Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. PauliukėnasTeisėja I. Krušienė Baudž. byla Nr. 1A-529-557/2011 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01455-2010-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, o jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. spalio 7 d. apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paprašęs nukentėjusiojo J. Z. duoti pasimatuoti sportinį megztinį „Adidas“, nukentėjusiajam davus, V. A., užsivilkęs sportinį megztinį, iš minėto buto išėjo, o nukentėjusiajam J. Z. einant kartu ir prašant grąžinti sportinį megztinį, V. A. megztinio negrąžino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu V. A. atvirai pagrobė S. K. priklausančio turto už 150 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam V. A. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis V. A. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro sistemingai, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau taip pat teistas už analogiško BK 178 str. 2 d. numatyto, tik skirtingos apimties, nusikaltimo padarymą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tokiu savo elgesiu V. A. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas, už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Paskirdamas nuteistajam V. A. už tyčinį nusikaltimą žymiai švelnesnę už sankcijos vidurkį, artimą jos minimumui laisvės atėmimo bausmę, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, jog jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nors nuteistasis tvirtina, kad anksčiau išėjęs į laisvę, žada įsidarbinti, kad galėtų kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau niekur nedirbo, priešingai, būdamas jauno amžiaus, nusikalto nebe pirmą kartą, tai rodo, kad jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nes skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas jau trečią kartą. Taigi šie nuteistojo samprotavimai yra deklaratyvūs. Nuteistojo prievolė atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui V. A. yra aiškiai per griežta. Bendrindamas šią bausmę ir su ankstesniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.