Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje ieškinį (patikslintą) atsakovei E. V., trečiajam asmeniui I. V., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad griežtų priemonių atsakovės turimų motinos teisių į dukrą atžvilgiu imtasi tik išnaudojus visas lengvesnės formos priemones, tačiau šios priemonės teigiamų rezultatų nedavė. Atsakovė žino, kas globoja jos dukrą, tačiau nenori matytis su savo dukra. Motina visiškai nesirūpina dukra, ji visiškai nerodo jokios iniciatyvos, vengia socialinių darbuotojų ir jų teikiamos pagalbos. Ji taip pat nesirūpina ir savo pirmąja dukra, kurią globoja atsakovės sesuo M. V..

A. E. V. atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, neatvyko į žodinį bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė E. V.. G. V. tėvas nėra žinomas.

2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2409-1052/2021, nuspręsta: atskirti nepilnametę dukrą M. K., nuo motinos E. V., dėl atsakovės sveikatos būklės; M. K. nustatyti nuolatinę globą; M. K. nuolatine globėja paskirti M. V.; nepilnametės M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine globėja M. V.; priteisti iš atsakovės E. V. vaiko M. K. išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų ir gaunamų išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją M. V..

2020 m. kovo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-4107-639/2020, nutarta leisti paimti nepilnametį vaiką – G. V., gim. 2020-02-18 d., gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos – E. V., gyvenančios ten pat.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-07 d., įsakymo Nr. AD2-657 pagrindu G. V. buvo nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-01-20 d., įsakymo Nr. AD2-64 pagrindu buvo pakeistas G. V. globėjas, globėja paskirta I. V..

Iš byloje esančių BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro duomenų matyti, kad yra nustatytos šios problemos: E. V. motinystės įgūdžių stoka; psichinės sveikatos problemos (atsakovė serga paranoidine šizofrenija, nesigydo, nevartoja vaistų, nesilanko pas psichiatrą), vaiko emocinio ir fizinio saugumo neužtikrinimas; piktnaudžiavimas alkoholiu; įsiskolinimai antstoliams, 2020-03-25 baigęs galioti nustatytas darbingumas. Vaiko motina nesugeba priimti kasdienių šeimyninių sprendimų bei pasirūpinti vaiku. Atsakovės motinystės įgūdžiai yra minimalūs, jai trūksta gebėjimų užtikrinti vaiko saugumą, kurti emociškai ir psichologiškai saugią aplinką, atsakovė turi tik minimalias žinias apie vaikų auginimą ir ugdymą, neatpažįsta ir nesuvokia vaiko poreikių. Atsakovė, net ir po gautų rekomendacijų nesilanko pas psichiatrą, ji vengia socialinių darbuotojų ir jų siūlomos pagalbos.

Dėl motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.182 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.

Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Liudytoja L. T. teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad dirba BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre, dirba socialine darbuotoja. Liudytoja atsakovei teikė socialinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesirūpino savo vaiku, jai buvo teikiamos paslaugos ir vertinami jos įgūdžiai bei kiti, su vaiko priežiūra susiję procesai. Atsakovei buvo teikiamos rekomendacijos ir pagalba vaikų priežiūros klausimais. Galiausiai nuo 2020 m. sausio mėnesio atsakovė pradėjo vengti liudytojos, neįsileisdavo į namus. Atsakovė būdavo linkusi bendradarbiauti tik tuomet, kai gaudavo informaciją apie galimybę gauti atitinkamą finansinę paramą, gavusi paramą, ji ir vėl vengdavo socialinės darbuotojos. Atsakovė dažnai rūko, vaiką palikdavo be priežiūros, toks atsakovės elgesys buvo labai rizikingas. Pagalbos centre atsakovė gyveno tik keturias dienas, tačiau galiausiai užfiksuotas atsakovės girtumas. Šiuo metu yra jau metai laiko, kai atsakovė nemato dukros, tačiau ji ir nepageidauja matytis su vaiku. Po to, kai vaiko priežiūrą perėmė centras, atsakovė nepageidavo bendrauti su centro atstovais, naujoje gyvenamojoje vietoje atsakovė dažnai aptikta neblaivi, atsakovei buvo taikomi atvejo posėdžiai, iš penkių posėdžių ji dalyvavo tik dviejuose. Liudytoja patikino, kad atsakovė žino apie šį teismo procesą. Atsakovė liudytojai nurodė, kad teismo posėdyje nenori dalyvauti. Šiuo metu atsakovė nesugebėtų tinkamai pasirūpinti dukra. Paskutinį kartą atsakovės bute lankėsi, kai E. V. gavo teismo procesinius dokumentus, bute jokių vaiko priežiūrai reikalingų daiktų nebuvo.

Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tai, kad atsakovė nevykdė įstatyminės pareigos rūpintis savo vaiku patvirtina tai, kad teismo sprendimu nuo atsakovės yra atskirta pirmoji atsakovės nepilnametė dukra M. K., dėl atsakovės sveikatos būklės; M. K. nustatyta nuolatinė globa; tai, kad atsakovė neturi tinkamų gyvenimo sąlygų auginti ir rūpintis nepilnamete dukra G. V., t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė gyvena nedidelės kvadratūros vieno kambario bendrabučio tipo kambaryje, kambarys yra netvarkingas, kambaryje jaučiasi nemalonus kvapas, taip pat, atsakovė neturi jokių vaiko priežiūrai reikalingų daiktų, atsakovė niekur nedirba, nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, serga paranoidine šizofrenija ir nededa jokių pastangų pagerinti savo būklę. Taip pat atsakovė nededa jokių pastangų pagerinti savo gyvenimo sąlygas, neišreiškia jokio noro bendrauti su nepilnamete dukra G. V., pažymėtina ir tai, kad atsakovė žinodama apie atsakovės atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį teismui nepateikė, nedalyvavo bylos žodiniame nagrinėjime.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnametės G. V. interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas, nes byloje nėra duomenų, jog motinos elgesys gali pasikeisti. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Šiuo metu nepilnametė atsakovės dukra G. V., vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-01-20 d. įsakymo Nr. AD2-64 pagrindu gyvena su globėja I. V., G. V. yra nustatyta laikinoji globa.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, G. V. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja I. V..

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus, nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota, ar taikytas atskyrimas (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės E. V. dukters išlaikymui periodines išmokas po 100,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

Ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Ieškovė, prašydama tokios sumos vaiko išlaikymui, atsižvelgia į tai, kad atsakovei nustatytas ribotas darbingumas. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikas (kitokių duomenų teismui nepateikta). todėl privalo uždirbti pajamas vaikui išlaikyti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi ir pajamų negauna. Nustatant iš motinos E. V. priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovė privalo išlaikyti ne tik dukrą Gabrielę, bet ir vyresniąją dukrą Milaną, dėl savo ligos turi labai ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas sau ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Esant šioms aplinkybės, teismas sprendžia, jog vadovaujantis teisingumo protingumo ir bei sąžiningumo principais iš atsakovės E. V. dukros G. V. išlaikymui priteistina po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Iš atsakovės priteisus išlaikymą nepilnametei G. V., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji globėja I. V. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja I. V., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų vaiko išlaikymo lėšų ir gaunamų išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją globėją I. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.