Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-955-185-2012

Teisėjas Gytis Stasevičius Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00291-2012-6

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ž. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 30 d. apie 10.20 val., J. Basanavičiaus g. 127, Utenos m., prekybos centre „Norfa XXL“ esančioje UAB „Jaunystės romantika“ parduotuvėje, pardavėjai O. K. davus jam apžiūrėti auksinį žiedą su 3 rubinais ir 36 briliantais, 1276 Lt vertės, jis, paėmęs žiedą, išbėgo iš parduotuvės, ir taip šį žiedą atvirai pagrobė, tuo UAB „Jaunystės romantika“ padarydamas 1276 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis Ž. M. neginčija savo kaltės, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. M. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. BK 178 str. 2 d., numatančio atsakomybę už atvirą vagystę, sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Ž. M. neteistas, todėl teismas jam, pirmą kartą teisiamam už tyčinį apysunkį nusikaltimą, atsižvelgdamas į BK 55 straipsnio nuostatas, skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, įvertinus nusikaltimo pobūdį (tyčinis, iš anksto suplanuotas) bei kaltininko asmenybę (nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio bei įsiskolinęs lažybų bendrovėms) taip pat negali būti laikoma šiuo atveju teisinga. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamu nuosprendžiu nustatytai bausmės rūšiai – areštui. Nustatydamas arešto bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad tyčinis apysunkis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, padarytas matant kitiems asmenims. Šios aplinkybės rodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Baustas administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė ir į baudžiamąją atsakomybę švelninančias aplinkybes – teigiamą charakteristiką bei byloje esančią vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo paskirta arešto bausmė, kuri savo dydžiu artima įstatymo nustatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Apelianto prašymai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą negali būti tenkinami. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius reglamentuoja BK 38 straipsnis. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms minėto straipsnio 1 dalyje išvardintoms būtinoms sąlygoms. Nesant byloje duomenų, kad kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė (BK 38 str. 1 d. 3 p.), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Paskirtos arešto bausmės vykdymas taip pat negali būti atidedamas, nes BK 75 straipsnyje numatyta galimybė atidėti tik vienos bausmės rūšies – laisvės atėmimo vykdymą.

Apeliantas nurodo, kad Lukiškių kalėjimo ligoninėje jis nėra tinkamai gydomas nuo jam diagnozuotos onkologinės ligos. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad jei areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse nėra galimybių, jam tokia medicinos pagalba gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistojo apsaugą. Taigi, keisti nuosprendį dėl nuteistojo sveikatos būklės taip pat nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.