Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-31 · Byla Nr. ATP-327-116/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-31
Bylos Nr.
ATP-327-116/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01391-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-327-116/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01391-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarimo, kuriuo J. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, nubaustas 28 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla J. B. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 24 d. 13.26 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir apgadino kitą automobilį. Teismas, konstatavęs, kad J. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Šiaulių AVPK KPB) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarimo dalį, kurioje J. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – J. B. paskirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą minimalią nuobaudą – 868 Eur piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Nurodo, kad J. B. 2015 m. balandžio 24 d. 13.26 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavo atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė ir apgadino stovėjusį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1., 222, 126 p. reikalavimus.

Šiaulių AVPK KPB nuomone administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad J. B. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET 219 p. ir 222 p. reikalavimus, įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą bei apie įvykį pranešti policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apelianto manymu, J. B. paaiškinimas, kad jo vairuojamas automobilis „yra senas, garsiai burzgia“, taigi tikriausiai dėl to jis nepajuto atsitrenkimo, yra sąmoningas J. B. siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes tokio apgadinimo, koks padarytas nukentėjusiojo automobiliui, J. B., vairuodamas mikroautobusą, negalėjo nepajusti – pagal apgadinimus tai buvo stiprus atsitrenkimas. Be to, pažeidimas buvo padarytas dienos metu, esant geram matomumui. Atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodydamas, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Šiaulių AVPK KPB nuomone, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Mano, kad kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.

Skunde taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Šiaulių AVPK KPB apeliacinį skundą J. B. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarimą.

Šiaulių AVPK KPB apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė be kita ko kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17-2015).

Kaip matyti iš J. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis nurodė, kad, jeigu 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme važiuodamas atbuline eiga būtų pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, būtų pajutęs smūgį, tikrai būtų sustojęs ir išlipęs iš automobilio. Paaiškino, kad tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nematė, kad būtų kliudęs kitą automobilį, to nejuto, garso negirdėjo. Pažymėjo, kad automobilis, kurį jis tuo metu vairavo, yra senas, jo variklis garsiai burzgia (31 b. l.). Kad jis (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), atbuline eiga važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokio smūgio nepajuto ir jokio garso negirdėjo, pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, J. B. nurodė ir savo 2015 m. balandžio 24 d. paaiškinime (8 b. l.). Minėtus J. B. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nėra pagrindo netikėti šių parodymų teisingumu ir juos vertinti kaip J. B. siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas kartu su J. B. tąkart važiavęs pastarojo bendradarbis J. S. taip pat nurodė, kad išvažiuodamas J. B. vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kiemo, jis jokio smūgio ar trinktelėjimo nejuto, jokio garso negirdėjo. Važiavo senu mikroautobusu (31 b. l.). Tai, kad vairuotojas, važiuodamas dideliu automobiliu, galėjo nejusti smūgio, nurodė manantis ir nukentėjusysis. K. P. (31 b. l.). Kad pagal automobilių įbrėžimus, pagal tai, kad didelių įlenkimų nebuvo, yra pagrindo manyti, jog vairuotojas atsitrenkimo galėjo ir nepajusti, nurodė mananti ir liudytoja, policijos pareigūnė J. G. (37 b. l.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog J. B. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad J. B. būtų jutęs, jog vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį, t. y. nėra duomenų, kad jis būtų išlipęs iš automobilio, apžiūrėjęs apgadintus automobilius ir tik tuomet nuvažiavęs iš įvykio vietos, kad būtų turėjęs realų pagrindą pasišalinti iš automobilių stovėjimo aikštelės niekam nepranešęs apie įvykį. Atkreipiamas dėmesys, kad bylos duomenys liudija, jog J. B. buvo blaivus (10 b. l.), policijos pareigūnui paskambinus J. B. ir nurodžius nustatytas aplinkybes, jis iš karto sutiko atvykti ir atvyko į policijos komisariatą parašyti paaiškinimo dėl įvykio (9 b. l.). Taigi konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, J. B. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nuobauda paskirta teisingai, ji nėra per švelni.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, ir jį keisti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas