- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- 1S-127-958/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11664-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Kategorijos
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi P. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi P. B., padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinyje, kuri to paties teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi pakeista P. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir jos taikymas pratęstas konstatavus, kad P. B. socialinis pavojingumas yra padidėjęs ir jis kelia pavojų aplinkiniams.
Šalies argumentai
3. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė P. B. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti, taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti, nekeičiant stebėjimo sąlygų. P. B. nurodo, kad jo psichikos sveikatos būklė nėra pablogėjusi, priešingai - sveikatos būklė pamažu gerėja. Problema yra dėl priklausomybės narkotikams. Ligoninėje nėra gydomas nuo abstinencijos, todėl jam pasireikšdavo nerimas, dirglumas bei agresija dėl narkotinių medžiagų trūkumo. Gydytoja teisme sakė, kad abstinencija trunka iki 6 mėnesių ir, įvertinus gydymo laiką, abstinencija ir jos sukeliami simptomai nyksta. Šiuo metu jaučiasi geriau ir geba kontroliuoti savo elgesį. Yra sąmoningas ir orientuotas laike, vietoje ir savyje. Gydant stacionare bendro stebėjimo sąlygomis yra užtikrinama tiek pacientų, tiek personalo apsauga, o jo pavojingumas nėra toks, kad stacionare bendro stebėjimo sąlygomis esančios apsaugos nepakaktų. Tuo atveju, jei paūmėtų psichikos būklė, būtų gydytojų patalpintas į stebėjimo palatą. Kadangi būklė gerėja, prašo palikti gydyti bendro stebėjimo sąlygomis.
4. Atsiliepimų į skundą nepateikta. Proceso dalyviams apie skundo nagrinėjimą pranešta, prašymų ar pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi pagrįstai pakeista P. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir jos taikymas pratęstas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Įstatymas teismui suteikia diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, teismas vertina du kriterijus: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.
8. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
9. Nagrinėdamas teikimą pirmosios instancijos teismas įvertino (duomenys neskelbtini) ligoninės 2025 m. spalio 16 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 613, kurioje nurodyta, kad stebimuoju laikotarpiu P. B. psichinė būklė buvo bloga, nestabili, jis smurtavo prieš kitus pacientus, todėl buvo taikytos fizinio suvaržymo priemonės. Komisijos metu pacientas buvo nusiteikęs geranoriškai, atviravo, kad norėtų kokaino, diazepamo ir gyventų kaime su krikščioniška bendruomene. Mąstymas sulėtėjęs, nenuoseklus, kliedesių, suvokimo sutrikimų neišsakė, tik užsiminė esąs už rusišką kultūrą ir architektūrą. Atmintis, dėmesio koncentracija kiek susilpnėjusi, suvokimo sutrikimų nėra. Asmenybė ribinio tipo, savo elgesį pateisina kitų pacientų „durnumu“, dėl savo savijautos kaltina aplinkinius. Emocijos labilios, impulsų kontrolė bloga. Komisija rekomendavo keisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į sustiprinto stebėjimo sąlygas. Teisme dalyvauti nerekomenduojama (b. l. 3-4).
10. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas taip pat išklausė gydymo įstaigos atstovę, kuri patvirtino gydytojų komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kodėl tęsti P. B. priverstinį gydymą tomis pačiomis sąlygomis nėra galimybės. Nurodė, kad nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio jo psichikos būklė pablogėjo: 2025 m. spalio 7 d., 2025 m. spalio 9 d. ir 2025 m. spalio 16 d. dėl psichomotorinio sujaudinimo stebėti žodinės agresijos, fizinės agresijos, grasinimo nužudyti atvejai, dėl ko taikytas aktyvus stebėjimas, koreguotas gydymas injekcijomis, ir iki šiol išlieka jo sujaudinimo epizodai, pykčio protrūkiai, reikalavimai leisti narkotikus. Smurto rizika yra didelė, todėl jis yra laikomas dalinai izoliuotas nuo kitų pacientų aktyvaus stebėjimo palatoje.
11. Įvertinus duomenis, esančius Komisijos išvadoje ir ją papildančiuose gydymo įstaigos atstovės parodymuose, nelieka abejonių, kad P. B. socialinis pavojingumas yra padidėjęs ir jis kelia pavojų aplinkiniams.
12. P. B. skunde nurodo, kad jo sveikatos būklė gerėja, o nerimas, dirglumas bei agresija kyla dėl abstinencijos, negaunant narkotinių medžiagų. Tačiau bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad apelianto sveikatos pokyčiai ne gerėja, o kinta neigiama linkme. Kaip minėta, P. B., padariusiam smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi paskyrė švelniausią priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri to paties teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau ir pastarasis režimas nebegali užtikrinti kitų pacientų bei ligoninės personalo saugumo, nes, kaip nurodė teismo posėdyje ligoninės atstovė, dėl psichomotorinio sujaudinimo stebimi dažni žodinės ir fizinės agresijos, grasinimo nužudyti atvejai, kas sąlygoja didelę smurto riziką. Tai, kad minėtus simptomus sukelia abstinencija, P. B. pavojingumo nemažina ir esant pablogėjusiai jo psichinei sveikatai, Panevėžio apylinkės teismas pagrįstai tenkino ligoninės teikimą ir taikytą stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keitė į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei pratęsė jo taikymą.
13. Taigi, vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, kurio keisti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti P. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.