinimas bei lavinimas, sistemingai atliekamos masažo procedūros), ieškovės turtinę padėtį (ji šiuo metu nedirba, yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, turi nekilnojamojo turto, duomenų apie transporto priemones nėra, gauna socialinę pašalpą už vaiko neįgalumą - 360 Lt, kitų pajamų negauna, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui) atsakovo turtinę padėtį (jis niekur nedirba, iki 2010-12-31 dirbo pagal verslo liudijimą, turi jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, turi transporto priemonių, nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, turi dar tris išlaikytinius, nėra duomenų apie jam nustatytą nedarbingumą), teismas konstatavo, jog abu tėvai yra darbingi ir turintys visas galimybes dirbti bei tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje yra nustatyta minimali alga 800 Lt, ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius, sudarytų jam tinkamas sąlygas vystytis, nors berniukas turi specialių poreikių, turi nustatytą laikiną neįgalumą, tačiau atsakovas didesnio išlaikymo, nei minimalus, teikti negali, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui mokant po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-25 kol vaikas sulauks pilnametystės, kadangi pats vaikas užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga (LR CK 3.192 str., 3.194 str.).

Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-03-31 iki 2010-11-30, priteisė sūnui 3 200 Lt už 8 mėnesius po 400 Lt, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikė sūnui išlaikymą, o byloje yra duomenys tik apie išlaikymo mokėjimą tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, patenkinęs ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei dalį jos turėtų išlaidų advokato pagalbai – 1 200 Lt ir išlaidas, susijusias su duomenų gavimu iš VĮ ,,Regitra“- 27,03 Lt ir valstybės naudai priteisė 294,58 Lt bylinėjimosi išlaidų: 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 133 Lt už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą bei 17,58 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas bei padarė procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojusių neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino ginčo šalių turtinių galimybių, o konkrečiai – kokias pajamas 2010 m. gavo atsakovas, kokius jis turi finansinius įsipareigojimus.

Nors atsakovas trims vaikams iš ankstesnės santuokos taip pat turi mokėti išlaikymą po 400 Lt ir vadovaujantis CK 3.198 str. 2 d. išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių yra būtina nukrypti nuo lygybės principo, šalių sūnaus specialūs poreikiai kaip tik yra ta aplinkybė, kuri leidžia nukrypti nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, tačiau iš esmės teisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečiam šalių sūnui K. M. Č. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuotas ataksinis cerebrinis paralyžius, kalbos raidos sutrikimas, psichosocialiniai rizikos faktoriai, rekomenduotas sanatorinis gydymas (b.l. 4, 5-8). Berniukui reikalinga nuolatinė priežiūra, padidintas dėmesys, skatinimas bei lavinimas, sistemingai atliekamos masažo procedūros (b.l. 49). Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedirbo, buvo vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose (b.l. 48), turi nekilnojamojo turto (b.l. 9-13), gauna socialinę pašalpą už vaiko neįgalumą - 360 Lt, kitų pajamų negauna, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui (b.l. 17). Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu niekur nedirbo, iki 2010-12-31 dirbo pagal verslo liudijimą (b.l. 64), turi jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo (b.l. 62-63), turi transporto priemonių (b.l. 113-115), nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, iki 2011-08-21 turėjo dar tris išlaikytinius, o nuo 2011-08-22 tik du, nes vienam iš jo vaikų suėjo 24 m. (b.l.70-71), nėra duomenų apie jam nustatytą nedarbingumą. Pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę jam reikalingos 1900 Lt išlaidos (maistui, drabužiams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, kurui, mankštoms, masažams, baseinui, logopedui, osteopatijai, neurologams bei vitaminams), o atskaičius socialinę pašalpą – 1 540 Lt. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo dalį – po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas po 400 Lt.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.). Pažymėtina, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), būtent tokio dydžio išlaikymą sutinka mokėti ir atsakovas. Tačiau toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems minimaliems jo poreikiams tenkinti. Individualūs vaiko poreikiai, o nagrinėjamu atveju dėl vaiko ligos specialūs poreikiai jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų reikalingų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kolegija, sutikdama su apeliante, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį bei jo finansines galimybes, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas negali teikti šalių nepilnamečiam vaikui didesnio nei 400 Lt išlaikymo.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (pvz., tėvų sveikatą, jų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).

Byloje esančios aplinkybės apie tai, kad iš atsakovo teismo 2009-06-19 sprendimu priteista po 400 Lt išlaikymo kitiems jo dviem nepilnamečiams vaikams bei vienam pilnamečiam vaikui iki kol jis mokosi, tačiau ne ilgiau nei jam sukaks 24 m., iš kitos santuokos ir nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2009 m. iki šiol būtų kreipęsis į teismą dėl šių sumų sumažinimo dėl savo pablogėjusios turtinės padėties, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo pagal minėtą teismo sprendimą neturi; tai, kad nors atsakovas nuo 2011 m. pagal SODRA duomenis niekur nedirba, tačiau, kaip jis pats nurodė, yra dailininkas, 2009 m. jis uždirbo 40 000 Lt pagal autorinę sutartį, jis neturėjo tęstinių darbo santykių, ieškodavo kaskart naujo darbo, tam, kad nereikėtų mokėti sveikatos draudimo mokesčio, įstojo į darbo biržą (b.l. 122), be to, kaip matyti iš viešosios interneto erdvės, jis yra žinomas kaip skulptorius, juvelyras bei drabužių dizaineris; buvo pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, jog atsakovas nevisiškai atskleidė savo realią turtinę padėtį teismui, į bylą nėra pateikta visa informacija apie atsakovo gaunamas realias pajamas iš jo veiklos ir tuo pačiu, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį nei 400 Lt išlaikymą šalių sūnui.

Tokiu būdu įvertinant ieškovės pateiktą minimalių vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę (b.l. 87), pagal kurią vaiko poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikalingos 1 540 Lt išlaidos (atskaičius 360 Lt vaikui mokamą šalpos pensiją), nesant į bylą pateiktų svarių argumentų bei įrodymų, paneigiančių šioje lentelėje nurodytų išlaidų, reikalingų vaiko pragyvenimui bei jo sveikatai, būtinumą ir protingumą, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas pakankamai jaunas bei darbingas, turėdamas tam tikrų sveikatos problemų, tačiau nesant į bylą pateiktų įrodymų apie negalėjimą dirbti pagal jo profesiją, įvertinant tai, kad atsakovas kaip tėvas privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, yra pagrindas priteistą iš atsakovo po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 800 Lt, nes tokio dydžio išlaikymą atsakovas yra pajėgus teikti šiam vaikui, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta.

Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 3.198 str. 2 d. įtvirtinta norma, kurioje nustatyta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams (kai jų yra du ar daugiau), turi būti panaudota lygiomis dalimis, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas dėl ligos turi nuolatinių specialių poreikių, kas laikytina svarbia priežastimi, priteisti didesnį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju vaiko liga ir nuolatinės priežiūros, padidinto dėmesio, sistemingo sveikatinimo procedūrų jam reikalingumas sąlygoja didesnį išlaikymą, negu vaikams be specialių poreikių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos reikalingos vaikui išlaikyti yra realios ir ne per didelės, todėl teismui spręsti, kad šalių vaikui išlaikyti pakanka 800 Lt nebuvo pagrindo.

Kolegija, įvertindama tai, kad, nors abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, kaip matyti iš viešosios interneto erdvės abi šalys yra menininkai, t.y. laisvosios profesijos atstovai, tačiau ieškovė, skirtingai nuo atsakovo, turi nuolat rūpintis vaiku, turinčiu specialių poreikių ir reikalaujančiu nuolatinės priežiūros, dėl ko, tikėtina, negali skirti pakankamai laiko pajamų gavimui, duomenų apie tai, kad atsakovas būtų varžomas tokių aplinkybių, nėra, todėl yra pagrindas nedidele dalimi nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant iš atsakovo didesnę išlaikymo dalį – po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Kolegija sprendžia, jog pripažinus, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnį nei minimalų išlaikymą vaiko poreikiams patenkinti, yra pagrindas peržiūrėti ir sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 6 160 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-31 iki 2010-11-30, o pirmosios instancijos teismas priteisė 3 200 Lt, kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad yra pagrindas patenkinti šį jos reikalavimą visa apimtimi, priteisiant 6 160 Lt (770 Lt * 8 mėn.), nusprendus, kad vaiko poreikiai yra žymiai didesni, negu nusprendė pirmosios instancijos teismas.

Dėl priverstinio atsakovo turto įkeitimo

Kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai spręsti dėl priverstinio atsakovo turto įkeitimo pagal CK 3.197 str., kuris pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme, nes apeliantė nenurodė svarių argumentų, kodėl šis reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), o be to, apeliantė nepateikė svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas vengs mokėti priteistą išlaikymą lėšomis, arba iš savo gaunamų pajamų neišgalės jų mokėti ir tokiu būdu reikėtų mokėjimą užtikrinti turto hipoteka.

Dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bylos nagrinėjimo metu siekė išspręsti ginčą taikiai, siūlė ieškovei tokias pačias sąlygas, kokias galiausiai teismas patvirtino sprendimu, todėl teismo procesas, anot jo, nebuvo koncentruotas ir ekonomiškas, dėl šios priežasties atsakovas neturėtų atlyginti valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes jų buvo galima išvengti. Kolegijos vertinimu, teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs joje sprendimą, pagrįstai priteisė ieškovės bei valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, vadovaudamasis procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 93 str. 2 d.). Apeliantas nurodo, kad teismo procesas vyko neekonomiškai ir nekoncentruotai jam pasiūlius susitarti taikiai. Pažymėtina, kad būtent dėl atsakovo neveikimo, t.y. nemokėjimo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo ieškovė kreipėsi į teismą siekdama apginti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Ieškiniu ji prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, be to, išlaikymo įsiskolinimą, tuo tarpu atsakovas sutiko tik su 400 Lt, kas netenkino ieškovės, todėl byla buvo pagrįstai išnagrinėta iš esmės, nes joje negalėjo būti sudaryta taikos sutartis nesant abiejų šalių valios. Tokiu būdu darytina išvada, kad byla išnagrinėta laikantis pagrindinių civilinio proceso taisyklių bei principų.

Apeliantas abejoja ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų tikrumu, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, advokatas Ramūnas Varaniukas 2011-04-26 išrašė R. V. sąskaitą už teisinę pagalbą RAV Nr. 11/05/26 (b.l. 117), 2011-04-26 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 366747 advokatas patvirtino, jog gavo iš R. V. 1 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas vadovaujantis LR finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.340 patvirtintomis Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų naudojimo taisyklėmis, yra grynųjų pinigų priėmimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tokių išlaidų ieškovė nepatyrė. Taip pat nėra pagrindo abejoti dėl ieškovės turėtų išlaidų už VĮ Regitros suteiktas paslaugas, nes į bylą pateikti įrodymai (b.l.109-115) patvirtiną realų jų buvimą šioje konkrečioje byloje.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Patenkinus didesne apimtimi ieškinį ir priteisus iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisus 6 160 Lt išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo valstybės naudai priteistas 144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo didintinas iki 288 Lt. Teismas sprendime nurodė, kad už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 133 Lt žyminis mokestis, tačiau kolegija su tokia teismo išvada nesutinka, nes reiškiant pagrindinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, reikalavimas dėl gyvenamosios vietos yra išvestinis ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl priteisti tokio dydžio žyminio mokesčio iš atsakovo valstybei nebuvo pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepriteisė iš atsakovo už jį mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 96 Lt (3 200 Lt * 3%), o patenkinus šį reikalavimą didesne apimtimi, už jį mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 184,8 Lt (6 160 Lt *3%), todėl pripažintina, kad iš atsakovo priteistas 133 Lt žyminis mokestis pagrįstai, ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jis didintinas iki 184,8 Lt. Viso iš atsakovo priteistos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 490,38 Lt, įskaitant pašto išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją pripažintinos pakankamomis, todėl nedidintinos.

Apeliacinės instancijos teisme už ieškovės apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis – 376,80 Lt (ginčijama sprendimo dalis dėl 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, už kurią žyminis mokestis paskaičiuojamas vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 3 p. (800 Lt * 12 mėn.) ir 2 960 Lt (ginčijama išlaikymo įsiskolinimo suma) * 3 proc.), patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 232,80 Lt, nes ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio išlaikymo byloje dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti:

iš atsakovo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 800 Lt;

priteistą iš V. Č. sūnui K. M. Č. 3 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 6 160 Lt;

priteistas iš V. Č. bylinėjimosi išlaidas valstybei padidinti iki 490,38 Lt pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš V. Č. 232,80 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.