- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- I-459-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S. ) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 21-22) nurodė, kad nuo 2003 metų serga lėtiniu hepatitu C ir jam turėtų būti skiriamas dietinis maitinimas, o Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktorius ir gydytojas G. K. vis tiek tvirtina, jog pareiškėjui dieta nepriklauso. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo gydytojai yra paskyrę dietinį maitinimą. Nurodė, kad negali daug ko valgyti iš jam duodamo maisto, kasdien patiria dideles kančias bei dvasinius išgyvenimus dėl priverstinio badavimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b.l. 27-29) nurodė, kad skiriant dietinį maitinimą nuteistiesiems vadovaujamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose aptvirtinimo“, pakeitimo 1.12.5 punktu, kuriame nurodyta, jog dieta su sumažintu riebalų ir padidintu baltymų kiekiu skiriam tik lėtinio virusinio hepatito paūmėjimo metu, esant geltai. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokios objektyvios informacijos dėl lėtinio virusinio hepatito C diagnozės. Visi įrašai padaryti tik remiantis nuteistojo žodžiais. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu (nuo 2003 m. rugsėjo 20 d.) nėra prašęs ir dėl galimo lėtino hepatito nėra tirtas jokioje stacionarioje ar ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nuo atvykimo į Marijampolės PN 2015 m. birželio 18 d. į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl virškinimo problemų kreipėsi vienintelį kartą – 2016 m. balandžio 15 d. į bendrosios praktikos gydytoją. Skirtas gydymas. Jokio hepatito paūmėjimo ar geltos požymių nebuvo. Nurodė, kad tardymo izoliatorių Sveikatos priežiūros tarnybų gydytojai dažnai skiria dietinį maitinimą visiems jo prašantiems, ignoruodami aukščiau nurodytą įsakymą ir medicinines indikacijas. Nuteistieji tardymo izoliatoriuose paprastai būna trumpą laiką, dažniausiai kelias paras, todėl su nuteistaisiais nenorima konfliktuoti. Tardymo izoliatorių gydymo rekomendacijos ir paskyrimai galioja tik buvimo izoliatoriuje metu. Pareiškėjas nesirūpina savo sveikata, aktyviai svaiginasi įvairiomis narkotinėmis – psichotropinėmis medžiagomis, dažniausiai heroinu ir psichostimuliatoriais. Remiantis įrašais asmens sveikatos istorijoje jis 3 kartus yra atgaivintas po perdozavimo heroinu. Dėl ūmios intoksikacijos amfetaminu gydytas RVUL toksikologijos skyriuje. 9 kartus teikta medikamentinė pagalba opioidinių abstinencijų metu. Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų pareiškėjo maitinimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neskiriant jam dietinio maitinimo.
Maitinimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 6 punkte įtvirtina, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiem s vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas. Dėl aplinkybės, jog pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo paskirtas dietinis maitinimas (b.l. 9-11), atsakovui nekilo pareiga skirti pareiškėjui dietinį maitinimą taip pat ir jam esant Marijampolės PN, kadangi dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skiriamas tik buvimo minėtose įstaigose laikotarpiais. Be to, pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (2014 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. V-156 redakcija) patvirtintą Dietinio maitinimo valgiaraštį, dietinis maitinimas taikomas tik esant nurodytoms ligoms. Teismas pažymi, kad vadovaujantis minėto įsakymo nuostatomis, dietinis maitinimas skiriamas esant ūmiam hepatitui ar lėtinio virusinio hepatito paūmėjimo metu, esant geltai. Tačiau, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l. 31-37) nėra jokių duomenų apie diagnozuotą ūmų hepatitą ar lėtinio virusinio hepatito paūmėjimą esant geltai.
Teismo vertinimu, nesant gydytojo paskirto konkretaus dietinio maitinimo ar maisto raciono, atsakovas neturėjo pareigos imtis priemonių atitinkamai koreguoti pareiškėjo valgiaraštį, derinti jį individualiai ar paskirti kitoms asmenų grupėms taikytiną valgiaraštį ir nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamos ir racionalios mitybos. Todėl šiuo atveju nenustatyta, kad Marijampolės PN administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nebuvo.
Byloje nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (A. S. ) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.