Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio Pramonės parkas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3472-1105/2020 pagal ieškovės UAB „Panevėžio Pramonės parkas“ ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Alpinukas“, trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio Aurida“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

37. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už patalpų nuomą, delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai sprendė, jog patalpos atsakovės buvo atlaisvintos iki 2020 metų vasario, o sumokėtas trečiajam asmeniui užstatas įskaitomas į atsakovės įsiskolinimą. Nurodo, kad atsakovei laiku išsikrausčius ieškovė nebūtų 2020-02-24 siuntusi pranešimo dėl išsikraustymo, kreipusis į teismą, nebūtų patalpose likę daiktų po vasario 1 d., nebūtų K. B. 2020-02-11 dariusi fotonuotraukų bei ieškovė 2020-03-05 nebūtų fotografavusi neapleistų patalpų ir siuntusi pranešimų. Mano, kad teismas rėmėsi tik atsakovės, suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo parodymais, neatsižvelgė į trečiojo asmens argumentus, į tai, kad teisme atsakovės atstovas D. V. paaiškino, jog išsikrausčius liko jų keli maišiukai, o liudytojos K.B. pateiktos fotonuotraukos darytos jo nuomotose patalpose.

39. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių sudaryta neterminuota Patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Alpinukas“ išsinuomavo 144 kv. m. ploto gamybines patalpas, plane pažymėtas Nr. 1, esančias (duomenys neskelbtini).

42. 2020 m. vasario 10 d. civilinės bylos šalys pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 5, kuriuo sutarė, kad iki 2020 m. vasario 1 d. atsakovės skola ieškovei už patalpų nuomą bei priskaitytus mokesčius sudaro 332,28 Eur.

43. 2020 m. vasario 13 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPP 001648 bendrai 81,81 Eur sumai. 2020 m. vasario 28 d. ieškovas išrašė dar vieną PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPP 001667 bendrai 66,76 Eur sumai. Buvo nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2020 m. vasario 17 d. pervedė 158,51 Eur.

45. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas D. V. patvirtino teisme, jog užstatas pasirašant ginčo šalims Patalpų nuomos sutartį nebuvo sumokėtas, nors sutartyje tokia sąlyga numatyta.

46. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 29 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo UAB „Panevėžio Aurida“ 900,50 Lt dydžio nuomos mokestį bei depozitą už patalpų nuomą pagal išankstinę sąskaitą. 2014 m. gegužės 29 d. UAB „Panevėžio Aurida“ išankstine sąskaita Nr. 0821015 patvirtinama, kad nuomotojas atsakovui buvo pateikęs sąskaitą dėl nuomos mokesčio bei 600 Lt depozito, sudarius 2014 m. gegužės 28 d. patalpų nuomos sutartį. Trečiasis asmuo UAB „Panevėžio Aurida“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys pagal šią sutartį atsiskaičiusios, sutartis buvo sudaryta dėl kitų trečiojo asmens patalpų nuomos.

47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neįrodyta, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Panevėžio Aurida“ 2014 m. gegužės 28 d. sudaryta patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta, 2015 m. rugsėjo 1 d. pasikeitus patalpų nuomotojui. Pažymėjo, kad ieškovė sudarydama sutartį su atsakove nebuvo šių patalpų savininkė, o patalpų nuomos sutartį sudarė tarp jos ir UAB „Panevėžio Aurida“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos paslaugų sutarties pagrindu. Sprendė, kad šalių sutartis patvirtina, jog pasikeitė tik patalpų nuomotojas, kitos sutarties sąlygos išliko tokios pačios, buvo sutarta dėl 173 Eur dydžio užstato, atitinkančio trečiajam asmeniui 2014 m. gegužės 29 d. pervestą depozito (600 Lt) sumą, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovei buvo grąžintas sumokėtas užstatas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo sutikti.

48. Pastebėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodoma, kad ja pakeičiama anksčiau tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta patalpų nuomos sutartis, o 2014 metais atsakovės sumokėtas užstatas yra įskaitomas.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudaryta bei nenuginčyta sutartis šalims yra privaloma, byloje nebuvo įrodinėjama, kad šia sutartimi buvo tik pakeista ankstesnė su kitu asmeniu sudaryta nuomos sutartis ir kad ji turėtų būti vertinama neatsiejamai su 2014 metais atsakovės su trečiuoju asmeniu sudaryta patalpų nuomos sutartimi.

51. Be to, UAB „Panevėžio Aurida“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutartis su atsakove 2014 metais buvo sudaryta dėl kitų trečiojo asmens patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuomos, tuo tarpu 2015 m. rugsėjo 1 d. sutartimi jau ieškovės buvo išnuomotos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).

52. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog tiek 2014 metais, tiek 2015 metais nuomojosi tas pačias trečiajam asmeniui priklausiusias patalpas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas D.V. sutiko, jog iš pradžių nuomojosi vienas patalpas iš trečiojo asmens, vėliau, po metų, persikėlė kitur. Dėl nurodyto, labiau tikėtina, kad 2014 metais sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu buvo tartasi ne dėl ginčo patalpų nuomos, o atsakovė neįrodinėjo, jog vėliau ši sutartis būtų buvusi pakeista ir jai trečiojo asmens būtų suteiktos jau kitos patalpos, kurias vėliau, galimai pasikeitus nuomotojui, nuomojo ieškovė.

53. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas M. K. paaiškino, jog įkurtoji UAB „Panevėžio Pramonės parkas“ teikė paslaugas trečiajam asmeniui dėl nekilnojamojo turto nuomos pagal 2019-08-14 sutartį, atsakovei buvo suteiktas atskiras garažas nuo kitų nuomininkų ir dėl šių patalpų atsakovės buvo bendraujama jau su ieškove.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės trečiajam asmeniui 2014 m. gegužės 29 d. pervestas 600 Lt depozitas buvo skirtas tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos 2014 m. gegužės 28 d. sutarties sąlygai įvykdyti, tuo metu buvo tartasi dėl kitų patalpų. Todėl atsakovei manant, jog jai turėjo būti grąžintas trečiajam asmeniui sumokėtas depozitas, dėl to ji turėtų kreiptis į trečiąjį asmenį.

55. Pažymėtina, kad ginčo šalys yra verslininkai, jiems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tikėtina, kad atsakovei turėjo būti suprantamos su ieškove pasirašomos sutarties sąlygos, kad naujai sudaromoje sutartyje nėra numatyta aplinkybė, jog trečiajam asmeniui sumokėtas depozitas galėtų būti įskaitomas kaip depozitas, mokėtinas pagal naujai sudaromą sutartį su ieškove.

56. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiuo atveju nepagrįstai įrodinėjimo pareiga buvo perkelta ieškovei, kadangi būtent atsakovė, neigdama, jog turi įsiskolinimą ir yra atsiskaičiusi su ieškove, šią aplinkybę turėjo pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).

57. Kaip minėta, šalys pripažino, jog sudarant sutartį atsakovė depozito nesumokėjo, apeliacinės instancijos vertinimu, nesant priešingų įrodymų, trečiajam asmeniui sumokėtas depozitas negali būti įskaitomas į susidariusį įsiskolinimą, atsakovė sutiko, kad nevertinant depozito jos įsiskolinimas sudarytų 173,77 Eur, todėl minėta suma priteistina iš atsakovės.

58. Šalys sutarė dėl Patalpų nuomos sutarties nutraukimo 2020 m. sausio 31 d., tačiau šalių pozicijos dėl to, kada patalpos buvo atsakovės atlaisvintos išsiskyrė, atsakovė teigė, kas išsivežė visus daiktus iš patalpų iki vasario 1 dienos, o ieškovė nurodė, kad patalpos atlaisvintos tik 2020 m. kovo 9 d., todėl priskaitė atsakovui už pradelstą išsikelti laikotarpį nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė išsikėlė iš patalpų laiku, su kuo nesutinka apeliantė.

59. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nevykdymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui.

60. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius.

61. Sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą; be to, nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

62. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis).

63. Byloje nustatyta, kad šalys nepasirašė patalpų perdavimo-priėmimo akto, todėl sprendžiant dėl daikto grąžinimo nuomotojui momento buvo vertinami šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Atsakovas savo teiginius įrodinėjo įmonės direktoriaus paaiškinimais, liudytojų A. M. ir N. M. parodymais, kurie teismui paaiškino, jog iki 2020 m. sausio 31 d. iš nuomojamų patalpų išsikraustė. Liudytojas N. M. teismui taip pat nurodė, kad 2020 m. vasario 1 d. (šeštadienį) su įmonės direktoriumi D. V. nuvykus į patalpas, kadangi D. V. pastarąsias norėjo nufotografuoti, į patalpas patekti nebebuvo galimybės, kadangi buvo pakeista durų spyna.

64. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendžiant dėl išsikraustymo momento turėjo būti atsižvelgta ir į atsakovės atstovo D. V. paaiškinimus 2020-12-03 teismo posėdžio metu, teiktus liudytojai K. B. duodant parodymus dėl vasario 10-11 dieną darytų nuotraukų, kadangi jų metu atsakovės atstovas išreiškė abejonę, kad galėjo būti patalpose keli juodi maišai, skirti šiukšlėms, o balti maišai, stovintys tose patalpose, panašūs į jų turėtus maišus, tik jie turėjo būti išvežti.

65. Pastebėtina, kad ieškovės pateiktose 2020-02-10 nuotraukose, kurias telefonu darė liudytoja K. B., matyti balti dideli ir pilni maišai, sukrauti vienas ant kito, taip pat juodi pilni šiukšlėms skirti maišai, skardinės nuo dažų, 2020-02-11 užfiksuota, kad tamsios spalvos (juodu ar tamsiai mėlynu) automobiliu Audi su priekaba atbulom įvažiuota į patalpas. Liudytoja paaiškino, kad 2020-02-10 buvo nupjauta spyna ir rasti maišai, o 2020-02-11 į automobilį D. V., A. M. ir dar vienas asmuo krovė daiktus, maišus. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. M. parodė, jog daiktai buvo išvežti jo automobiliu Audi su priekaba, liudytojas N. M. pažymėjo, kad automobilis buvo mėlynas. Dėl nurodyto labiau tikėtina, kad 2020-02-11 fotonuotraukoje ir yra užfiksuotas A. M. priklausantis automobilis, kuriuo tuo metu buvo vežami iš patalpų daiktai.

66. Teismo vertinimu, liudytojų A. M. parodymai, įvertinant, kad ir jo daiktai buvo laikomi patalpose, negali būti laikomi objektyviais, kadangi jis suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog patalpos visiškai atlaisvintos dar sausio 30-31 dienomis.

67. Liudytojai K.B. nurodžius, jog vasario 20 dieną ji mačiusi pilnai atlaisvintas patalpas, pripažintini nepagrįstais atsakovės atstovo teiginiai, kad patalpos atlaisvintos tik kovo mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartiems duomenims, labiau tikėtina, kad atsakovė ginčo patalpas atlaisvino 2020-02-11 dieną.

69. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti dėl nuotraukose 2020 m. vasario 10-11 dienomis ginčo patalpose užfiksuotų aplinkybių, be to, pats atsakovės atstovas sutiko, jog fotografuota jo nuomotose patalpose, ten galėjo būti palikti keli juodi maišai. Nors šalys 2020 m. vasario 10 d. pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo skola atsakovui buvo paskaičiuota iki 2020 m. vasario 1 d., tačiau, įvertinus, kad tą pačią dieną buvo pastebėta, jog patalpos nėra pilnai atlaisvintos, vėliau galėjo būti sprendžiama ir dėl naujai išaiškėjusių aplinkybių.

70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė iš nuomotų patalpų išsikėlė iki 2020 m. vasario 1 d. Labiau tikėtina, jog patalpos buvo atlaisvintos pilnai tik 2020 m. vasario 11 d. ir atitinkamai atsakovei kilo pareiga už 11 dienų kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius.

72. Įvertinus, kad pradelsta atlaisvinti patalpas 11 dienų, pagal sutartį patalpų nuomos kaina mėnesiui sudarė 100 Eur, įskaitant PVM, negalima sutikti, kad atsakovė turi pilnai apmokėti 2020 m. vasario 13 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPP 001648 bendrai 81,81 Eur sumai (60,50 Eur už nuomą ir 21,31 Eur už patarnavimus). Kadangi atsakovė neginčijo išlaidų už paslaugas dydžio, pripažintina, jog atsakovė ieškovei turi atlyginti 37,93 Eur už 11 dienų pradelstą išsikelti terminą bei 21,31 Eur už kitas paslaugas.

73. Kadangi ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovė išsikėlė iš patalpų kovo mėnesį, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės 66,76 Eur sumos pagal išrašytą Nr. PPP 001667 sąskaitą. Pripažinus, jog trečiajam asmeniui sumokėtas depozitas negali būti atimamas iš atsakovės įsiskolinimo ieškovei, iš atsakovės priteistina 233,01 Eur suma.

74. Kadangi sutarties 8 straipsnio 1 dalyje šalys numatė, jog pradelsus atsiskaityti atsakovė turės mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, ieškiniu prašyta priteisti delspinigius už 8 pradelstas dienas, iš atsakovės ieškovei priteistini 3,73 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.71 straipsnis).

75. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas, 40 Eur sumą dėl išieškojimo, 84,70 Eur išlaidas, patirtas bandant taikiai susitarti. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas).

76. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą.

77. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

78. Kadangi tarp šalių sudaryta sutartis atitinka komercinių sandorių požymius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procento dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidos, 84,70 Eur išlaidos, patirtos bandant taikiai susitarti.

79. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės ieškovei 233,01 Eur skolos, 3,73 Eur delspinigių, 8 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (236,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 84,70 Eur išlaidas, patirtas bandant taikiai susitarti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

80. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, spręstina dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 825 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, teismas nepriėmė ieškovės pateiktos sąskaitos dėl 395 Eur dydžio išlaidų už atstovavimą teisme, byloje sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Atsakovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (72 proc.), proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstytinos išlaidos: iš atsakovės ieškovei priteistina 594 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, 10,80 Eur žyminio mokesčio; iš ieškovės atsakovei – 140 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

81. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Nors ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 395 Eur dydžio išlaidų už atstovavimą teisme, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nepriėmė prašymo dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pakartotinai dėl jo priėmimo nebesprendžiama. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 10,80 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės atsakovei – 70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Alpinukas“, įmonės kodas 302779489, ieškovei UAB „Panevėžio Pramonės parkas“, įmonės kodas 304081860, 233,01 Eur skolos, 3,73 Eur delspinigių, 8 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (236,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 84,70 Eur išlaidų, patirtų bandant taikiai susitarti, 594 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, 21,60 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės UAB „Panevėžio Pramonės parkas“, įmonės kodas 304081860, atsakovės UAB „Alpinukas“, įmonės kodas 302779489, naudai 210 Eur išlaidų advokato padėjėjos bei advokato pagalbai apmokėti.