Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, Laurai Jarušaitei, Silvijai Gervienei ir Gitanai Žitinevičienei,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. T. įgaliotai atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Valdemarui Ivankevičiui, Sigitai Padrėzienei, Vygintui Aukštuoliui ir J. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos 10 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d., ir

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. S., 2011 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti turtą – 50 litų, panaudodamas psichinę prievartą ir šiuos pinigus, priklausančius J. N. T. 2011 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje iš V. G. paėmė, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. N. T. 50 litų turtinę žalą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2012 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, autobusų sustojime, esančiame J. Grušo g., Kaune, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti turtą – 200 litų, panaudodamas psichinę prievartą ir šiuos pinigus, priklausančius J. N. T. 2012 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, autobusų sustojime, esančiame J.Grušo g., Kaune, iš V. G. paėmė, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. N. T. 200 litų turtinę žalą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2012 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, autobusų sustojime, esančiame J. Grušo g., Kaune, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti turtą – 800 litų, panaudodamas psichinę prievartą ir šiuos pinigus, priklausančius J. N. T. 2012 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną autobusų sustojime, esančiame J. Grušo g., Kaune, iš V. G. paėmė, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. N. T. 800 litų turtinę žalą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, bendrininkaudamas su R. P., 2012 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, E. S. neturint teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertus V. G. perduoti turtą – 300 litų ir pagrasinus V. G. panaudoti fizinį smurtą, jei šis neperduos reikalaujamų pinigų, šiuos pinigus, priklausančius J. N. T., 2012 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną autobusų sustojime, esančiame Strazdo g., Kaune, kartu su R. P. paėmė iš V. G., tuo padarydami nukentėjusiajai J. N. T. 300 litų turtinę žalą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką kaltinamasis R. P., 2012 m. gegužės 30 d., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti turtą – 1200 litų, panaudodamas psichinę prievartą ir šiuos pinigus, tai yra 800 litų, priklausančius J. N. T. ir 400 litų, priklausančius G. G. 2012 m. gegužės 30 d. prie pašto, esančio Varnių g., Kaune, iš V. G. paėmė, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. N. T. 800 litų turtinę žalą ir nukentėjusiajam G. G. 400 litų turtinę žalą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2012 m. gegužės 31 d., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti turtą – 400 litų, panaudodamas psichinę prievartą ir šiuos pinigus, tai yra 200 litų, priklausančius J. N. T. ir 200 litų, priklausančius G. G., 2012 m. gegužės 31 d. prie pašto, esančio Kaune, Varnių g., iš V. G. paėmė, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. N. T. 200 litų turtinę žalą ir nukentėjusiajam G. G. 200 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog pinigų reikalavimas iš nukentėjusiojo V. G. prasidėjo nuo 2011 m. sausio mėnesio, kuomet nukentėjusysis dar mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Tuo metu jis paprašė V. G., kuris buvo jo klasiokas, kad šis jam atneštų į mokyklą 50 litų. Jis sutiko ir jam šiuos pinigus atnešė. Po to, 2012 metų vasario mėnesį, jis būdamas namuose, parašė nukentėjusiajam V. G. SMS žinutę, kad šis jam atneštų į Grušo gatvėje esančią autobusų stotelę 200 litų. Jis jam sutartu laiku šiuos pinigus atnešė. 2012 m. vasario mėnesį, jis vėl parašė V. G. SMS žinutę, kad šis jam atneštų į Grušo gatvėje esančią autobusų stotelę 800 litų. Jis pinigus taip pat atnešė. 2012 balandžio mėnesį, tokiu pat būdu jis paprašė, jog V. G. jam atneštų 300 litų į autobusų stotelę, esančią Strazdo gatvėje. Minimoje stotelėje jis nukentėjusiojo laukė kartu su R. P. ir jie kartu paėmė pinigus iš nukentėjusiojo. Kodėl reikalavo iš V. G. pinigų nežino, matė, jog šis silpnesnis, negali už save pastovėti ir tuo naudojosi, suvokė, kad elgiasi neteisėtai. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, turtinę žalą jiems atlygino.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 metų balandžio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, jis su E. S. autobusų stotelėje, esančioje Strazdo gatvėje vertė V. G. jiems duoti 300 litų. 2012 m. gegužės 30 d., iš anksto pareikalavęs ir sutaręs su V. G. vietą kur šis atneš pinigus, prie pašto, jis vienas paėmė iš nukentėjusiojo V. G. reikalautus 800 litų, ir sutarė laiką bei vietą kada jis jam atneš kitus pinigus. Kitą dieną, V. G., sutartu laiku, toje pačioje vietoje, prie pašto, atnešė jam ir padavė iš jo reikalautus 400 litų. Jis iš nukentėjusiojo V. G. ėmė pinigus dėl to, kad matė, kad šis silpnesnis, matė, kad ėmė ir E. S.. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, sudarė susitarimą su nukentėjusiaisiais dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. G. parodė, jog viskas prasidėjo nuo 2011 m. sausio mėnesio, jam besimokant (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, joje kaltinamasis E. S. iš jo pareikalavo 50 litų. Kadangi šis buvo už jį stambesnis, tiesiog jo bijojo, žinojo, kad negalės pasipriešinti, todėl nešė jam pinigus. Po to viskas tęsėsi 2012 metais, kuomet jis jau buvo perėjęs mokytis į kitą mokyklą, vasario mėnesį, kaltinamasis E. S. parašė jam SMS žinutę, norėdamas su juo susitikti. Kai jie susitiko, E. S. jam papriekaištavo, kad šis jam nepranešė, kad perėjo į kitą mokyklą, ir griežtesniu tonu liepė jam duoti 200 litų. Jis jam davė 200 litų, o po mėnesio šis paprašė iš jo 800 litų, kuriuos jis jam atnešė į sustojimą, esantį J.Grušo gatvėje. Po kurio laiko E. S. paprašė jo, kad atneštų į sustojimą 300 litų. Atnešus pinigus E. S. buvo kartu su R. P., jis jiems tuos pinigus atidavė, tačiau jie pareikalavo, kad už mėnesio jis atneštų du tūkstančius litų, bet paskui nusileido iki 1 600 litų. Jie jam sakė, kad ateina vasara, bus išlaidų, todėl jiems reikia pinigų. Po mėnesio, tai yra gegužės 30 dieną jis atnešė į sutartą vietą, prie pašto, kurioje buvo R. P., 1200 litų ir juos jam atidavė, o likusius 400 litų toje pačioje vietoje jis R. P. perdavė gegužės 31 d. Pinigus kaltinamiesiems nešė, dėl to, kad jų bijojo, jie buvo už jį vyresni, žinojo, kad nepasipriešins, bijojo, kad su juo susidoros, be to, E. S. jam sakė, jog „su mumis geriau nesipyk, atnešk pinigus, ir mes paliksime tave ramybėje“, R. P. taip pat jam žadėjo, kai jis atneš pinigus nuo jo „atsikabinti“. Be to, kaltinamojo R. P. jis bijojo ir dėl to, kad iš klasės draugų buvo girdėjęs, kad jis buvo išsiųstas į kažkokią įstaigą dėl blogo elgesio. Pinigus, kuriuos nešė kaltinamiesiems jis ėmė iš savo močiutės ir brolio, kadangi žinojo kur šie juos laiko.

Nukentėjusysis G. G. parodė, jog jau 2011 metais, prieš pakeičiant jo broliui V. G. mokyklą iš Stasio Lozoraičio į Basanavičiaus gimnaziją jis pastebėjo, kad pasikeitė pastarojo elgesys. Iš pradžių jis sužinojo, kad jo brolis V. G. praleisdavo pamokas dėl neaiškių priežasčių, tuomet perėjo į kitą mokyklą. Jis jo klausė, gal jį kas reketuoja, bet jis nieko nesakydavo. 2012 metais, tikslaus laiko neprisimena, ryte atėjo močiutė J. N. T. ir pradėjo skųstis, kad dingo jos pinigai. Tuomet jis pasitikrino ir pamatė, kad jo pinigai – 800 litų taip pat dingo. Paklausus brolio V. G. jis prisipažino, kad juos paėmė, o nuėjus į policiją papasakojo, kad jį reketavo, sakė, kad pinigus nešė kaltinamiesiems E. S. ir R. P..

Nukentėjusioji M. G. parodė, jog ji apie įvykį sužinojo 2012 m. birželio 2 d., kuomet pas ją atėjo močiutė J. N. T. ir pasakė, kad dingo jos pinigai. Ši jai sakė, kad tik V. G. žinojo, kur ji laikė pinigus. Tai sužinojęs jos vyresnis sūnus G. G. pradėjo ieškoti savo pinigų ir taip pat nerado. J. N. T. pasigedo 3500 litų, po to sakė, kad 100 litų rado, o G. G. pasigedo 800 litų. Jai paklausus sūnaus V. G. kur yra močiutės pinigai, jis prisipažino, kad per kelis kartus paėmė močiutės ir brolio pinigus, ir jai paaiškino, kad pinigus paėmė dėl to, jog iš jo pinigų reikalavo kaltinamieji E. S. ir R. P.. Anksčiau jis jai apie tai nepasakė, kadangi kaltinamieji jam buvo sakę, jog susidoros.

Nukentėjusioji J. N. T. parodė, jog nuo 2011 metų pastebėjo, kad jai pradėjo dingti pinigai, kuriuos ji laikė namuose po sekcija esančiame stiklainyje. Iš viso turėjo 3 500 litų. Vieną dieną, tikslaus laiko neprisimena, kuomet jai prireikė pinigų kapų tvarkymui, ji patikrinusi vietą, kurioje juos laikė, iš turėtų 3 500 litų rado tik 100 litų. Ji iš karto pasakė savo marčiai M. G., kad dingo jos pinigai ir kad anūkas V. G. žinojo kur jie buvo laikomi. Vėliau anūkas V. G. prisipažino, kad kaltinamieji E. S. ir R. P. iš jo reikalavo pinigų ir jis juos jiems nešė. Pinigus jis ėmė iš jos ir brolio G. G., kuris sužinojęs, kad iš jos dingo pinigai, pasitikrinęs taip pat nerado savo turėtų pinigų. Dalį turtinės žalos jai kaltinamasis E. S. atlygino, o su kaltinamuoju R. P. ji sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamojo E. S. atstovė pagal įstatymą Ž. S. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, jog apie įvykį sužinojo, kuomet buvo pakviesta pas tyrėją į apklausą. Jos sūnus E. S. iš pradžių viską neigė, vėliau viską nuoširdžiai prisipažino, turtinę žalą jie nukentėjusiesiems atlygino.

Kaltinamojo R. P. atstovė pagal įstatymą A. R. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, jog apie įvykį sužinojo kuomet gavo šaukimą atvykti į Santakos policijos komisariatą. Po gauto šaukimo jos sūnus R. P. jai papasakojo, apie tai, jog pradėjo reketuoti. Jos sūnus nusikalto pirmą kartą. Dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė paaiškinti negali, po šio įvykio padarė išvadas, sudarė susitarimą su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo.

Iš 2012 m. spalio 1 d. akistatos protokolo matyti, jog suvedus į akistatą V. G. ir R. P., nukentėjusysis V. G. parodė, jog 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje E. S. jam paskambinęs į jo mobilaus ryšio telefoną liepė jam atnešti į Strazdo g. esantį sustojimą 300 litų. Jis pastarojo bijojo, kadangi E. S. jam yra anksčiau grasinęs fiziniu susidorojimu. Nuėjus į stotelę jo laukė E. S. ir R. P.. Jis 300 litų padavė E. S.. Paėmęs pinigus E. S. jam liepė per gegužės mėnesį perduoti 1600 litų, pažadėdamas jį palikti ramybėje, jei jis jam juos perduos. 2012 m. gegužės 30 dieną jam paskambino R. P., ir pasiteiravo ar jau jis surinko pinigus. Jis turėjo surinkęs tik dalį pinigų. R. P. jam liepė ateiti į Varnių g. prie pašto ir atnešti turimus pinigus. Jis nunešė R. P. 1200 litų, o likusius pastarasis liepė jam atnešti kitą dieną. 2012 m. gegužės 31 d. jam vėl paskambino R. P. ir paklausė ar jis jau turi likusius pinigus. Kadangi jis likusius pinigus 400 litų turėjo, po 15 minučių nuėjo į Varnių g., kur prie pašto šiuos pinigus atidavė R. P.. R. P. po šių V. G. parodymų akistatos su nukentėjusiuoju metu juos patvirtino iš dalies (1 t. 31-31 b.l.).

Iš 2012 m. gruodžio 6 d. akistatos protokolo matyti, jog suvedus į akistatą V. G. ir E. S., nukentėjusysis V. G. parodė, jog 2011 m. sausio mėnesį E. S. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje pareikalavo, kad jis jam atneštų 50 litų, pagrasindamas, kad jeigu neatneš, tai šis užsiundys savo draugus. Šiuos žodžius V. G. suprato, kaip grasinimą jam fiziniu susidorojimu. Taip pat jis parodė, jog 2012 m. vasario mėnesį J. Grušo gatvėje esančiame sustojime E. S. pareikalavo, kad jis atneštų jam 200 litų ir kitą dieną tame pačiame sustojime jis jam atnešė ir padavė tuos 200 litų. Paėmęs šiuos pinigus, jis pareikalavo, kad jis atneštų jam dar 800 litų, pažadėdamas, nuo jo atsikabinti. Po 2 savaičių, 2012 m. kovo mėnesį, jis J. Grušo sustojime E. S. padavė 800 litų. 2012 m. balandžio mėnesį E. S. jam parašė SMS žinutę ir liepė ateiti į Strazdo gatvę bei atnešti jam 300 litų, pagrasindamas, jog jei neatneš, tai jam „bus blogai“. Šiuos žodžius jis suprato, kad susidorojimą su juo fiziniu būdu ir kitą dieną atėjęs į Strazdo sustojimą, kuriame buvo E. S. ir R. P., E. S. jis padavė 300 litų, o R. P. per mėnesį laiko liepė surinkti dar 2000 litų, pagrasindamas, kad jog neatneš šių pinigų „ bus blogai“. E. S. po šių V. G. parodymų akistatos su nukentėjusiuoju metu juos patvirtino iš dalies (1 t. 36-37 b.l.).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems E. S. ir R. P. pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 str. 1 d.

Prokurorė, kaltinamųjų E. S. ir R. P. gynėjai teisiamojo posėdžio metu prašė teismo kaltinamuosius E. S. ir R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog „valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės “ (kasacinės nutartys Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

Pažymėtina, jog pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jis anksčiau teistas nebuvo, nusikaltimą padarė pirmą kartą (1 t. 112 b.l.), jis padarė apysunkį tyčinį tęstinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino jiems padarytą turtinę žalą. Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip savivaliaujantis, nevykdantis nurodymų, tačiau bendraujant su juo individualiai būna nuoširdus, draugiškas ir supratingas, blogai pasielgęs jautriai reaguoja ir atsiprašo (1t.. 119 b.l.). Kaltinamojo E. S. atstovės pagal įstatymą Ž. S. šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaiko teisių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje neregistruota (2 t. 138 b.l.). E. S. administracine tvarka nebaustas ( 1t. 113 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 117 b.l.), Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t. 115 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina blogai, gailisi, pažadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindo manyti, kad E. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus ji nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamajam E. S. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas, taikant įpareigojimą (BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Teismo nuomone, jam skirtos auklėjamojo poveikio priemonės turėtų padėti pakeisti E. S. gyvenimo būdą bei padėti pašalinti jo neteisėto elgesio priežastis.

Kaltinamasis R. P. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametis, pirmą kartą, praeityje teistas nebuvo (1 t. 82 b.l.), jis padarė apysunkį tyčinį tęstinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, sudarė su nukentėjusiais susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t. 56 b.l.).Vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas kaip gabus mokslui, gebantis greitai ir tiksliai įsisavinti informaciją, diskutuoti, argumentuoti, aktyviai dalyvaujantis renginiuose ir juos pats rengiantis, draugiškas (1 t. 90 b.l.). R. P. yra tik vieną kartą baustas administracine tvarka( 1 t. 95 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 84 b.l.), Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t. 86 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paaiškino, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi, pažadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindo manyti, kad R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir ateityje laikysis įstatymų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat atsižvelgiant į tai, jos jis turi lėšų (gauna našlaičio pašalpą), vadovaujantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajam R. P. skirtinos trys auklėjamojo poveikio priemonės: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, turtinės žalos atlyginimas ir elgesio apribojimas, taikant įpareigojimą (BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p., 84 str., 85 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Teismo nuomone, R. P. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės turėtų padėti pakeisti jo gyvenimo būdą bei padėti pašalinti neteisėto elgesio priežastis.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė – J. N. T. buvo pateikusi teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš kaltinamojo R. P., o jam neturint piniginių lėšų iš jo įstatyminės atstovės A. R. 1 150 litų turtinei žalai atlyginti (2 t. 39 b.l.). Prieš baigiant įrodymų tyrimą šioje byloje, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės – J. N. T. įgaliota atstovė advokatė Rasa Kalkauskienė pateikė teismui tarp nukentėjusiųjų J. N. T., G. G. ir kaltinamojo R. P. bei jo atstovės pagal įstatymą A. R. sudarytą susitarimą dėl turtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo ir prašė jį patvirtinti (1 t. 56 b.l.). Nukentėjusiosios įgaliota atstovė teismui paaiškino, jog kaltinamasis R. P. ir jo mama kreipėsi į jos atstovaujamąją nukentėjusiąją J. N. T., dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi jie šiuo metu neturi lėšų atlyginti visą turtinę žalą, todėl buvo sudarytas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t. 59 b.l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. N. T. teismui paaiškino, jog pateiktame teismui civiliniame ieškinyje buvo netiksliai apskaičiuota turtinė žala, jie gera valia sudarė susitarimą su kaltinamuoju R. P. ir jo mama, susitarime nurodyta suma, kurią prašo atlyginti priklauso ir jai, ir jos anūkui G. G., turtinė žala apskaičiuota teisingai ir prašė teismo šį susitarimą patvirtinti (2 t. 60 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. P. ir jo atstovė pagal įstatymą A. R. taip pat teismui patvirtino, jog su nukentėjusiaisiais sudarė susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė jį patvirtinti (2 t. 61 b.l. ).

Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. G. teismui paaiškino, jog turtinė žala jam atlyginta, tačiau apklausus nukentėjusiąją J. N. T., paaiškėjo, kad dalį gautos iš kaltinamojo E. S. atlygintos turtinės žalos jis atidavė J. N. T., todėl teismas laiko, kad dalis turtinės žalos, padarytos nusikalstama veika nukentėjusiajam G. G. atlyginta nebuvo (2 t. 43, 60 b.l.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog teismui pateiktas tvirtinti tarp nukentėjusiųjų J. N. T., G. G. ir kaltinamojo R. P. bei jo atstovės pagal įstatymą A. R. sudarytas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepažeidžia šalių interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra teismo tvirtintinas.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiosios J. N. T.įgaliota atstovė advokatė Rasa Kalkauskienė prašė teismo priteisti solidariai iš kaltinamųjų, o jiems neturint turto ar lėšų iš jų atstovų pagal įstatymą - 280 litų valstybei patirtas išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. N. T. (2 t. 57 b.l.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)13-T-1395-1312 buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. N. T. Jos interesus šioje byloje atstovavo ir procesinius dokumentus ruošė advokatė Rasa Kalkauskienė (2 t. 34 b.l.). Iš 2013 m. rugsėjo 6 d. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1679, matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 2013 m. rugsėjo 9 d. sudaro: 1. už procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje parengimą – 220 litų; už advokatės Rasos Kalkauskienės atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 60 litų. Iš viso valstybės naudai priteistina suma 280 litų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tai yra advokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidomis (antrinės teisinės pagalbos teikimas), jos yra pagrįstos, todėl teismo priteistinos. Tačiau minėta suma 280 litų priteistina tik iš kaltinamųjų E. S. ir R. P. valstybės naudai ir ne solidariai, kaip prašė gynėja, bet lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno po 140 litų, kadangi, kaip paminėta aukščiau, šios išlaidos yra proceso išlaidos (procesinis reikalavimas), atsiradusios dėl advokato atstovavimo byloje, bet ne dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos žalos (materialinio reikalavimo) (BPK 103 str., 106 str.) (BPK 103 str., 106 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., E. S. skirti auklėjamojo poveikio priemones:

50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; ir elgesio apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant E. S. tęsti mokslą arba dirbti.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. P., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., R. P. skirti auklėjamojo poveikio priemones:

40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;turtinės žalos atlyginimą (2 000 (du tūkstančius) litų) nuketėjusiesiems J. N. T. ir G. G., kuri turi būti atlyginta iki 2014 metų liepos 1 d.; ir elgesio apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant R. P. tęsti mokslą arba dirbti.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti tarp kaltinamojo R. P. ir nukentėjusiųjų G. G. ir J. N. T.sudarytą sutartį dėl žalos atlyginimo, kuria jie susitarė:

„ Mes, R. P., asmens kodas 3960309054, jo įstatyminė atstovė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N. T. bei G. G., baudžiamojoje byloje Nr. N 1-1052-888/2013 dėl turto prievartavimo sudarėme šią sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo:

R. P., o jam neturint lėšų, jo įstatyminė atstovė A. R. įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiems bendroje sumoje 2 000 litų. Žala bus atlyginama per 10 mėnesių, kas mėnesį mokant po 200 litų į J. N. T. sąskaitą.

Mokėjimas pradedamas 2013 m. rugsėjo mėnesį, kas mėnesį iki 18 d. pinigai įmokami į nukentėjusiosios sąskaitą.

J. N. T. bei G. G. daugiau jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturės, jeigu žala bus atlyginta iki 2014 m. liepos l d.“.

Priteisti iš kaltinamųjų E. S. ir R. P., valstybės naudai jos patirtas proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas), iš kiekvieno po 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) (viso 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų). Jiems išaiškinti, kad priteistos valstybės patirtos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.