Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 20 apie 13.58 val., 2019-08-20 diena, kaltinime nurodytu laiku, Vytauto gatvėje Marijampolės mieste vairavo automobilį Škoda „Oktavia“ vairuodamas automobilį Škoda „Octavia“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančioje Vytauto g. prie pastato Nr. 48A, Marijampolės mieste, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją E. M. ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu E. M. dėl žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimų dešinio žasto srityje, kraujosruvų abiejose šlaunyse ir blauzdose nežymiai sutrikdyta sveikata, bei dešinio žastikaulio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata

Kaltinamasis E. K. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019-08-20, kaltinime nurodytą valandą, vairavo automobilį Škoda „Octavia“, važiavo Vytauto gatve, prie IKI prekybos centro. Priekyje važiavo motoroleriai, kurių vairuotojų veiksmai buvo neprognozuojami, todėl juos stebėjo. Pajuto smūgį ir sustojo. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį. Iškarto skambino pagalbos. Dėl įvykio kaltas, kadangi buvo neatidus. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, beveik kiekvieną dieną ryšio priemonėmis bendrauja su dukra E. R., po įvykio irgi iškarto jai skambino. Dukra yra autoritetas, nes santykiai labai geri. Pasitaria ir dėl kasdieninių problemų ir gyvenimiškose situacijose. Ji gyvena atsakingai, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Prašė atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kadangi nuo 2019 metų sausio mėnesio buvo apsidraudęs privalomuoju draudimu AB Lietuvos draudimas, tačiau, sutinka atlyginti, jeigu būtų nuspręsta priteisti iš jo.

Nukentėjusi E. M. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ėjo pėsčiųjų perėja. Eiti pradėjo sustojus automobiliams. Perėjus apie pusę atstumo pastebėjo atvažiuojantį automobilį, pajuto smūgį į blauzdą, krito ant stiklo, po to ant automobilio kapoto ir ant asfalto. Prieš eidama per perėja dairėsi, tai matė kažkokį automobilį atvažiuojantį toliau, motorolerius. Dėl eismo įvykio jai buvo sutrupintas dešinys žastas, dėta metalinė plokštelė, 9 varžtai, kurie neišimti ir šiuo metu. Šlaunyje likęs įdubimas, guzas. Gydytojas rekomenduoja kreiptis į plastikos chirurgą dėl guzo šlaunyje. Kadangi serga onkologine liga, eismo įvykio metu padarytų sužalojimų gijimas ir gydymas yra komplikuotesnis, dėl to kentė skausmus, kuriuos jaučia ir šiuo metu, jeigu atsigula ant šono, gelia ranką. Civiliniame ieškinyje kaltinamąjį nurodo atsakovu, kadangi mano, jog draudimo bendrovė neatlygina visos padarytos žalos, nors turėtų tai padaryti. Turtinę žalą nurodė 5000 eurų. Žalą sudaro sugadintų akinių, drabužių vertė. Kadangi dėl sužalotos rankos negalėjo apsirengti turimais drabužiais, turėjo nusipirkti drabužių. Skraistę pirko, kad užsigaubti, jog nebūtų šalta, nes negalėjo apsirengti. Kiek tiksliai turėjo išlaidų dėl įvykio neskaičiavo. Draudime jai buvo paaiškinta, kad maisto papildų pirkimo nekompensuos. Keliones išlaidas taip pat turėjo įrodinėti. Dėl draudimo atsisakytų kompensuoti preparatų paaiškino, kad dalis jų buvo pirkta kartu su kompensuotinais preparatais, todėl papuolė į vieną čekį. Paaiškino, kad pagrįstai nekompensuota nuo peršalimo, alergijos pirkti preparatai, „Wobe mugos“ preparatas yra receptinis nekompensuojamas vaistas, po traumų spartina kaulų gijimą, stiprina imuninę sistemą, receptą išrašė onkologas, prieš įvykį tokius vaistus taip pat naudojo, „Kalcikinon“ yra kalcis su vitaminu D, kaip ir Live Well, labai nustebo, kad buvo nekompensuota, juos rekomendavo vartoti šeimos gydytoja. Omega 3“ taip pat yra vitamino D, pirkti stiprinimui organizmo, taip pat ir dėl įvykio. Vienkartines nosinaites naudojo randui valyti, kadangi tepė aliejais. Neįskaitomam čekyje buvo nurodyti kompresinio tvarsčio ir kojinės pirkimo duomenys, būtent dėl kojos traumos. Po to kai nebuvo kompensuota, patikslino minėtą informaciją ir persiuntė draudimui, čekį apmokėjo, „Detralex“ naudojo dėl kojos hematomos, buvo nurodyta gerti daug ir ilgai, kad mėlynė išsiskirstytų. „Somnols“ pirko, kad galėtų užmigti, nes dėl skausmo negalėjo. „TOT Hema“ yra geležies papildas, po įvykio buvo statomos kraujo lašelines, todėl šį preparatą vartojo dėl rankos sužalojimo. „Ambio magnesium“, vartojo, kad nebūtų kojos spazmų, taip pat dėl įvykio. Nurodė, kad pilnai nebuvo kompensuotos kuro išlaidos, tačiau detaliai kokios negali pasakyti. Dėl būsimų išlaidų, kalbėjo su draudimo atstovu telefonu bei jai buvo nurodyta, kad siųsti čekius ir tada bus sprendžiama ar kompensuotinos išlaidos ar ne. Neturtinę žala atlyginta per maža, buvo nedarbinga 188 dienas, taip pat ir dėl šio įvykio. 2019-12-31 nustatytas neįgalumas ir dėl sužalojimo ir dėl onkologinio susirgimo. Neįgalumas nustatytas terminuotai –vieneriems metams. Ieškinyje nurodė 20 000 eurų neturtinę žalą, šią sumą reiktų mažinti suma, kurią išmokėjo draudimas. Kokia neatlyginta turtinė žala negali pasakyti, Ateityje turės išlaidų, kadangi bus daroma operacija. Dalis iš 5000 eurų nurodomos turtinės žalos kompensuota.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio planu nustatyta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje galioja kelio ženklai Nr. 407 - apvažiuoti iš dešinės, Nr. 533 - pėsčiųjų perėja, Nr. 534 - perėjimo per kelią vieta, automobilio sugadinimai ir padėtis po eismo įvykio, ant asfalto rasta kraujo dėmės vieta. (b.l. 10-12, 13- 21).

Specialisto išvada Nr.G 576/2019 (09) nustatyta, kad E. M. eismo įvykio metu buvo padaryta žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimai dešinio žasto srityje, kraujosruvos abiejose šlaunyse ir blauzdose. Dėl šių sužalojimų E. M. sveikata sutrikdyta nežymiai, taip pat padarytas žastikaulio lūžimas dėl kurio nesunkiai sutrikdyta sveikata (bl. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą(toliau KET), nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika (BK 281 str.), kuria pažeidžiamos Kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimą – kad kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

Teismas daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad E. K. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai yra artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją ir ją kliudė

Tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšis. Akivaizdu, kad jeigu jis nebūtų padaręs Kelių eismo saugumo taisyklių 30 punkto pažeidimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nukentėjusi nebūtų sužalota. Jo veiksmai pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, E. K. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis būdamas eismo dalyviu bei turėdama pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti sužalojimą kaip veikimo pasekmę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9p., 30p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta E. M. sveikata. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi byloje pateikti prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Byloje yra pateiktas laiduotojos E. R. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Ji yra kaltinamojo artima giminaitė ir laiduoja už E. K.. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ji yra neteista, metų bėgyje bausta administracine nuobauda vieną kartą dėl daugiau kaip prieš vienerius metus padaryto nusižengimo, kuris vertinant nuobaudos dydį yra mažesnio pavojingumo. Kaip matyti iš jos paaiškinimų pastoviai bendrauja su kaltinamuoju ir turi autoritetą bei įtaką.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamasis E. K. pirmą kartą padarė neatsargią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracinėmis nuobaudomis trijų metų bėgyje nebaustas, žala iš dalies atlyginta, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nenusikals. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad E. R. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, yra pagrindas ir visos sąlygos E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju vertinant laiduotoją ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad laiduotoja objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti E. R. byloje nėra, vertinant, kad veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, nustatyti laidavimą su užstatu nėra pagrindo.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis dirba vairuotoju, savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiamas pirmą kartą, veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, nėra pagrindo skirti BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nukentėjusi E. M. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 60-89) atsakovu nurodydama kaltinamąjį E. K.. Teismas nutartimi civiliniu atsakovu įtraukė AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė prašė priteisti 5000 eurų turtinės žalos ir 20000 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl to, kad buvo sugadinti asmeniniai daiktai, akiniai 150 eurų vertės, suknelė 20 eurų vertės. Po sužalojimų buvo reikalinga speciali apranga, kad šiltesniu oru galėtų vykti pas medikus (sportinė liemenė ir skraistė), kuriems įsigyti išleido 50 eurų, pirkta kompresinė kojinė dėl hematomos 85 eurų vertės, taip pat pirko vaistus, daug kartų teko važiuoti pas medikus, todėl yra išleidusi daugiau kaip vieną tūkstantį eurų, tačiau kadangi gydytojai rekomenduoja reabilitaciją tęsti savo lėšomis, numatomos dvi operacijos, visą turtinę žalą vertina 5000 eurų.

Neturtinė žala padaryta dėl patirto skausmo, nepatogumų, kuriuos patiria dar ir šiuo metu, kadangi gydymas nebaigtas, negali pilnai ištiesti rankos, jaučia skausmą, rankoje dėta metalinė plokštė, kuri suveržta varžtais, su ja vaikšto iki šiol. Patiria neigiamus išgyvenimus, kad dėl jos sužalojimų nutrūko šeimos tradicijos, negali tinkamai pasirūpinti anūku, nustatytas neįgalumas.

Civilinis atsakovas E. K. paaiškino, kad 2019 sausio mėnesį apsidraudė privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl mano, kad visą žalą turi atlyginti draudimas.

Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas, raštu nurodė, kad dėl 2019-08-20 eismo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ E. M. išmokėjo - 3.317,41 EUR (tame tarpe 2.775,00 Eur (5 MMA) dėl neturtinės žalos, 68,10 EUR dėl gydymo išlaidų, 50,99 EUR kelionės išlaidų ir 423,32 EUR dėl netektų pajamų už laikotarpį iki 2019 11 11; 207,20 EUR (tame tarpe 165,39 EUR dėl gydymo išlaidų ir 50,99 EUR kelionės išlaidų; 286,65 EUR (tame tarpe 49,90 EUR dėl gydymo išlaidų ir 236,75 EUR dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2019 11 12 iki 2019 12 31).

Draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek nukentėjusiajai padarytos sveikatos sutrikdymo mastą, tiek įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“ (patv. LR Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367), tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisto kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos.

Pagrįstos turtinė ir neturtinė žalos atlygintos, todėl nebėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors sumas iš AB „Lietuvos draudimas“.

Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjęs turi teisę į žalos atlyginimą CK 6.263 str., 6.249 str., 6.250 str. pagrindais. Tačiau teismas sprendžia , kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies. Ieškovė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo, teismo iniciatyva atsakovu įtraukta draudimo bendrovė. Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė asmens patirtą žalą atlygina 5 000 000 eurų ribose įskaitant ir neturtinę žalą ir 1 000 000 eurų ribose dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamojo bei draudimo bendrovės atsakomybės pagrindai skirtingi. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Kadangi šiuo atveju ieškinys pareikštas galimos draudimo išmokos ribose, ją priteisti iš kaltinamojo prašoma nepagrįstai, vertinant, kad draudimo bendrovė prievolę įvykdė nepilnai, ji pirmiausiai turėtų atsakyti įstatymo nustatytose ribose.

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nesant ginčo dėl pareigos atlyginti žalą, kyla klausimas dėl žalos dydžio. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu dalį medicininio pobūdžio papildų, tai yra preparatus Kalcikinon, Live well, Omega 3, Detralex, Somnols, Ambio magnesium(bendros 108.29 eurų vertės), ji vartojo pagal gydytojo rekomendacijas organizmui stiprinti bei jo funkcijoms atstatyti, dėl sveikatos sutrikimų patirtų eismo įvykio metu, taip pat skausmui mažinti, tame tarpe vienkartinės nosinės buvo reikalingos randui valyti po operacijos. Pažymėtina, kad tai nėra receptiniai vaistiniai preparatai, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusios gydymas užsitęsė, patirtos traumos skausmingos ir ilgalaikės, todėl teismo vertinimu papildomas organizmo stiprinimas ir priežiūra buvo būtina. Nukentėjusi parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekusi, abejoti jos paaiškinimais nėra pagrindo. Teismas sprendžia, kad išlaidas nurodytiems preparatams įsigyti draudimo bendrovė kompensuoti atsisakė nepagrįstai, jos priteistinos. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusi po eismo įvykio buvo nublokšta ant automobilio, po to krito ant gatvės, nėra pagrindo netikėti jos paaiškinimais apie įvykio metu sugadintą suknelę ir akinius. Teismas sprendžia, kad E. M. nurodė realią daiktų vertę(suknelė 20 eurų, akiniai 150 eurų), teismas ja vadovaujasi. Kaip matyti iš AB Lietuvos draudimas pateiktų dokumentų ir atsiliepimo, sugadinto turto vertė neatlyginta, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas, sugadinto turto vertę priteisiant iš atsakovės, atsakingos draudimo bendrovės.

Kaip matyti iš bylos įrodymų, draudimo bendrovė kaip pagrįstas pripažino išlaidas kurui įgyti 258.19 eurų sumai ir šioje dalyje kuro išlaidas atlygino, taip pat atlygino už laikotarpį iki 2019-12-31 netektas pajamas. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad šioje dalyje ieškinio pareiškimo dienai nuostoliai atlyginti visiškai. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio pareiškimo E. M. nurodė patirtą 5000 eurų turtinę žalą, tačiau šios sumos detalaus pagrindimo nepateikė. Išlaidos drabužiams(skraistė, sportinė liemenė) yra kasdienio asmenų gyvenimo dalis, gali būti naudojami ir ne tik įvykio sukeltoms pasekmėms sušvelninti ir gyvenimo kokybei pagerinti. Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, pateiktus medicininius dokumentus, gydymosi laikotarpį, pirkimo kvitus, likusioje dalyje sutinka su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atliktu pagrįstų nuostolių vertinimu ir atlygintos žalos dydžiu. Ieškovė 5000 eurų turtinę žalą vertina nepagrįstai. Be to, pažymėtina, kad ieškovė turi teisę teikti prašymą draudimo bendrovei atlyginti nuostolius, jeigu būtent dėl eismo įvykio turės pagrįstas papildomas išlaidas ateityje. Teisiamojo posėdžio metu jokių įrodymų, kokio konkretaus dydžio išlaidas turės bei, kad neturi pakankamai lėšų išlaidoms( kurias vėliau padengtų draudimo bendrovė), nepateikė. Nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškinio pilnoje apimtyje ir CK 6.249 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi būsimas žalos atlyginimas yra užtikrintas draudimo. Atsižvelgiant į nurodytą civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas dalinai priteisiant 278,29 eurus(sugadintų daiktų vertė 170 eurų, 108.29 eurų išlaidos papildams ir vienkartinėms nosinaitėms įgyti) iš atsakovės (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjusi turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovė, nurodydama, kad 2775 eurų draudimo išmoka yra pakankama.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina būtent teismas, nes tai yra fakto klausimas.

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjusi buvo gydoma ilgą laiko tarpą, gydymas nebaigtas ir šiuo metu, po įvykio praėjus 6 mėnesiams, dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad E. K. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, E. K. kelių eismo taisykles pažeidė būdamas blaivus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomi kriterijai negali būti lemiami, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju vertintina, kad nukentėjusiai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, tačiau gydymas užtruko ilgą laiką ir yra nebaigtas, negalėjo visapusiškai valdyti dešinės, tai yra pagrindinės, rankos. Nukentėjusios elgesys buvo pakankamai rūpestingas bei niekaip neturėjo įtakos pasekmėms, be to šiuo konkrečiu atveju išskirtinė aplinkybė yra tai, kad nuketėjusi patyrė didesnius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dar ir dėl to, kad jai jau iki įvykio buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas, kurį gydyti taip pat tapo sudėtingiau, dvasiniai išgyvenimai tapo didesni.

Pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nutartis byloje 1A-62-380/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma (įvertinus jau atlygintą 2775 eurų sumą) yra ne mažiau kaip penkis kartus didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama .Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas ir paminėtas faktines aplinkybes, vertinant, kad nukentėjusi nepatogumus ir skausmą kentė(kenčia) ilgą laiką, nurodytą teismo išskirtinę aplinkybę, nukentėjusiai E. M. draudimo nustatytas ir išmokėtas 2775 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis ne visiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, esant išskirtinėms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bylose, teismas nukentėjusios patirtą neturtinę žalą vertina 4000 eurų. Civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant 1225 eurus neatlygintos neturtinės žalos. (BPK 115 straipsnio 1dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. padariusį nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. R. (gim. 1992-07-04) atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti jos naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ 1225 (tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis ) eurus neturtinės žalos ir 278,29 eurus (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 29 ct) turtinės žalos.

Išaiškinti E. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus