- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 1-2790-486/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00634-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis Gelažių g. 25, Zujūnų k., Vilniaus r., nedirbantis, Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2017 m. rugpjūčio 20 d., Laisvės pr. 79A, Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2030-1033/2017, davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, tai yra, jis teismo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą bei teismo prisaikdintas, melagingai pareiškė, kad 2017 m. gegužės 5 d., vakare, apie 21.30–22.30 val., bet dar nesutemus, D. S. taksi automobiliu atvažiavo į jo namus, po ko jie išvažiavo į miestą, visą naktį iki 2017-05-06 (šeštadienio) ryto buvo kartu su D. S. mieste. Tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, kad D. S. nebuvo atvykęs pas M. K. nurodytu laiku. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta tik iš dalies. Paaiškino, kad jis nemanė, kad laikas turi kažkokią reikšmę, tą dieną jis buvo girtas, todėl galėjo suklysti. Nurodė, kad D. S. į jį kreipėsi, kad jis paliudytų, kad 2017 m. gegužės 5 d. jis buvo su M. K.. Jis kaip tik tą dieną padarė autoįvykį su jo (M. K.) automobiliu. Dėl to, jis buvo atėjęs į baudžiamosios bylos Nr. 1-2030-1033/2017 nagrinėjimą, kad jis tą dieną buvo kartu, nemanė, kad laikas turi reikšmę. Nori papildyti, kad jis pirmą kartą buvo liudytoju, ir nežinojo nieko. Tą dieną jis gėrė, todėl gal ką primiršo, teisme jo pradėjo klausinėti, o jis atsakinėti. Neneigia fakto, kad davė tokius parodymus, tačiau jis tiesiog nesureikšmino aplinkybių, negalvojo, kad tai labai reikšminga.
2017-11-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gavus 2017-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo atskirąją nutartį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00634-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1d., dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2030-1033/2017 nustatytos faktinės aplinkybės dėl liudytojo M. K. veiksmų (parodymų veiksmų davimo), galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių. Teismas, priimdamas 2017-10-30 atskirąją nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2030-1033/2017, nurodė, kad teismas įvertinęs liudytojo M. K. parodymus, duotus 2017-07-20 teisiamajame posėdyje, turi pagrindo manyti, kad jis galimai davė melagingus parodymus, teigdamas, kad 2017-05-05, vakare, apie 22.00 - 22.30 val., gal 21.30 val., bet dar nebuvo sutemę, D. S. atvažiavo pas jį į namus su taksi ir jie išvažiavo į miestą, visą naktį iki 2017-05-06 (šeštadienio) ryto buvo kartu su D. S. mieste, tik paryčiais išsiskirstė. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, kad liudytojo M. K. nurodytu laiku D. S. nebuvo atvykęs pas M. K., o nuo 2017-05-05, apie 21.27 val., iki 2017-05-06, 00.10 val., buvo bute, esančiame Eitminų g. 12-48, Vilniuje, kur laikotarpyje nuo 2017-05-05, 23.40 val., iki 2017-05-06, 00.10 val., sutuoktinės J. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. D. S. su taksi pas liudytoją M. K. atvyko vėliau, t. y. 2017-05-06, apie 00.40-01.00 val. Taigi liudytojas neteisingai nurodė teismui esminę ir bylai reikšmingą aplinkybę, kur nusikalstamos veikos padarymo metu buvo D. S. (b.l. 9-10).
Iš liudytojo įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės matyti, kad liudytojas M. K. prieš duodamas parodymus baudžiamojoje byloje dėl bylai reikšmingų aplinkybių buvo įspėtas dėl to, kad už melagingų parodymų davimą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį (b.l. 13-14).
L. M. K. pasirašė priesaiką sakyti tik tiesą (b.l. 14).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2030-1033/2017 matyti, kad M. K. nurodė, kad 2017-05-05, vakare, apie 22.00 - 22.30 val., gal 21.30 val., bet dar nebuvo sutemę, D. S. atvažiavo pas jį į namus su taksi ir jie išvažiavo į miestą, visą naktį iki 2017-05-06 (šeštadienio) ryto buvo kartu su D. S. mieste, tik paryčiais išsiskirstė (b.l. 17-18). Iš to paties protokolo matyti, kad nukentėjusioji byloje Nr. 1-2030-1033/2017 J. S. pateikė visiškai kitokias aplinkybes, kad jos vyras D. S. 2017-05-05, apie 20.00 val., grįžo į namus ir buvo namuose maždaug iki 2017-05-06, 00.10 val., kai ją sumušęs pasišalino iš buto (b.l. 16-21).
UAB „Tele2“ telefono numerio 860483226, kuriuo naudojasi D. S. išklotinės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-05-05, 21.27 val., iki 2017-05-06, 00.13 val., Darius nebuvo pas M. K. ar miesto centre. 2017-05-05, 23.52 val., D. S. skambino į M. K. telefoną Nr. 865430919 ir kalbėjosi 196 sekundes. M. K. jam perskambino 2017-05-06, 00.03 val., kalbėjo 88 sekundes, tik vėliau D. S. išsikvietė Taksi (b.l. 27-30; 32-35).
Melagingi parodymai duoti teisme ar ikiteisminio tyrimo metu paprastai trukdo nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti bylos nagrinėjimą neteisinga linkme ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo dokumentą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbu pats melagingų parodymų faktas, o ne tai, kokią įtaką melagingi parodymai padarė teismo procesinio sprendimo turiniui. LR BK 235 straipsnio 1 numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. LR BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, teisme jis patvirtina savo parašu pasirašydamas priesaikos tekstą ir įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme. Kaltininko tiesioginės tyčios turinys pasireiškia tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje.
LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti.
Motyvuojamoji dalis
LR BK 235 straipsnio 4 dalis numato, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Lietuvos Respublikos konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama verti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyto liudijimo ypatumus. E. Ž. T. T. sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas E. Ž. teisių ir Pagrindinių L. K. 6 straipsnyje, taip pat pažeidžiama asmens teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negi tas, kuriame pareikšti kaltinimai (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the U. K., no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).
Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, konstatuodamas, kad galimai jis suklydo nurodydamas laiką kada pas jį atvažiavo D. S., tačiau jo kaltę visiškai įrodo baudžiamosios bylos Nr. 1-2030-1033/2017 medžiaga.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-2030-1033/2017 nagrinėjimo metu liudytojas M. K., būdamas įspėtas dėl atsakomybės, pasirašęs priesaiką sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, iš esmės pamelavo bylai reikšmingą aplinkybę, jog 2017-05-05, vakare, apie 22.00 - 22.30 val., gal 21.30 val., bet dar nebuvo sutemę, D. S. atvažiavo pas jį į namus su taksi ir jie išvažiavo į miestą. Visą naktį iki 2017-05-06 (šeštadienio) ryto buvo kartu, nors įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2030-1033/2017 šios aplinkybės buvo paneigtos nukentėjusiosios J. S. nuosekliais parodymais ir kita bylos medžiaga. M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, be jo dalinio prisipažinimo, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2030-1033/2017 duomenys, UAB „Tele2“ telefono numerio 860483226 išklotinės, kurių analizė leidžia teigti, kad laikotarpiu nuo 2017-05-05, 21.27 val., iki 2017-05-06, 00.13 val., D. S. nebuvo pas M. K. ar miesto centre, kadangi 2017-05-05, 23.52 val., D. S. skambino į M. K. telefoną Nr. 865430919 ir kalbėjosi 196 sekundes. M. K. jam perskambino 2017-05-06, 00.03 val., kalbėjo 88 sekundes. K. M. K. teiginiai, jog jis nesuvokė, kad duodamas parodymus teisme reikėjo tiksliai nurodyti laiką, ar tai, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus, todėl galimai supainiojo laiką, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad pats kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, jog jo draugas D. S. paprašė, jog jis paliudytų, kad 2017-05-05, vakare, jis buvo kartu, suvokdamas, kad taip padėdama D. S. galimai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Teismui nekyla abejonių, jog M. K., duodamas parodymus nagrinėjant baudžiamąją bylą suvokė jų esmę, tai yra jis suvokė, kad jie neatitinka realybėje vykusių faktų ir tokius parodymus norėjo duoti teismui. Akivaizdu, tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš ištirtos rašytinės bylos medžiagos, kad teisme M. K. duodamas parodymus negalėjo sąžiningai klysti, netinkamai suvokti faktą, apie kurį duoda parodymus, tai yra klysti dėl to, kad D. S. atvažiavo pas jį į namus 2017-05-05, vakare, apie 22.00 - 22.30 val., gal 21.30 val., su taksi ir jie išvažiavo į miestą. Visą naktį iki 2017-05-06 (šeštadienio) ryto buvo kartu su D. S. mieste, tik paryčiais išsiskirstė, kadangi apklausiamas kaip liudytojas jis davė pakankamai detalius parodymus, nurodydamas išskirtines įvykio aplinkybes. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam M. K. pareikštą kaltinimą. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 235 straipsnį 1 dalį, kadangi jis 2017 m. rugpjūčio 20 d., Laisvės pr. 79A, Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2030-1033/2017, davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje Lietuvoje neteistas (teistas užsienyje b.l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 66-69). Atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį, į jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, kad jis nedirba, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 75), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2004-05-19 iki 2004-07-01. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kanabinoidus (rūkė marihuaną). Psichozės sutrikimas. (b.l. 73). 2018-02-26 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2018 nurodyta, kad M. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 79). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš alternatyvių bausmės rūšių – laisvės apribojimą.
Atsižvelgtina ir tai, kad vadovaujantis LR BK 70 straipsniu prokurorė prašė M. K. papildomai skirti 200 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos išdirbti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį. Teismo nuomone, skirti prašomą baudžiamojo poveikio priemone netikslinga, todėl paskirus kaltinamajam bausmę, jam yra pagrindas paskirti kitus įstatyme nematytus draudimus ir įpareigojimus.
M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. K., gim., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose.
- per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. M. Kukliui, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti šią bausmę areštu.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.