- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2-2409-1052/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14444-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- E V, N K
- Trečiasis asmuo
- M V
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V I,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E V, N K dėl tėvo valdžios apribojimo, motinos atskyrimo nuo motinos, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų vaikų išlaikymui priteisimo, globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, trečiasis asmuo M V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo atskirti nuo motinos E V dukrą M K dėl objektyvių priežasčių - dėl ligos; neterminuotai apriboti tėvo N K valdžią į dukrą M K. Priteisti iš atsakovės, E V dukters M K išlaikymą, nuo ieškinio padavimo dienos po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės; priteisti iš atsakovo N K dukters M K, nuo ieškinio padavimo dienos išlaikymą po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės; paskirti M K nuolatine globėja M V; nustatyti M K nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą pas globėją M V ir paskirti M V vaiko lėšų tvarkytoja. Priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė E V turi dvi dukras: M K, gim. (duomenys neskelbtini), kuriai 2019 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nustatyta laikinoji globa pas L O V, vėliau globa pakeista ir globėja paskirta M V, ir G V, gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo (duomenys neskelbtini). nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro budinčiam globotojui.
E V gyvena su sugyventiniu A V, kuris yra G V biologinis tėvas. Nuo 2019 m. gegužės 1 d.5 E V pradėta teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga, jas teikia BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. Atvejo vadybos posėdžiai vyko: (duomenys neskelbtini) E V neįgyvendino pagalbos šeimai planuose numatytų pagalbos priemonių, nesivadovavo specialistų rekomendacijomis. Atsakovė buvo pasyvi, nesinaudojo socialinėmis paslaugomis. Atsakovei dėl ligos kyla sunkumų įsisavinant informaciją, įvertinant situacijų sudėtingumą. E V trūksta socialinių įgūdžių tvarkant esminius su šeimos gyvenimu susijusius klausimus. E. V negeba atstovauti savo interesų dėl moteriai priklausančios socialinės paramos. E. V sugyventinis A. V su socialiniais darbuotojais nebendrauja ir nebendradarbiauja. Atsakovė nenuosekliai bendrauja su Centro socialiniais darbuotojais, teikia melagingą informaciją apie šeimos situaciją, apsilankymų namuose metu dažnai nepavyksta patekti į gyvenamąsias patalpas, nors yra juntama bei girdima, jog namuose yra asmenų. Pakeitusi gyvenamąją vietą E. V kurį laiką neteikė informacijos apie pasikeitusį adresą. Nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2020 m. kovo 25 d. moteriai yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, dėl diagnozės – paranoidinė šizofrenija. Nuo 2019 m. gegužės 3 d. E V lankėsi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre (toliau – PSC), psichiatro konsultacijoms. 2020 m. vasario 17 d. PSC pateiktame rašte Nr. RS-235 „Dėl informacijos pateikimo“, akcentuojama, jog moteris nuo 2019 m. liepos 23 d. minėtoje įstaigoje nebesilanko, į psichiatro konsultacijas neatvyksta, į telefono skambučius neatsako. E V nelinkusi puoselėti atvirų santykių su artimaisiais, nuo jų nuslėpė nėštumą, bendravimas su dukra M K yra palaikomas telefonu arba artimiesiems inicijavus atvykimą į Klaipėdos miestą. M K tėvas N K nusišalinęs nuo dukros auginimo ir priežiūros, Kauno miesto VTAS ir artimiesiems nežinoma jo buvimo ar gyvenamoji vieta. Į Kauno miesto VTAS kreipėsi E V sesuo M V kuri nori nuolatinai globoti sesers dukrą M V, 2019 m. gruodžio 9 d. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ įvertino dėl pasirengimo vaiko globai M V ir davė teigiamą išvadą. M V nuo pat M gimimo rūpinasi mergaite kartu su savo motina, L O V. Tarp M ir M yra susiformavęs artimas ryšys, mergaitė globėja pasitiki, ja rūpinasi, globos kokybė yra gera. Kitų asmenų, norinčių nuolatinai globoti vaiką nėra. Nuolatinė globa šeimoje geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nepilnametė nekilnojamo ar kito turto neturi, teismui turto administratoriaus skirti nereikia.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, jog mergaitė pasitiki globėja, sutinka su ja gyventi. Globos kokybė gera, mergaite rūpinamasi. Duomenų apie tai, ar vaiko motinai E V pratęstas darbingumas 50 procentų, tačiau pagal esamus duomenis konstatuotas ligos faktas, ir pagal diagnozę pagerėjimas mažai tikėtinas. Jokių duomenų, kad tėvas N K būtų pradėjęs domėtis dukra nėra. Nėra būtinybės apklausti vaiko, nes jo nuomonė yra išreikšta rašytine tvarka, netikslinga papildomai apklausti M K teisme.
Atsakovė E V į teismo posėdį neatvyko, jos interesus teismo posėdyje atstovavo advokatė K M su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė jokių pastangų susigrąžinti vaiką nededa. Dėl sveikatos būklės atsakovė neturi galimybės savarankiškai pasirūpinti vaikais, todėl iš esmės ieškiniui neprieštarauja. Prašė sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo atsižvelgti, jog atsakovės galimybės gauti pajamas dėl jos ligos yra stipriai ribotos, taip pat į tai, kad atsakovė turi teikti išlaikymą ir kitai dukrai, todėl prašo priteisti 100 Eur išlaikymą dukrai. Pasisakė, kad teismo posėdyje netikslinga apklausti teisme, nes mergaitės nuomonė teismui yra pateikta rašytiniuose įrodymuose.
Atsakovas A K į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M V su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad su mergaite jos santykis geras, ji M augina ir rūpinasi ja nuo gimimo, nes mamos liga prasidėjo po gimdymo. Ji viena rūpinosi visais mergaitės reikalais, darželio šventėmis, todėl su ieškiniu visiškai sutinka. Sutinka su E V atstovės nuomone dėl vaiko išlaikymo, nes dėl ligos E V nedirba, pajamų negauna, todėl neaišku ar iš viso galės prisidėti prie mergaitės išlaikymo. Ji sutinka būti mergaitės globėja. Mergaitės tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nėra nė karto bendravęs su mergaite. mergaitės mama, kai jai būna pagerėjimas bendrauja su mergaite, su ja matosi, o kai sveikata pablogėja – atsiriboja, visiškai nebendrauja su mergaite. Mergaitė nėra mačiusi vaiko. M mamos pasiilgsta, myli, žino, kad mama sega. Išlaikymo tėvai neteikia, mama kai aplanko mergaitę – atveža vaikui lauktuvių, padaro staigmeną. E V liga progresuoja, būklė negerėja, nes atsakovė negyvena tvarkingo gyvenimo ir nevartoja vaistų, dėl to sveikatos būklė iš lėto blogėja ir dėl to ji negali pasirūpinti dukterimi. Sutinka būti M K globėja. prašė nepilnametės apklausos teisme neatlikti, jei tai nėra būtina, kadangi mergaitės nuomonė teismui yra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M K, gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra E V, gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – N K, gim. (duomenys neskelbtini).
2019 m. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. eS2-13547-1087/2019 duotas teismo leidimas paimti vaiką M K iš motinos E V ir tėvo N K. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. eS2-13547-1087/2019 nepilnametė M K buvo apklausta dalyvaujant psichologui, apklausos metu paaiškino, jog gyvena kartu su močiute ir teta, sutaria gerai, ir toliau norėtų gyventi, su močiute ir teta 2020 m. liepos globojamo vaiko aplankymo akte ir 2020 m. rugpjūčio mėnesio Vaiko globos peržiūros akte nurodyta, jog M K pareiškė, jog jai gera gyventi su močiute ir teta, jos sutaria gerai, nesipyksta, su mama mergaitė buvo susitikusi, praleido laiką gerai, po savaitgalio su mama, norėtų gyventi su mama, nes buvo linksma ir mama turi šuliuką, kuris mergaitės taip pat laukia. Taip pat nurodyta, jog globėja M V nurodo, kad jos ir mergaitės santykiai labai artimi, stiprus tarpusavio ryšys, nes jos daug laiko praleidžia su mama. Pokalbio su E V metu, ji nurodė, kad neprieštarauja, jog dukrai būtų nustatyta nuolatinė globa, nors palaiko ryšį su dukra, tačiau dukra beveik nuo gimimo gyvena Kaune su teta ir močiute, tačiau nori ir toliau matytis ir bendrauti su dukra.
2019 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl M K laikinosios globos nustatymo Nr.A1-425 M K laikinąja globėja paskirta L O V, o 2020 m. vasario 7 d. Įsakymu Nr. A1-90 buvo pakeista M K laikinoji globėja, ir laikinąja globėja nuo 2020 m. vasario 10 d. paskirta M V. Medicininis pažymėjimas 2020 m. vasario 3 d. Nr. 54 patvirtina, jog M K sveika. 2019 m. gruodžio 9 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ išvadoje dėl pasirengimo vaiko globai, įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir /ar dalyvio veiklai Nr. BVR-963 matyti, jog M V yra tinkamas asmuo globoti sesers dukrą M K. 2019 m. rugpjūčio 21 d. medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog M K globoti dukterėčią gali ir yra sveika. L O V 2020 m. sausio 28 d. sutikimas ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. K V sutikimas, patvirtina kartu su M V gyvenantys asmenys sutinka, jog M rūpintųsi ir globotų mergaitę. M K 2020 m. sausio 28 d. rašytiniu sutikimu pranešė, jog sutinka ir nori, kad ją globotų teta M V. 2020 m. sausio 28 d. M K raštu pareiškė, kad sutinka nuolatinai globoti M K. pažyma iš Kauno technologijos universiteto licėjaus, taip pat pažyma iš Kauno miesto poliklinikos patvirtina, jog laikinojo globėja tinkamai užtikrina M K ugdymo procesą ir sveikatos priežiūrą.
Iš 2019 m. kovo 13 d. ir 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato informacijos, 2020 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog E V periodiškai vartoja alkoholį, jos gyvenamojoje vietoje kyla konfliktai.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Atsakovas N K, bylos duomenimis, nuo dukters auginimo, auklėjimo, priežiūros yra nusišalinęs visiškai, jos neišlaiko. Mergaitė tėvo nėra mačiusi, duomenų, kad N K gebėtų užtikrinti vaiko priežiūrą, atitinkančią jo amžių ir poreikius, rodytų nors kokį susidomėjimą dukra byloje nėra.
Byloje pateikti dokumentai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas nesirūpina nepilnamete dukra, nesirūpina jos auklėjimu, sveikata, nesiekia susigrąžinti iš laikinosios globos. Atsakovo elgesys teismo proceso metu: atsakovui ieškinys įteiktas asmeniškai, tačiau, jis proceso eiga nesidomėjo, atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, patvirtina, jog atsakovas tinkamai neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, atsakovas dukros neaugina, ja nesirūpina, neauklėja ir neišlaiko, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnametės M K interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, nes byloje nėra duomenų, jog tėvo elgesys gali pasikeisti. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
CK 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Byloje rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė E V Vaiko teisių apsaugos tarnybai yra žinoma nuo 2019 m. gegužės 15 d. dėl vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos (2020 m. vasario 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš į bylą pateikto 2020 m. vasario 20 d. E V gimusio vaiko situacijos vertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog atsakovė gyvena nuomojame bute, gyvena su A V, buities sąlygos iš dalies tvarkingos, sugyventiniai gyvenamosiose patalpose rūko, juntamas tvankus nevėdinamas oras, atsakovė teisė melagingą informaciją apie šeimos situaciją, neįsileidžia į gyvenamąsias patalpas, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kaimynu teigimu A V linkęs vartoti alkoholį. Iš pateiktos informacijos matyti, jog E V neįgyvendino (duomenys neskelbtini) pagalbos planuose numatytų pagalbos priemonių, nesivadovavo specialistų pateiktomis rekomendacijomis. Atsakovei dėl ligos kyla sunkumų įsisavinant informaciją, trūksta esminių įgūdžių tvarkant esminius su šeimos gyvenimu susijusius klausimus, ji nesugeba tinkamai atstovauti savo interesų. Atsakovei E V moteriai nustatyta liga: paranoidinė šizofrenija, tačiau nuo 2019 m. liepos 23 d. Klaipėdos psichikos sveikatos centre E V pas psichiatrą nesilanko, į telefoninius skambučius neatsako (2020 m. sausio 17 d. Klaipėdos Psichikos sveikatos centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės sesuo trečiasis asmuo M V teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos sesuo dėl ligos negali pasirūpinti dukra. Be to, iš policijos pateiktos informacijos ir socialinio darbuotojo tarnybinio pranešimo matyti, jog motina sirgdama psichikos liga kartais vartoja alkoholį, jos gyvenamojoje vietoje kyla konfliktai, apie kuriuos informuojami policijos pareigūnai. Trečiasis asmuo M V savo dukterėčia M K nuo gimimo rūpinasi, augina ir auklėja. Dėl savo ligos E V nesuvokia, kada vaikui nesaugu, ligos pažmėjimo laikotarpiu linkusi atsiriboti nuo vaiko. M K gyvenant laikinojoje globoje yra suteikiama stabili, natūrali šeimos aplinka, reikiamas rūpestis ir tinkama, reikiama priežiūra. Realių galimybių tinkamai pasirūpinti vaiku mama neturi dėl savo sveikatos būklės.
CK yra įtvirtintos dvi tėvų valdžios apribojimo rūšys – vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog dėl atsakovės ligos diagnozės yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės – nėra pajėgi šiuo metu tinkamai užtikrinti fiziologinių, psichologinių savo vaikų poreikių, tinkamai jų auklėti, kontroliuoti, užtikrinti ugdymo, sveikatos, higienos ir kitų poreikių. Šiuo metu pagal atsakovės sveikatos būklę, ji viena be kitų asmenų nuolatinės pagalbos nesugebėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, jai trūksta socialinių įgūdžių, trūksta gebėjimo savarankiškai rūpintis vaikų priežiūra, jų auklėjimu, be to, E V socialiniams darbuotojams teigė, kad neprieštarauja, jog jos dukra rūpintųsi M V, reiškė norą matytis ir bendrauti su dukra, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos geriausiai atitiktų jo interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2124-264/2012).
Atsakovei išaiškinama, kad atskirtiems nuo motinos vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo motinos, motina netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaikų atskyrimas nuo motinos panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikai nuo motinos atskirti (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo
Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnamečio vaiko M K tėvui apribojus tėvo valdžią į vaiką bei vaiką M K atskyrus nuo atsakovės E V, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaikui nustatoma nuolatinė globa.
Bylos duomenimis mergaitės teta M V sutinka būti paskirta nuolatine globėja. Šiuo metu globėja yra sveika, turi galimybę užtikrinti M K tinkamą, saugią ir stabilią aplinką bei nuolatinį nuoseklų jos poreikių tenkinimą. Socialinių darbuotojų vertinimu M V turi pakankamai žinių ir gebėjimų, todėl yra pasirengusi globoti M K. Bylos duomenimis, M V yra užmezgusi artimą ryšį su dukterėčia, atsakingai rūpinasi jos gerove, sveikatos priežiūra. M V yra įvertinta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ kaip tinkama būti globėja, todėl daroma išvada, kad M V paskyrimas nepilnametės M K globėja atitinka nepilnametės interesus.
Siekiant sukurti vaikui, netekusiam tėvų globos, aplinką, tinkamą jo psichiniam, emociniam ir moraliniam vystymuisi, globa (rūpyba) šeimoje vaikui yra palankiausia aplinka, todėl vaiko globa (rūpyba) šeimoje turi pirmenybę lyginant su kitomis vaiko globos (rūpybos) formomis, ir yra vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų (Civilinio kodekso 3.249 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai M V skirtina nepilnametės M K globėja, vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatoma nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktas).
Globėjai (rūpintojai) išaiškinama, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus, nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota, ar taikytas atskyrimas (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo N K dukters išlaikymui periodines išmokas po 250 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, o iš atsakovės E V – po 150 Eur periodines išmokas dukrai iki jų pilnametystės.
Ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Ieškovė, prašydama tokios sumos vaiko išlaikymui, atsižvelgia į tai, kad atsakovei nustatytas ribotas darbingumas. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikas (kitokių duomenų teismui nepateikta). todėl privalo uždirbti pajamas vaikui išlaikyti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog nė vienas iš atsakovų Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi ir pajamų negauna. N K yra darbingo amžiaus, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų uždirbi pakankamų pajamų dukrai išlaikyti, atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo N K dukros M K išlaikymui po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatant iš motinos E V priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovė privalo išlaikyti ne tik dukrą M, bet ir jaunesniąją dukrą, dėl savo ligos turi labai ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas sau ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Esanš šioms aplinkybės, teismas sprendžia, jog vadovaujantis teisingumo protingumo ir bei sąžiningumo principais iš atsakovės E V dukros M K išlaikymui priteistina po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).
Iš atsakovų priteisus išlaikymą, nepilnametei M K priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina globėja M V (CK 3.275, 3.185 straipsniai).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti N K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukros M K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Atskirti nepilnametę dukrą M K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos E V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės sveikatos būklės.
M K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą.
M K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja paskirti M V, asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nepilnametės M K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine globėja M V, asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo N K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros M K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės E V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko M K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteistų išlaikymo lėšų ir gaunamų išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją M V, asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.