Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. Z. ir A. L. (toliau - ir pareiškėjai) administraciniam teismui pateiktu skundu prašo: 1) priteisti pareiškėjui A. Z. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą daliai skundo reikalavimų pareikšti teisme.

Pareiškėjai skunde (1 t., b. l. 1–22) nurodė, kad pareiškėjas A. Z. nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., o pareiškėjas A. L. nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje(toliau - ir 2-as sektorius) netinkamomis sąlygomis. Abu pareiškėjai buvo tame pačiame bendrabučio tipo pastate, todėl dalis skunde aprašytų patirtų pažeidimų taikytini jiems abiem, o dalis – kiekvienam atskirai. Teigė, kad trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjas A. Z. paaiškino, kad 3-o būrio 3-oje brigadoje buvo 20 miegamųjų vietų, 2-o būrio 1-oje brigadoje – 18, 2-o būrio 2-oje brigadoje – 22, 1-o būrio 4-oje brigadoje – 10, tai nustatyta pagal Pravieniškių PN-AK pažymas (2012 m. spalio 23 d. Nr. 62-4817, 2013 m. liepos 10 d. Nr. 62-2960, 2014 m. vasario 18 d. Nr. 62-486) ir raštus (2015 m. gruodžio 11 d. Nr. S-34203, 2015 m. gruodžio 23 d. Nr. S-35369), tad pareiškėjui A. Z. teko 2,07–2,50 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas A. L. paaiškino, kad 2-o būrio 1-oje brigadoje buvo 18 miegamųjų vietų, tai nustatyta pagal Pravieniškių PN-AK pažymas (2012 m. spalio 23 d. Nr. 62-4817, 2013 m. liepos 10 d. Nr. 62-2960), tad pareiškėjui A. L. teko 2,39 kv. m gyvenamojo ploto. Poilsio kambario nebuvo nė vienoje gyvenamoje patalpoje, išskyrus 21-ą būrį, tai sukėlė nepatogumus. Paaiškino, kad visi daiktai, kurie turėtų būti poilsio kambaryje (išvardino juos), buvo perkelti į miegamąją patalpą, tai mažino gyvenamąjį plotą, dėl to sklido pertekliniai pašaliniai garsai, triukšmas. Maisto produktams susidėti buvo nepakankamo dydžio virtuvės patalpa, ja naudojosi visi atitinkamo būrio nuteistieji, o 1-ame būryje buvo 72–74 nuteistieji, 2-ame būryje - 62, 3-ame būryje -62. 2-o ir 3-o būrio virtuvės plotai buvo ne daugiau kaip 6 kv. m. Nebuvo įrengta patalpa asmeninių drabužių džiovinimui. Pareiškėjai ir kiti nuteistieji juos džiovino gyvenamojoje patalpoje. Viena skalbykla džiovinimui naudojosi visi 2-o lokalinio sektoriaus nuteistieji (1300–1500), tad skalbykla negalėjo aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus. Džiovykla buvo lauke, tai nebuvo uždara patalpa. Netvarkingi sanitariniai mazgai ir prausyklos, pasenęs inventorius (sanitarinio mazgo patalpa). Prausyklos patalpose reikėjo kapitalinio remonto. Neproporcingai mažai įrengta sanitarinio inventoriaus.1-ame ir 4-tame būriuose susidarydavo nuteistųjų grūstis ties praustuvėmis ir tualeto kambariais. 3–5 klozetais kiekvieną dieną naudojosi 72–74 nuteistieji. Nebuvo galimybės tinkamai laikytis higieninės tvarkos dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus. Jų teisės buvo pažeidžiamos dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų iki 2015 m. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais 1-ame ir 4-tame būriuose. Nebuvo įrengtas tinkamas atitvaras, naudojantis unitazu/klozetu. Prausykloje ar tualeto kambaryje būdavo nemalonus kvapas, nepakeliamas dėl netinkamos oro filtravimo sistemos įrengimo, per didelio nuteistųjų skaičiaus. Nebuvo įrengta prausimosi kabinų, užtikrinančių privatumą. Visą skundžiamą laikotarpį nebuvo išduodamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius. Nebuvo išduodamas muilas. Jos nebuvo išduodamos, tačiau Pravieniškių PN-AK administracija reikalavo laikytis asmens higienos taisyklių, o nesilaikančius bausdavo. Pareiškėjai negalėjo tinkamai palaikyti asmeninės higienos dėl higienos priemonių nepritekliaus, daiktų perdavimo iš artimųjų ribojimo, finansinio nepritekliaus. Jie naudojosi tam nepritaikytomis priemonėmis higienai palaikyti, skusdavosi pasenusiais peiliukais, dėl to subraižydavo veido odą, kildavo užkrėtimai, naudojo nepritaikytas kūno prausimui priemones, dantis valydavo muilu. Gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbesto, irstant stogo dangos surišimo medžiagai (cementui)asbesto plaušeliai pasklido po visą gyvenamąją teritoriją, asbestcemenčio irimo procesas vyko visą skundžiamą laikotarpį. Be to, nuo pareiškėjų 2-o sektoriaus nedideliu atstumu esančiame Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje (toliau – ir 3-ias sektorius) (atstumas tarp šių sektorių yra 600–800 m) 2016–2018 m. buvo vykdomi kapitaliniai pastatų rekonstrukciniai darbai, kurių metu buvo šalinama asbestcemenčio stogo danga be būtinų apsaugos priemonių, samdant į darbus pačius nuteistuosius, ir asbesto plaušeliai buvo nešiojami po visą pataisos namų teritoriją. Tuo pareiškėjams buvo sudaryta pavojinga gyvenamoji aplinka, sužalota sveikata, sukelta grėsmė gyvybei. Aplinka buvo antisanitarinė. Patalpose buvo drėgmė ir pelėsis. Inventorius (lovos, stalas, spintelės, kėdės, spintos, sanitarinio mazgo patalpa) pasenęs, lovų perteklius. Nesuteikta socialinė reabilitacinė užimtumo programa. Dušas buvo suteikiamas tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjai teigė, kad gyvenamąjį plotą mažino tokie faktoriai: drabužių džiovinimas gyvenamojoje patalpoje; maisto produktų laikymas gyvenamojoje patalpoje; gyvenamojoje patalpoje pastatytas šaldytuvas; sunešti į miegamąją patalpą daiktai, kurie turėtų būti laisvalaikio (poilsio) kambaryje. Pareiškėjai nurodė, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų jie patyrė psichologinę žalą ir įtampą, išsekimą, stresą, emocinį šoką, kompleksus, nepilnavertiškumo jausmą, žalą sveikatai, pateko į žmonių rizikos grupę, sergančių onkologinėmis ligomis. Pareiškėjai prašė priteisti kiekvienam po 25 000 Eur atlyginimą.

Pareiškėjai nurodė, kad šioje byloje nėra galimybės nustatyti, nuo kada pareiškėjai turėjo (turėtų) sužinoti apie pažeidimą, nes nuo pat pirmos kalinimo dienos patyrė diskomfortą ir neigiamas pasekmes, kurios įprastai patiriamos, būnant suėmime.Todėl šiuo atveju siekiant nustatyti pažeidimo momento laiką, turėtų būti įvertintos aplinkybės, nuo kada pareiškėjai pasijuto dar blogiau, negu įprastai savaime turėjo patirti. Kaip matyti iš atsakovės atstovo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. S-20317, 2019 m. birželio 3 d. rašto Nr. S-12704, iš atsakovės atstovo pateiktos medžiagos, jis reikiamus duomenis apie suteiktas bausmės atlikimo sąlygas vengia pateikti, nes duomenų neturi, nekaupia reikalingos informacijos bei dokumentų, iki paskutinės dienos pareiškėjams atsisakė pateikti duomenis, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kokiomis sąlygomis jie buvo laikomi atlikdami bausmę, ar tos sąlygos atitiko reglamentuotą tvarką. Kadangi atsakovės atstovas nepateikė reikiamų duomenų, pareiškėjai neturėjo galimybės nustatyti sužinojimo momento apie jų teisių pažeidimą. Jie neturėjo galimybių žinoti apie savo teisių pažeidimo mastą ir suprasti, kad yra pažeidžiama įstatymo norma, nes neturėjo reikiamų duomenų, žinių, kompetencijos minėtiems pažeidimams nustatyti. Būdami pataisos įstaigoje, jie visiškai priklausė nuo atsakovės atstovo. Atsakovės atstovui esant nesąžiningam, jie neturėjo galimybės sužinoti apie netinkamas kalinimo sąlygas, kol nebuvo užregistruoti žmogaus teisių gynimo organizacijoje nariais. Tapę NVO „Justitia est fundamentum“ nariais, pareiškėjai gavo oficialios informacijos dėl galimai buvusių jų teisių pažeidimų. Pareiškėjai skundžiamą laikotarpį prašė skaičiuoti taip: faktinis sužinojimo momentas apie pažeistas teises, skaičiuojamas nuo nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) „Justitia est fundamentum“ narių įregistravimo dienos.

Pareiškėjai prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK, pridėjus prie atvykimo dienos tą praleistą laikotarpį nuo sužinojimo dienos iki skundo priėmimo dienos administraciniame teisme. Paaiškino, kad pareiškėjo A. Z. skundžiamas laikotarpis yra nuo 2012 m. spalio 24 d., prasideda nuo 2013 m. sausio 4 d. (atimamos 72 dienos iš atnaujinto ieškinio senaties termino kaip praleistos), pareiškėjo A. L. skundžiamas laikotarpis yra nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. prasideda nuo 2013 m. sausio 23 d. (atimama 151 diena iš atnaujinto ieškinio senaties termino kaip praleista) (1 t., b. l. 21). Pareiškėjai skunde nurodė, kad ieškinio senaties terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių – dėl duomenų nesuteikimo, kompetencijos neturėjimo pažeidimams nustatyti, nesąžiningo atsakovės atstovo ir prašė ieškinio senaties termino pradžią pareiškėjui A. Z. skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 4 d., pareiškėjui A. L. – nuo 2013 m. sausio 23 d.