Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui K. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimas į posėdį įteiktas atsakovui viešo paskelbimo būtu, prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu išsituokė (duomenys neskelbtini) metais ir teismo sprendimu sūnaus išlaikymui buvo priteista po 300 litų kas mėnesį. Per dešimt metų pasikeitė tiek ekonominė situacija, tiek vaiko poreikiai, be to, ji susirgo onkologine liga. Jai žinoma, kad atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, ji bendrauja su jo tėvais, ir jo tėvai minėjo, kad atsakovas K. G. žino apie iškeltą bylą teisme bei apie tai, kad vyks teismo posėdis. Atsakovas jau septynis mėnesius nemoka vaikui priteisto išlaikymo, vis motyvuoja, kad jo sunki padėtis. Sūnui šiuo metu yra 14 metų, ji kiekvieną dieną sūnui į mokyklą duoda po 2 Eur, perka maisto papildus, vitaminus, pratybas mokyklai, buto mokesčiai su paskola kas mėnesį sudaro apie 300 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad P. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė S. B. ir atsakovas K. G. (b.l. 7). Plungės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo mokėti sūnui išlaikymui po 86,89 Eur (300 Lt) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikos pilnametystės (b.l. 9).

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 10 metų po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusia jos turtine padėtimi bei pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. CK 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis P. šiuo metu yra 14 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Sprendimas, kuriuo vaiko išlaikymui buvo priteista po 86,89 Eur, buvo priimtas 2007 metais, todėl darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas, sutikdamas su ieškovės pozicija dėl priteisto išlaikymo sumos didinimo, taip pat įvertina nuo 2007 metų pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje.

Ieškovė savo pasikeitusią turtinę padėtį grindė tuo, jog jai buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys III st., dėl ko buvo gydyta bei turi tik 40 procentų darbingumo (b.l. 35-36). Sutiktina su ieškovės argumentais, jog po ligos padidėjo jos pačios poreikiai (maistas, vitaminai, vaistai ir kita) bei tai, kad dėl šios priežasties jos gaunamos pajamos didžiąją dalimi sunaudojamos sveikatai. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus argumentus, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra pasikeitusi.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnui šiuo metu yra 14 metų, ji kiekvieną dieną sūnui į mokyklą duoda po 2 Eur, perka maisto papildus, vitaminus, pratybas mokyklai, o buto mokesčiai su paskola kas mėnesį sudaro apie 300 Eur, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra apie 380 Eur, kurios pusę, t. y. 190 Eur turi skirti atsakovas. Specialiųjų poreikių vaikas neturi.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo kriterijų, išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė S. B. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesio pajamos yra 745,94 Eur (b.l. 10). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įsigytas su paskola, kas mėnesį ieškovė paskolos mokėjimui skiria apie 68 Eur (b.l. 11-34).

Iš teismo surinktų duomenų nustatyta, jog K. G. pajamų Lietuvoje negauna, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas nedirba. Valstybės įmonių „Registrų centro“ ir „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamo turto nėra. Registrų centro gyventojų registro departamento duomenimis K. G. 2012-06-01 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje. Byloje duomenų apie tai, kad K. G. neturi pajamų ar gauna nedideles pajamas nėra. Sūnus P. G. yra vienintelis išlaikytinis, duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių byloje nėra. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, disponuoja tam tikromis pajamomis, t. y. moka išlaikymą, važinėja į užsienį, iš jų pragyvena, todėl tikėtina, kad gali ir privalo teikti savo vaikui didesnį nei 86,89 Eur išlaikymą, kuris patenkintų padidėjusius vaiko poreikius.

Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą 86,89 Eur P. G. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo K. G. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko P. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2017-01-13 (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodiniais mokėjimais sudaro 37 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui P. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 86,89 Eur (300 Lt) ir priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnamečio vaiko P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017-01-13, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.