Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams S. A. ir V. A. (V. A.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovei S. A. įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2020 m. balandžio 7 d., atsakovui V. A. 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per šeimos narį (žmoną) 2020 m. balandžio 23 d., tačiau dėl pašto darbuotojo padarytos klaidos, teismui pateikus paštui paklausimą, pažyma apie dokumentų įteikimą atsakovui teismui buvo grąžinta 2020 m. liepos 27 d. Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 24 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis nuosavybės teise pagal 2015 m. sausio 16 d. notaro pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sudarytos pirkimo pardavimo sutarties nuosavybės teise priklauso atsakovams. Tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudarytos rašytinės Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau darytina išvada, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis), nes vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis ). Atsakovai naudojosi ieškovės teikiama energija, tačiau tinkamai su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. susidarė 1 296,29 Eur įsiskolinimas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 296,29 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas – 135,19 Eur už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 420,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos – 32 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2,55 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso – 34,55 Eur t. y. po 17,27 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš kiekvieno atsakovo, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A.(V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 1 296,29 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir 29 euro centų) skolą, 124,69 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų ir 69 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 420,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A.(V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 34,55 Eur (trisdešimt keturių eurų ir 55 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš atsakovės S. A., – 17,27 Eur (septyniolikos eurų ir 27 euro centus), iš atsakovo V. A. (V. A.) – 17,28 Eur (septyniolikos eurų ir 28 euro centus).

Atsakovai negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.