- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- TA-254-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02892-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, kur patalpose buvo labai šalta, šildymas buvo įjungiamas labai vėlai, išjungiamas labai anksti. Taip pat patalpos 2 būryje buvo drėgnos, prausyklos patalpose nuolat kaupėsi pelėsis, grybelis. Pažeidimai buvo nustatomi, tačiau Marijampolės PN jų netaisė. Dėl to pareiškėjas nuolat jautė galvos svaigimą, buvo nuolat peršalęs, todėl susidarė kojų grybelis, kuris neišnyko iki šiol. Pareiškėjas teigė, jog 2 būryje nuolat gyveno 80 nuteistųjų, kai tuo tarpu buvo įrengti tik 2 tualetai, perskirti užuolaida. Toks kiekis inventoriaus buvo per mažas, dažnai susidarydavo eilės, nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl to jautė orumo pažeidimą, dvasines psichologines kančias. Be to, patalpose buvo pilna blakių, nebuvo atliekama dezinfekcija, o jei atliekama, tai netinkamai, nekokybiškai. 2019 m. vasarą atlikus dezinfekciją, nuteistieji iš karto buvo vėl atgal suvaryti į patalpas, todėl turėjo kvėpuoti chemikalais. Blakės sukėlė fizinį skausmą.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog pasivaikščioti buvo skirta tik 4 val., o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje numatytiems išaiškinimui, jog nuteistieji turi lauke praleisti ne mažiau nei 8 val. Be to, jis negalėjo pasinaudoti teise paskambinti du kartus per savaitę, kadangi trūko laiko ir įrenginių.
4. Taip pat pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors gyvenamojoje patalpoje jie nerūkė, tačiau nuo jų sklido tabako kvapas, todėl buvo priverstas pasyviai rūkyti. Be to, buvo rūkoma koridoriuose, tualete, virtuvėje. Atsakovas turėjo imtis aktyvių veiksmų tai užkardyti. Atsakovas neužtikrino į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, aplinką. Dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2018 m. spalio 30 d. ir buvo paskirtas į 14 būrio 1 patalpą. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas į 2 būrio 6 patalpą. 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo pervežtas tolimesniam bausmės atlikimui į Marijampolės PN Kybartų sektorių ir buvo paskirtas į 4 būrio 404 patalpą. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo išvykęs etapu. Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai, o 2 būryje gali gyventi iki 81 nuteistojo. Marijampolės PN 14 būrio sanitariniame mazge yra įrengti 4 kietieji įrenginiai, 14 būryje gali gyventi iki 48 nuteistųjų. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 būryje buvo įrengti 6 kietieji įrenginiai, 4 būryje buvo iki 81 nuteistojo. Marijampolės PN skundžiamu laikotarpiu nėra gavę jokių duomenų, jog pareiškėjo minimose patalpose butų buvę pelėsio, grybelio, ar kad būtų jaučiama drėgmė. Marijampolės PN negali pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktų, kadangi nei vienas nuteistasis nei Marijampolės PN 2, nei 14 būriu nesiskundė. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 būrio patikrinimo aktų taip pat nėra, kadangi nei vienas nuteistasis minėtu būriu nesiskundė. Skundų dėl netinkamos temperatūros patalpose taip nebuvo gauta, todėl negali pateikti atitinkamų institucijų patikrinimo aktų. Kiekvienam būriui Marijampolės PN yra išduotas valymo inventorius, kurį sudaro šluota, kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Šluotos yra dažnai atnaujinamos, kadangi būna dažnai sulaužomos. Nuteistojo teiginiai dėl valymo inventoriaus nebuvimo yra deklaratyvūs. Šildymas pataisos namuose įjungiamas tada, kai šiluma jungiama visame mieste, kadangi Marijampolės PN sudarę sutartį su šilumos tinklais, todėl šiluma įjungiama kaip ir visoms viešosioms įstaigoms. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik NVSC atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kada patalpose trūko ventiliacijos. Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpos yra vėdinamos per langus. Pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai jas vėdinti patogiu laiku. Rūkymo patalpos bendrabučio tipo patalpose (būriuose) nėra numatytos, tačiau Marijampolės PN būriuose yra pažymėtos rūkyti skirtos vietos. Marijampolės PN draudžia nuteistiesiems rūkyti bendro naudojimo patalpose. Atsakovo atstovo įsitikinimu, rūkymas negali būti viena iš pagrindinių žmogaus teisių išskirtinai atkreipiant dėmesį į Lietuvos įstatymų leidėjų aktyvią kovą prieš rūkymą, teisės aktų griežtinimą rūkymo klausimais bei vis didesnius ribojimus laisvėje esantiems asmenims.
8. Pareiškėjas teigė, jog turėjo teisę būti gryname ore tik 4 val., tačiau paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 val. Atsakovo atstovo įsitinkinimu, pareiškėjo teiginys dėl tariamai esančių blakių yra neatitinkantis tikrovės. Marijampolės PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Nors pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. po dezinfekcijos suvarė visus į būrį ir teko kvėpuoti chemikalais, tačiau visi nuteistieji visuomet yra išvedami iš patalpos, kai atliekama dezinfekcija ir visuomet į patalpą įleidžiami tik po poros valandų. Nuteistieji būna lauke, jeigu geras oras arba vedami į Marijampolės PN esantį klubą ir leidžia laiką viduje, kol patalpos pilnai išsivėdina.
9. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, kurioje nuteistiesiems leidžiama du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Nuteistųjų naudojimasis telefonu pataisos įstaigoje vyksta pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus. Šią teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra. Marijampolės PN šiuo metu yra įrengti 7 taksofonai. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo niekam skambinęs, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius teiginius. Be to, jis bendrauti su artimaisiais pareiškėjas galėjo ir kitomis priemonėmis, jis gali rašyti ir gauti neribotą kiekį laiškų bei lankytis pagal nustatytas tvarkas skiriamuose pasimatymuose.
II.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl 2 būrio patalpoje esančio netinkamos temperatūros, drėgmės neatitikimo higienos reikalavimams skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad buvo labai šalta (teigė, jog šildymas buvo įjungiamas labai vėlai, o išjungiamas anksti) bei drėgna patalpose, tačiau jo nedetalizavo, t. y nenurodė, kada konkrečiai į kokį pareigūną kreipėsi dėl temperatūros išmatavimo ar elektrinio oro šildytuvo išdavimo, nenurodė kodėl nesikreipė dėl šildytuvo išdavimo. Nurodytas aplinkybes pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jį pašalinti, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, temperatūros, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, patalpų šildymas yra centralizuotas, todėl negali nulemti, kada pradėti šildymo sezoną bei kada jį užbaigti.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo nariuotakojų ar blakių naikinimo, nurodydamas, kad Marijampolės PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“, tačiau teismui ji nepateikta. Sutarties sudarymo faktą patvirtina į bylą pateiktos darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos iš kurių matyti, jog darbus atliko UAB „Dezinfa“ darbuotojas. Teismui pateiktos darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos patvirtino, jog Marijampolės PN vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 20 punkte numatytus įpareigojimus. Pareiškėjas teigė, jog nesimato darbų atlikimo datų, tačiau, teismas pripažino, jog ant pateiktų darbų atlikimo žurnalų kopijų nematyti darbų atlikimo datų, tačiau tai nepaneigia to fakto, jog Marijampolės PN yra sudariusi sutartį ir vykdo Higienos normos 20 punkte numatytus reikalavimus. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada kreipėsi dėl kenkėjų netinkamo naikinimo, nepateikė į bylą tai pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas teigė, jog 2019 m. vasarą atlikus dezinfekciją nuteistieji iš karto buvo suvaryti į patalpas. Tokios bendro pobūdžio aplinkybės, nenurodant konkrečios datos (nurodant mėnesį ir dieną), nepateikiant duomenų apie tai, jog dėl šio įvykio kreipėsi į administraciją ir t. t. negali teismo vertinamos, todėl tokius deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus.
14. Dėl pareiškėjo argumento, jog pasivaikščiojimui turėtų būti skirta 8 val., teismas atkreipė dėmesį, jog tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomi. Rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodė pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas priklausė paprastajai grupei, kuriai priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 val. Pareiškėjas teigė, jog jam pasivaikščioti buvo skirta 4 val., nors pagal teisės aktus jam priklauso tik 3 val., todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore.
15. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo norma) tualete turi būti 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras 15 nuteistųjų, o atsakovo atstovas nurodė, jog 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai bei būryje gali gyventi iki 81 nuteistojo, teismas nurodė, jog pareiškėjui gyvenant 2 būryje netrūko klozetų bei pisuarų (buvo 6 kietieji įrenginiai, kurie galėjo būti skirti ne daugiau kaip 90 nuteistųjų, o 2 būryje gali gyventi iki 81 nuteistojo), todėl teisės aktai nebuvo pažeisti.
16. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktas sanitarinio mazgo nuotraukas, teismas nurodė, kad klozetai vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, įrengtos durys. Kadangi unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atskirti pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismas sprendė, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.
17. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl negalėjimo paskambinti du kartus per savaitę, kadangi trūko laiko ir įrenginių, teismas nurodė, kad nors Marijampolės PN nepateikė iki 2021 m. birželio 18 d. nuteistųjų dienotvarkių ir naudojimosi taksofonu grafiko, tačiau nuteistųjų teisės skambinti telefonu realizavimas, visų pirma, siejamas su asmens valios išraiška paskambinti atitinkamam asmeniui. Pareiškėjas teigė, jog turi kortelę ir ja reguliariai naudojosi ir tai patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudojo skambučio teise dienomis kai jam buvo galima, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems dienotvarkėje nustatytu laiku, o atsakovo atstovas šios teisės pareiškėjui nebūtų užtikrinęs. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada konkrečiai jis negalėjo šios teisės realizuoti, nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į administraciją dėl šios teisės jam užtikrinimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 11 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Nenustačius, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, teismo vertinimu, pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, jog pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, todėl kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, šią skundo aplinkybę teismas vertino pareiškėjo naudai. Tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti.
19. Nenustatęs atsakovo atstovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
20. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas pripažino, kad ant atsakovo atstovo pateiktų dezinfekavimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijų nesimato datų, tačiau, pasak teismo, tai nepaneigia fakto, jog Marijampolės PN yra sudariusi sutartį ir vykdo kenkėjų naikinimą. Pareiškėjo manymu, tokia teismo išvada yra klaidinga, nes darbai galėjo būti vykdomi žymiai anksčiau ir nebūti vykdomi skundui aktualiu laikotarpiu. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. buvo Marijampolės PN nuteistųjų tarybos narys, jos sekretorius ir žino, kad tarybos vardu buvo kreiptasi į Marijampolės PN administraciją dėl parazitų 2-jame būryje.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjo teigimu, ne jis, o atsakovo atstovas pateikė klaidinančius duomenis apie sanitarinių įrenginių skaičių 2-ajame būryje. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo laikotarpiu vienas klozetas neveikė. Neaišku, į kokius duomenis atsižvelgęs teismas darė išvadą, jog buvo užtikrintas privatumas sanitariniuose mazguose.
23. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl skambučių telefonu neužtikrinimo. Pareiškėjas teigia, kad žmonių būryje yra per daug, o taksofonų ir laiko jais naudotis yra per mažai, todėl nuteistieji turi laukti eilėse.
24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pataisos įstaigų administracijos turi pareigą užtikrinti, jog asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Marijampolės PN nepateikė duomenų, kad pareiškėjas nesikreipė dėl laikymo su nerūkančiais.
Atsiliepimas
25. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovo atstovas nurodo, kad šioje byloje jis yra pateikęs atsiliepimą į skundą, kuriame yra išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat teismui pateikė visus reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, atiko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., atlyginimo.
28. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl parazitų buvimo, sanitarinių įrenginio skaičiaus, skambučių telefonu neužtikrinimo ir jo laikymo su nerūkančiais.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Dėl dezinfekcijos darbų teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikti graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Dezinfa“ reguliariai atliko vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Marijampolės PN patalpose. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pvz., NVSC patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kuriuose būtų užfiksuota, jog Marijampolės PN patalpose veisėsi įvairūs parazitai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Marijampolės PN administracija kenkėjų kontrolei vykdyti yra sudariusi sutartį su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje ir reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus, daro išvadą, jog atsakovo atstovas atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų vabzdžių ir graužikų.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad sanitariniame mazge tekusių klozetų ir pisuarų skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų, pažymi, jog iš byloje esančių atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2018 m. spalio 30 d. ir buvo paskirtas į 14 būrio 1 patalpą, 2018 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas į 2 būrio 6 patalpą, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo pervežtas tolesniam bausmės atlikimui į Marijampolės PN Kybartų sektorių ir paskirtas į 4 būrio 404 patalpą. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai, kuriais galėjo naudotis 90 nuteistųjų (6 x 15), bet viso Marijampolės PN 2 būryje gali gyventi 81 nuteistasis; Marijampolės PN 14 būrio sanitariniame mazge yra įrengti 4 kietieji įrenginiai, kuriais galėjo naudoti 60 nuteistųjų (4 x 15), bet Marijampolės PN 14 būryje gali gyventi iki 48 nuteistųjų; Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 būryje įrengti 6 kietieji įrenginiai, kuriais galėjo naudotis iki 90 nuteistųjų (6 x 15), bet viso Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 būryje buvo iki 81 nuteistojo. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, darytina išvada, kad galiojančios normos, numatančios, kad vienas klozetas (ar pisuaras) turi tekti 15 asmenų nebuvo pažeistos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (duomenis apie skambučių grafiką, įrengtų taksofonų skaičių, atsakovo atstovo ir pareiškėjo argumentus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes realizuoti savo teisę į skambučius telefonu, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi. Atsižvelgus į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja taksofonų, įrengtų pataisos įstaigoje, skaičiaus, pareiškėjas pats neginčijo, kad taksofonai yra įrengti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus duomenis apie taksofonų skaičių. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Marijampolės PN nurodė, jog skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas niekam neskambino, o pareiškėjas nenurodė, jog kreipėsi į Marijampolės PN administracija sudaryti sąlygas skambinti telefonu, bet jam buvo neleista to padaryti.
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Marijampolės PN administracijai būtų skundęsis dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis. Todėl pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai dėl rūkančių asmenų laikymo su nerūkančiais pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo kamerose su rūkančiais asmenimis vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais ar teisės aktų nuostatomis.
34. Byloje nenustatyti Marijampolės PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo Marijampolės PN laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
35. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.