- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-322-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01174-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- N. U.
- Suinteresuotas asmuo
- S. N.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. U. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui S. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas N. U. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi I. V. (toliau – nepilnametė dukra), gimusia (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovė advokatė S. J. patikslino prašymą, nurodydama, kad vykdomąjį raštą prašoma išduoti dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 2023 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos 2023 m. birželio 21 d. taikos sutarties 2.2., 2.3., 2.4. punktuose nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad suinteresuotas asmuo S. N. (toliau – suinteresuotas asmuo) nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023, kuria nustatyta pareiškėjo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Suinteresuotas asmuo nepraneša dukters mobilaus telefono numerio, neteikia jokios informacijos apie dukters gyvenimo įvykius, sveikatos būklę bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos dukters vystymuisi. Dukters motina jam daug kartų aiškino, kad dukra nenori bendrauti, tačiau pati jokių priemonių nesiima, kad pareiškėjas galėtų apskritai susitikti su dukterimi. Pareiškėjas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo manipuliuoja dukterimi ir trukdo jam su ja bendrauti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad visa informacija apie dukters gyvenime įvykusius esminiu įvykius, turinčios įtakos jos vystymuisi, jos sveikatos būklę bei kontaktiniai duomenys yra pareiškėjui nuosekliai teikiama elektroniniu paštu. Pareiškėjas kartu su prašymu nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, kad suinteresuotas asmuo manipuliuoja dukterimi ir trukdo jiems bendrauti, taip pat nenurodo kaip pasireiškia suinteresuoto asmens manipuliavimas dukterimi bei kokių priemonių suinteresuotas asmuo turėtų imtis, kad pareiškėjas, galėtų susitikti su dukra. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad dukra yra ne kartą išreiškusi nenorą bendrauti su tėvu, o tokį jos nenorą galima suprasti, kadangi pareiškėjas nuo dukters 4 mėnesių amžiaus visiškai ja nesirūpino, nedalyvavo jos gyvenime, todėl natūralu, kad buvo prarastas tėvo ir dukters ryšys.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametės mergaitės tėvų santykiai yra konfliktiški, nėra abiejų tėvų geranoriško bendradarbiavimo tarpusavyje. Bet kuriuo atveju motina turi pareigą nekliudyti bei užtikrinti maksimalias galimybes tėvui bendrauti su vaiku. Tėvui turi būti suteikiama galimybė kurti ir palaikyti ryšį su savo dukterimi, tačiau ir pats tėvas turi dėti maksimalias pastangas ryšio su vaiku kūrimui. Jeigu teismas nuspręstų išduoti vykdomąjį raštą, Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į vaiko interesus, vykdymo procese tektų spręsti klausimą dėl psichologo pagalbos, kuriant vaiko ir tėvo ryšį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė bei priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 buvo patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2023 m. birželio 21 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys aptarė šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo klausimus. Pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 2.2.-2.4. punktų nesilaikymo. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, grįžęs į Lietuvą, pareiškėjas bendrauja su nepilnamete dukterimi vieną dieną 8 valandas, su teise nepilnametę dukterį pasiimti su savimi. 2.3. punktu šalys susitarė, kad netrukdomai ir neribotai tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis nuo 12 val. ryto iki 18 val. vakaro Lietuvos laiku, kai tai netrukdo nepilnametės dukters mokslui ir poilsiui. 2.4. punktu šalys susitarė, kad nepilnametės dukters mama nedarys jokių kliūčių nepilnametės dukters tėvui bendrauti su nepilnamete dukterimi.
7. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai, o pareiškėjas su dukra pirmą kartą pasimatė 2023 m. rugpjūčio 24 d., jai esant jau (duomenys neskelbtini), ir nors jis yra biologinis mergaitės tėvas, tačiau neturi sukūręs jokio socialinio ryšio su dukra, todėl natūralu, kad esant tokiai situacijai nėra paprasta sukurti šį ryšį ir pareiškėjui įgyti dukros pasitikėjimą.
8. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjas nėra sukūręs jokio ryšio su dukra, patvirtina suinteresuoto asmens pateiktas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 10 d. raštas, kuriame nurodoma, kad mergaitė tėčiu įvardija suinteresuoto asmens sutuoktinį, o ne pareiškėją, 2024 m. sausio 25 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad mergaitė patiria nesaugumo jausmą, atlikti projekcinių tyrimų metodai rodė emocinę distanciją, nerimą santykyje su pareiškėju, ką patvirtina ir vėlesni 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. liepos 22 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštai.
9. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai gan konfliktiški, tačiau iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad suinteresuotas asmuo vykdo kitas taikos sutarties sąlygas ir geranoriškai teikia informaciją apie dukrą pareiškėjui, informuojant apie dukros sveikatos būklę bei svarbesnius gyvenimo įvykius.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog žinodamas, kad dukra vengia bendrauti su juo, būtų bandęs konsultuotis su specialistais ir išsiaiškinti, kokių jis veiksmų turi imtis, kad įgytų dukters pasitikėjimą, kad vadovaudamasis specialistų rekomendacijomis būtų bandęs sukurti dukrai saugumo jausmą užmezgant ryšį su ja. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog dėl jo bendravimo su dukra daugiau pastangų turėtų įdėti dukters mama, tačiau nenurodo nei konkrečiai kokių veiksmų suinteresuotas asmuo turėtų imtis, nei kokiais veiksmais ji trukdo pareiškėjui bendrauti su dukra (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas nurodė, kad Tarnybos išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtino, kad šalių dukrai bendravimas su pareiškėju kelia neigiamas emocijas dėl to, jog pareiškėjas praktiškai nedalyvavo dukros auginime ir nekūrė emocinio ryšio nuo vaiko gimimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas net ir esant taikos sutartyje 2.1. punkte numatytam vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, nesugebėjo sukurti bent minimalaus ryšio su dukra. Teismo vertinimu, pareiškėjas minimaliai stengėsi bendrauti su dukra ir nerodė pakankamos iniciatyvos ir pastangų, o tik deklaratyviai nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesuteikia jam galimybių bendrauti su dukra, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais suinteresuoto asmens veiksmais pasireiškia taikos sutarties sąlygų nevykdymas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nurodė, kad dabartinėje situacijoje tiek išvadą teikiančios institucijos nuomone, tiek pats pareiškėjas, jo atstovė bei suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad bendraujant su dukra būtina psichologo pagalba, taigi šalys iš esmės pripažįsta, jog mergaitė nenori bendrauti su pareiškėju ir bendravimas su pareiškėju jai kelia neigiamus išgyvenimus. Teismas darė išvadą, kad esama šalių nusistatyta bendravimo tvarka iš esmės neatitinka šalių dukros dabartinių interesų bei jeigu būtų priverstinai prieš vaiko valią vykdoma, būtų psichologiškai žalinga vaikui ir turėti negrįžtamų pasekmių jos raidai.
12. Teismas akcentavo, kad vaiko pozicija ir jo nuomonės gerbimas ir paisymas bylose, kuriose sprendimų priėmimas turi tiesioginės įtakos vaiko interesams yra ypatingai svarbus tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės kontekste, todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo neabejotinai svarbi nepilnametės mergaitės išreikšta pozicija dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu. Nepilnametė mergaitė savo nuomonę yra išsakiusi Tarnybos specialistams, kad ji nenori bendrauti su pareiškėju ir nors teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos turi būti vykdomos, tačiau šalių sutartų sąlygų vykdymas šiuo atveju nėra svarbesnis už nepilnamečio vaiko išreikštą norą ir negali kenkti jo teisėms ir teisėtiems interesams netrukdomai augti stabilioje aplinkoje, kur jam saugu ir gera gyventi.
13. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko privertimas bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu esant vaiko nenorui nepadės pakeisti jo nuomonės ar paskatinti norą bendrauti, tačiau priešingai, gali sukelti tik dar didesnę emocinę įtampą, todėl tokiu atveju svarbu įsiklausyti į vaiko jausmus, poreikius bei įsigilinti į priežastis, dėl kurių vaikas nenori užmegzti kontakto ir vengia bendravimo. Teismas vertino, kad pareiškėjas turėtų būti gerokai aktyvesnis siekiant sukurti socialinį ryšį su dukra, neapsiriboti vien tik netiesioginiu pasiteiravimu per suinteresuotą asmenį kaip dukrai sekasi ar siūlyti pavienius nereguliarius susitikimus, o stengtis įgyti dukros pasitikėjimą, nes šiuo metu pareiškėjas nededa jokių pastangų, kad sukurtų ryšį su dukra. Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys buvo susitarusios dėl vienerių metų pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, tačiau per šalių nustatytą pereinamąjį laikotarpį įvyko tik vienas pareiškėjo susitikimas su dukra, kurio metu jis turėjo galimybę su ja pabendrauti, taip pat dar vieną kartą pareiškėjas susitiko su dukra tarpduryje, kur dukra pasakė pareiškėjui, kad nenori su juo bendrauti. Taigi realiai per pereinamąjį laikotarpį nevykus tėvo ir dukters susitikimams nebuvo sukurtas jų tarpusavio ryšys, todėl teismas sprendė, kad neįgyvendinus pereinamojo laikotarpio bendravimo sąlygų, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo ir dukters bendravimas yra galimas pagal šalių sutartyje numatytą 2.2. punktą.
14. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes bei anksčiau išklausytą vaiko nuomonę, suinteresuoto asmens kaltės ar tiesioginės įtakos dėl taikos sutarties 2.2.-2.4. punktuose nustatytų sąlygų nevykdymo neįžvelgė bei pažymėjo, kad tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta jokiais įrodymais ar duomenimis, todėl atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pateikto prašymo pagrindu.
15. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas (nutartis) dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos ir (ar) išlaikymo vaikui dydžio ir (ar) formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, abu tėvai arba vienas iš jų ateityje gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos bei išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo.
16. Teismas netenkinęs pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, priteisė suinteresuotam asmeniui 112,50 Eur patirtas advokato pagalbos išlaidas iš pareiškėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantas pažymėjo, kad visuomet dukrai teikė materialinį išlaikymą, tačiau su ja bendrauti neturėjo galimybės, nes neleido suinteresuotas asmuo, todėl apeliantas laukė kol duktė paaugs, kol galės su ja susikalbėti, dėl ko tik 2023 m. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo.
1.2. Suinteresuotas asmuo nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, neleidžia susitikti su dukra, manipuliuoja ja, taip pat nepranešė apeliantui dukters mobiliojo telefono numerio, neteikė jokios informacijos apie dukters gyvenimo įvykius, sveikatos būklę.
1.3. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai jokios pagalbos nesuteikia, kadangi suinteresuotas asmuo periodiškai skundžia jų veiksmus.
1.4. Apeliantas pažymėjo, kad prievartos būdu nevers dukros bendrauti su juo, tačiau kreipsis į psichologą pagalbos, kad padėtų surasti ryšį su nepilnamete dukra.
1.5. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, negina apelianto dukters teisių ir teisėtų interesų pažinti savo biologinį tėvą, kuris ją materialiai išlaiko, o kaip tik, apriboja dukrai teisę pažinti savo tėvą, su juo bendrauti ir pan., taip užkirsdamas bet kokią galimybę apeliantui bendrauti su nepilnamete dukterimi ir vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas nuo dukros gimimo nebendravo su dukra, nedėjo jokių pastangų sukurti ryšį, savanoriškai neatlikinėjo tėvo pareigos auklėti ir išlaikyti vaiką, dėl ko jokie santykiai tarp tėvo ir dukros nesusiklostė.
2.2. Apeliantas po pirmo susitikimo su dukra, kuris įvyko 2023 m. rugpjūčio 24 d., nepalaikė jokio ryšio ir kontakto su dukra.
2.3. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo manipuliuoja dukra ir trukdo jiems bendrauti, taip pat nenurodo kaip pasireiškia manipuliavimas dukterimi.
2.4. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad dukrai neužkerta kelio ir nedaro jokių kliūčių bendravimui su pareiškėju, pati dukra nenori bendrauti su biologiniu tėvu, o ir pareiškėjas nededa jokių pastangų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
21. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
22. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei 2024 m. gruodžio 30 d. ir 2025 m. vasario 7 d. prašymais apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, tačiau susipažinus su pateiktais įrodymais, nustatyta, kad didžioji dalis pateiktų įrodymų, išskyrus 2024 m. lapkričio 22 d., 25 d., 2024 m. gruodžio 7 d., 14 d. 16 d., 17 d. elektroninius laiškus, gimimo išrašą, santuokos sudarymo išrašą, pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą apie patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, jau yra pateikti byloje ir priimti pirmosios instancijos teismo, todėl jų prijungti prie bylos pakartotinai nėra poreikio. Kiti minėti įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimą, tuo labiau, kad 2024 m. lapkričio 22 d., 25 d. elektroniniai laiškai, gimimo išrašas, santuokos sudarymo išrašas, pažyma apie šeimos sudėtį, pažyma apie patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Suinteresuotas asmuo 2025 m. vasario 7 d. taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, kuriuo prašė pridėti į bylą papildomus dokumentus, t. y. 2025 m. vasario 3 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologės informaciją apie nepilnametę mergaitę, pareiškėjui siųstus elektroninius laiškus laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 15 d. iki 2025 m. vasario 6 d., Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį, 2025 m. vasario 3 d. M. N. prašymą įvaikinti vaiką. Šiuo atveju, suinteresuoto asmens 2025 m. vasario 7 d. pateikti įrodymai, išskyrus Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį, įvyko po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jie nebuvo (negalėjo būti) žinomi bei nagrinėjami pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį, taip pat suinteresuotas asmuo nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes minėti įrodymai patvirtina. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos vertinimu jokios esminės reikmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui naujai pateikti įrodymai neturi, todėl suinteresuoto asmens 2025 m. vasario 7 d. pateikti nauji įrodymai prie bylos nepridedami. Suinteresuoto asmens pridėta Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis taip pat nepriimama, kadangi su kitoje civilinėje byloje teismo priimtais dokumentais apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti naudodamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
23. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 13 d. buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai bei kartu su jais nauji įrodymai – 2024 m. lapkričio 25 d. el. laiškai, dovanos nepilnametei dukrai siuntimo dokumentai, M. N. el. laiškai, vaiko situacijos vertinimo sprendimas. Taip pat Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 17 d. gauti suinteresuoto asmens paaiškinimai bei nauji įrodymai – garso įrašai dėl siuntos, trumposios žinutės, 2025 m. vasario 7 d. Tarnybos raštai, M. N. el. laiškai su Tarnyba dėl įvaikinimo.
24. Pasisakant dėl apelianto bei suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių paaiškinimų bei prie jų pridėtų įrodymų, pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Atsižvelgiant į tai tiek apelianto 2025 m. vasario 13 d., tiek suinteresuoto asmens 2025 m. vasario 17 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus bei kartu su jais pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
25. Suinteresuotas asmuo 2025 m. sausio 17 d. taip pat pateikė prašymą prie civilinės bylos e2S-322-1043/2025 prijungti sutuoktinį M. N., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio prašymo suinteresuotas asmuo neargumentuoja, nenurodo, jokių tokio prašymo motyvų, pažymėtina ir tai, kad toks prašymas teiktas pirmosios instancijos teismui nebuvo, todėl šiuo atveju šalių įtraukimas į bylą apeliacinėje instancijoje nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tokį prašymą tenkinti.
26. Taip pat teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens 2024 m. vasario 24 d. pateiktus rašytinius paaiškinimas ir naujus įrodymus (DOK-4924). Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Nagrinėjamu atveju rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai pateikti teismui išnagrinėjus bylą ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Šioje procesinėje stadijoje (kai byla yra išnagrinėta ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas) jokie procesiniai veiksmai nebegali būti atliekami, atitinkamai negali būti teikiami į bylą jokie prašymai, įrodymai ar kitokie procesiniai dokumentai, o teismas nebeturi teisės jų priimti ir vertinti. CPK 251 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, dėl to teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie prašymai, nauji duomenys, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
28. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2023 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 patvirtino šalių 2023 m. birželio 21 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos. Minėtos taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė nustatyti N. U. bendravimo su nepilnamete dukterimi, tokią bendravimo tvarką – 2.1. Pereinamuoju laikotarpiu – vienerius metus laiko nuo bendravimo pradžios, grįžęs į Lietuvą tėvas bendrauja su nepilnamete dukterimi vieną dieną 4 valandas nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje; 2.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, grįžęs į Lietuvą, tėvas bendrauja su nepilnamete dukterimi vieną dieną 8 valandas, su teise nepilnametę dukterį pasiimti su savimi; 2.3. Netrukdomai ir neribotai tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis nuo 12.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro Lietuvos laiku, kai tai netrukdo nepilnametės dukters mokslui ir poilsiui; 2.4. Šalys susitaria, kad nepilnametės dukters mama nedarys jokių kliūčių nepilnametės dukters tėvui bendrauti su nepilnamete dukterimi; 2.5. Šalys susitaria, kad nepilnametės dukters mama suteiks nepilnametės dukters tėvui N. U. telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis visą informaciją apie esminius nepilnametės dukters gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos dukters vystymuisi; 2.6. Šalys konstatuoja, kad nepilnametės dukters mamos kontaktiniai duomenys yra: tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu tel. Nr. WhatsApp programa, el.pašto adresas: (duomenys neskelbtini) Nepilnametės dukters tėvo kontaktiniai duomenys yra: tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), viber ir messenger adresas – (duomenys neskelbtini); 2.7. Šalys susitaria, kad nepilnametei dukrai turint asmeninį telefoną, dukters mama dukters telefono numerį ir kitus kontaktinius adresus praneš nepilnametės dukters tėvui per 5 dienas nuo telefono įsigijimo momento; 2.8. Šalys susitaria, kad pasikeitus jų pačių ar nepilnametės dukters telefono numeriams ar kitiems kontaktiniams duomenims, nedelsiant informuoja vienas kitą apie pasikeitimus, bet ne vėliau, kaip trys paros iki tokių duomenų pasikeitimo; 2.9. Šalys susitaria, kad nepilnametės dukters tėvas, ruošdamasis parvykti į Lietuvą ir siekdamas pabendrauti su nepilnamete dukterimi, informuoja raštu – elektroniniu laišku nepilnametės dukters mamą apie numatomą grįžimo į Lietuvą ir bendravimo su nepilnamete dukterimi konkretų laiką ne vėliau, kaip likus 7 paroms iki numatomo grįžimo ir bendravimo su nepilnamete dukterimi; 2.10. Šalys susitaria, kad nepilnametės dukters mama, elektroniniu laišku gavusi žinią iš apie numatomą dukters lankymą, ne vėliau, kaip trys dienos iki numatomo nepilnametės dukters lankymo, informuoja N. U. elektroniniu laišku apie galimybę nepilnametę dukterį aplankyti ir sudaro visas sąlygas nepilnametei dukrai bendrauti su tėvu: pereinamuoju laikotarpiu dukters gyvenamojoje vietoje, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – tėvui išsivežti nepilnametę dukterį su savimi.
29. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 2.2. – 2.4. punktų, nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo nesiima jokių priemonių, kad pareiškėjas galėtų susitikti su dukterimi, manipuliuoja dukterimi ir trukdo jam bendrauti su dukra.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad suinteresuoto asmens kaltės ar tiesioginės įtakos dėl taikos sutarties 2.2.-2.4. punktuose nustatytų sąlygų nevykdymo neįžvelgė bei pažymėjo, kad tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta jokiais įrodymais ar duomenimis.
31. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, negina nepilnametės dukters teisių ir teisėtų interesų pažinti savo biologinį tėvą, o kaip tik užkerta bet kokią galimybę apeliantui bendrauti su nepilnamete dukterimi ir vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokias apelianto argumentai neturi pagrindo, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, būtent ir atsižvelgė į nepilnametės mergaitės teises ir teisėtus interesus, pažymėdamas, kad šalių sutartų sąlygų vykdymas nėra svarbesnis už nepilnamečio vaiko išreikštą norą ir negali kenkti jo teisėms ir teisėtiems interesams netrukdomai augti stabilioje aplinkoje, kur jam saugu ir gera gyventi.
32. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad prievartos būdu nevers dukros bendrauti su juo, kreipsis į psichologą pagalbos, kad padėtų surasti ryšį su nepilnamete dukra, tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog žinodamas, kad dukra vengia bendrauti su juo, būtų bandęs konsultuotis su specialistais ir išsiaiškinti, kokių jis veiksmų turi imtis, kad įgytų dukters pasitikėjimą, kad vadovaudamasis specialistų rekomendacijomis būtų bandęs sukurti dukrai saugumo jausmą užmezgant ryšį su ja. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, kad nepilnametė mergaitė ir apeliantas nėra sukūrę ryšio, mergaitė su tėvu bendrauti nenori, tą yra išsakiusi išvadą teikiančios institucijos specialistams, tuo labiau svarbu pažymėti, kad mergaitė su tėvu pirmą kartą susitiko tik 2023 m. rugpjūčio 24 d., mergaitei esant (duomenys neskelbtini), todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, natūralu, kad esant tokiai situacijai nėra paprasta sukurti socialinį ryšį ir pareiškėjui įgyti dukros pasitikėjimą. Apeliacinės instancijos teismui nėra suprantama, kodėl apeliantas pagalbos į specialistus nesikreipė tada, kai nepilnametė mergaitė išreiškė nenorą su juo bendrauti, tačiau kreiptųsi tik išdavus vykdomąjį raštą. Byloje esantys duomenys nepatvirtina apelianto deklaruojamo suinteresuotumo ryšio su nepilnamete dukra sukūrimui. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turėtų stengtis sukurti ryšį su nepilnamete dukra, o ne perkelti visą naštą suinteresuotam asmeniui nurodant, kad dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamete dukra turėtų labiau stengtis būtent suinteresuotas asmuo.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš į bylą pateikto 2024 m. birželio 23 d. elektroninio laiško matyti, kad suinteresuotas asmuo yra nurodęs pareiškėjui nepilnametės dukters telefono numerį, tačiau byloje pareiškėjas jokių įrodymų, kad nepilnametei mergaitei skambina, rašo trumpąsias žinutes, taip siekdamas atkurti bendravimą su dukra, nepateikė.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas minimaliai stengėsi bendrauti su dukra ir nerodė pakankamos iniciatyvos ir pastangų, o tik deklaratyviai nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesuteikia jam galimybių bendrauti su dukra, nenurodydamas, kokiais konkrečiais suinteresuoto asmens veiksmais pasireiškia taikos sutarties sąlygų nevykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo nesudaro sąlygų pareiškėjui bendrauti su dukra, kad ji piktnaudžiauja motinos valdžia, nebebendradarbiauja su pareiškėju ir nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstytas, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.