- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-1376/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00102-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų konstrukcijos“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-714-440/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ ieškinį atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų konstrukcijos“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo patvirtinti pasiūlymų eilę bei pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „Pastatų konstrukcijos“ laimėjusia viešojo pirkimo konkursą Nr. 166448 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Šiltas namas“ 2014-02-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus 2014-01-28 sprendimą Nr. (7.35)S-361 patvirtinti pasiūlymų eilę ir pripažinti UAB „Pastatų konstrukcijos“ pasiūlymus laimėjusiais konkursą bei įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirmuoju numeriu įrašant UAB „Šiltas namas“ pasiūlymą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos apklausos būdu vykdytame „Liolių socialinės globos namų gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis rekonstrukcija sublokuojant su dienos centru ir skalbimo bei džiovinimo patalpų dienos centro pusrūsyje įrengimo“ statinio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkime Nr. 166448. 2014-01-29 CVP IS priemonėmis gavo atsakovo sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę, kuriuo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Pastatų konstrukcijos“. Ieškovo teigimu, šis tiekėjas neturi kvalifikacijos teikti perkamas paslaugas, nes nei vienas konkurso sąlygose nurodytiems darbams atlikti UAB „Pastatų konstrukcijos“ planuojamas pasitelkti projekto dalies vadovas neturi teisės atlikti projektavimo bei projekto vykdymo priežiūros darbų, kuriuos perka perkančioji organizacija, kadangi neturi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato. Tokiu būdu UAB „Pastatų konstrukcijos“ neatitinka konkurso sąlygų 3.1.7. punkto reikalavimo turėti teisę verstis pirkimo objekto specifiką atitinkančia veikla. Taip pat UAB „Pastatų konstrukcijos“ neatitinka konkurso sąlygų 3.1.8. punkto reikalavimų, kadangi pasiūlymo teikimo metu neturėjo darbuotojų, kurie bus atsakingi už projekto rengimą bei projekto vykdymo priežiūrą, o planuodamas pasitelkti specialistus I. P., S. A. ir V. Ž. neįrodė, jog šių ūkio subjektų darbo jėga bus užtikrinta visą sutarties vykdymo laikotarpį, taigi nepašalino rizikos, jog, pasitelkus šiuos asmenis rengti projektą bei vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, viešojo pirkimo–pardavimo sutartis nebus tinkamai įvykdyta. Tuo tarpu ieškovas konkurso sąlygų 3.1.7.–3.1.8. punkto reikalavimus aptartais aspektais visiškai atitinka. Dėl šios priežasties perkančiosios organizacijos sprendimas UAB „Pastatų konstrukcijos“ paskelbti laimėtoju yra neteisėtas bei, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 32 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, naikintinas. Be to, remiantis konkurso sąlygų 2.2.–2.4. punktais, kurie leido tiekėjui teikti bendrą pasiūlymą dėl abiejų pirkimo objekto dalių arba teikti du atskirus pasiūlymus dėl kiekvienos dalies, perkančioji organizacija laimėtoju dėl techninio projekto vykdymo priežiūros paslaugų turėjo pripažinti ne UAB „Pastatų konstrukcijos“, o mažesnę kainą šiai daliai pasiūliusį ieškovą. Perkančioji organizacija, susumavusi dvi atskiras viešojo pirkimo dalis į vieną bei po to nustačiusi mažiausią bendrai abiem dalims siūlomą kainą, pakeitė konkurso sąlygas. Ieškovas nurodo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatos reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Todėl atsakovas nepagrįstai pareigą pastebėti neaiškumus ar technines klaidas permeta ieškovui. Ieškovo vertinimu, atsakovo 2014-02-11 sprendimo, kuriuo atmesta ieškovo pretenzija, argumentai apie intelektinę nuosavybę yra nepagrįsti, neatitinka teisės aktų nuostatų esmės, o atsakovo cituojama STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ nuostata pabrėžia ne būtinybę sudaryti projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartis su vienu tiekėju, o atsakovo pareigą bei įsipareigojimą užtikrinti laimėjusiam tiekėjui galimybę teikti projekto vykdymo priežiūros paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014-05-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei viename pirkimo dokumente nebuvo nurodyta, kad pirkimo objektas – Liolių socialinės globos namų gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis yra nekilnojamoji kultūros vertybė ar patenka į saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją, įvertinęs Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio 2008-09-02 rašte dėl projektavimo sąlygų pateikimo nurodytą informaciją, jog žemės sklypas, esantis Liolių mstl., Kelmės r., yra tik nekilnojamosios kultūros vertybės – Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios komplekso vizualinėje apsaugos zonoje, dėl ko numatomų atlikti statybos darbų projektas turi būti suderintas Kultūros paveldo departamente, padarė priešingą, nei ieškovas, išvadą apie trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“ atitikimą konkurso sąlygoms, nustatančioms kvalifikacinius reikalavimus. Teismas nenustatė ir sąlygų vertinti konkurso sąlygų 3.1.8. punkte nurodyto reikalavimo, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą turi turėti bent vienas asmuo, prieštaravimo įstatymų nuostatoms. Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies, 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas sprendė, jog konkurso sąlygos taip pat nedraudė trečiajam asmeniui UAB „Pastatų konstrukcijos“ tam tikrų pirkimo sutarties dalių įvykdymui pasitelkti kitus asmenis, nesusijusius su tiekėju darbo santykiais. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog sutartis su jais numatoma sudaryti tik ateityje (laimėjus konkursą), nedidina sutarties neįvykdymo rizikos, susitarus dėl prievolių užtikrinimo priemonių.
Vertindamas ieškovo argumentų dėl pirkimo sąlygų, numatančių pasiūlymų pateikimo tvarką, (ne)pagrįstumo klausimą, teismas atsižvelgė į šį aspektą reglamentuojančias teisės normas, į teismų praktikoje suformuotas nuostatas bei pačių pirkimo dalyvių elgesį, teikiant pasiūlymus (nei ieškovas, nei UAB „Pastatų konstrukcijos“ nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo; abu dalyviai, kuriems, kaip profesionaliems viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektams, turėjo būti žinoma VPĮ 28 straipsnio 9 dalies nuostata, numatanti, kad atskiroms pirkimo dalims gali būti teikiami atskiri pasiūlymai, pasirinko galimybę teikti vieną pasiūlymą bendram paslaugų kiekiui, o ne kiekvienam atskirai), bei sprendė, kad nors perkančiosios organizacijos apklausos sąlygos pirkimo objektui buvo suformuluotos iš dalies neaiškiai, visiems dalyviams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime ir teikti pasiūlymus. Todėl viešųjų pirkimų principai iš esmės nebuvo pažeisti. Teismo vertinimu, atsakovas, vykdydamas ginčo pirkimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir pirkimo procedūras atliko teisėtai ir teisingai, nepažeisdamas ieškovo teisių ir teisėtų interesų, paslaugų pirkimas buvo konkurencingas, skaidrus ir nediskriminuojantis viešojo pirkimo dalyvių, taigi panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus 2014-01-28 sprendimą Nr. (7.35)S-361 patvirtinti pasiūlymų eilę ir pripažinti UAB „Pastatų konstrukcijos“ pasiūlymus laimėjusiais konkursą bei įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę pirmuoju numeriu įrašant UAB „Šiltas namas“ pasiūlymą, pagrindo nesama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Šiltas namas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Perkančioji organizacija gali laisvai nusistatyti tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos vertina kiekvieną tiekėją, tačiau pirkimo sąlygose negali nustatyti tokių reikalavimų, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl nors pirkimo sąlygose ir nebuvo nurodytas reikalavimas turėti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą ne tik projekto vadovui, bet ir visiems projekto dalies vadovams, jis negali būti ignoruojamas, kadangi yra numatytas kitų teisės aktų įtvirtintose teisės normose. Tai lemia aplinkybė, jog planuojamos rekonstruoti patalpos patenka į Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios komplekso teritoriją. Ši informacija pateikta techninėje užduotyje, ją patvirtina ir Kultūros vertybių registro duomenys, kurie yra vieši ir prieinami bet kuriam subjektui, taip pat ir teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad informacija apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektą nebuvo nurodyta pirkimo sąlygose, ir padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas pagrįstai nereikalavo, kad kultūros paveldo departamento atestatus turėtų ir projektų dalių vadovai.Skundžiamo sprendimo argumentai dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui nepagrįsti. Viešųjų pirkimų bylose teismas turi būti aktyvus, pritrūkus įrodymų dėl to, ar socialinės globos namų gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo teritoriją, teismas turėjo pareikalauti papildomų įrodymų ar savo iniciatyva šiuos duomenis patikrinti viešoje tokių duomenų registravimo sistemoje. Tiekėjas UAB „Pastatų konstrukcijos“, pateikdamas perkančiajai organizacijai tik specialistų įsipareigojimus įsidarbinti, neįrodė, kad pasitelkiami ūkio subjektų darbo ištekliai 100 proc. bus prieinami po konkurso laimėjimo. Šių specialistų su tiekėju nesieja jokie teisiniai santykiai, o tik vienašališkas pažadas, kuris neįpareigoja jį davusio asmens jo laikytis. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien specialistų pasižadėjimas įsidarbinti užtikrina būsimos sutarties įvykdymą. Nors abu teikėjai pasirinko dalyvavimo konkurse apimtį pateikdami pasiūlymus abiem pirkimo dalims, tai nesudaro pagrindo preziumuoti, kad nei viena bylos šalis negalėjo pateikti pasiūlymo atskirai kuriai nors vienai pirkimo daliai. Perkančiosios organizacijos paaiškinimas, jog pirkimas buvo skaidomas į dvi dalis siekiant pasirašyti dvi atskiras sutartis, patvirtina, kad atsakovas numatė galimybę teikti pasiūlymą tiek vienai iš konkurso dalių, tiek abiem ir siekė sudaryti dvi atskiras sutartis su tais teikėjais, kurių pasiūlyta kaina bus mažiausia kiekvienai konkurso daliai. Techninė klaida – tai neesminis neatitikimas, kuris gali būti ištaisomas, nekeičiant dokumente išdėstytų nuostatų esmės. Apibrėžimai „Pasiūlymą galima teikti vienai arba abiem pirkimo dalims“ ir „Pasiūlymą galima teikti tik abiem pirkimo dalims“ kardinaliai vienas nuo kito skiriasi ir iš esmės keičia konkurso sąlygas, todėl konkurso sąlygų 2.3. punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip techninė klaida. Kita vertus, žinodamas, kad konkurso sąlygose yra klaidų, kurios gali sukelti neaiškumų, būtent atsakovas privalėjo imtis priemonių jas ištaisyti. Teismas nepagrįstai atsakomybę dėl neaiškiai parengtų pirkimo sąlygų perkėlė ieškovui, kuriam abejonių dėl jų aiškinimo nekilo. Konstatuodamas, jog pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir netikslios, teismas nepagrįstai šio fakto nelaikė esminiu pažeidimu, sudarančiu prielaidą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.
Atsiliepimas
Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo rekonstruojami pastatai nėra nekilnojamasis kultūros paveldo objektas bei nepatenka į kokio nors saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo teritoriją. Todėl pirkimo sąlygose ir nebuvo keliamas reikalavimas, kad visi projekto rengimo proceso dalyviai turėtų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Aplinkybė, jog Liolių socialinės globos namų gyvenamasis namas patenka į vizualinę apsaugos zoną, bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad teritorija, kurioje yra projektuojamas pastatas, nepatenka į apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ir jam netaikomi apelianto skunde nurodomi reikalavimai.
2. Trečiojo asmens pateikti susitarimai su specialistais I. P., S. A. ir V. Ž., atitinka konkurso sąlygas, kurios nereikalavo, jog visi projekto rengime ir projekto vykdymo priežiūroje dalyvausiantys asmenys pasiūlymo pateikimo metu būtų darbo santykiais susiję su tiekėju.
3. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Dalyvavę pirkime tiekėjai, įskaitant ir ieškovą, pateikė bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovas su visomis pirkimo sąlygomis sutiko, jų neskundė, neprašė paaiškinti.
Trečiasis asmuo UAB „Pastatų konstrukcijos“ savo atsiliepime prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014-05-05 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atliekant pirkimo objekto projektavimą, nebus rengiamas tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas, todėl ieškovo keliamas reikalavimas, kad visi projekto rengimo proceso dalyviai turėtų kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, yra nepagrįstas.
2. Pirkimo sąlygos nedraudė į siūlomų specialistų, dalyvausiančių projekto rengime ir projekto vykdymo priežiūroje, sąrašą įtraukti asmenis, kurie nesusiję darbo santykiais su tiekėjais. Specialistų pateikti sutikimai atitinka konkurso sąlygų reikalavimus.
3. Apklausos sąlygų 2.3. punkte padaryta techninė klaida. Tai patvirtina aplinkybė, jog pasiūlymo formoje buvo prašoma nurodyti skaičiais ir žodžiais bendrą pasiūlymo kainą, ne vien kiekvienos pirkimo dalies atskirai pasiūlymo kainą. Perkančioji organizacija yra numačiusi sudaryti dvi pirkimo sutartis dėl to, kad skiriasi projekto rengimo bei projekto vykdymo priežiūros sutarčių vykdymo terminai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ši pripažino trečiojo asmens (tiekėjo) kvalifikaciją atitinkančia pirkimo konkurso sąlygose keliamiems reikalavimams, o jo pasiūlymą viešo apklausos būdu vykdomo statinio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros pirkime laimėjusiu. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 dalys), todėl byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliacinio skundo teisnius bei faktinius argumentus.
Dėl viešo pirkimo sąlygų atitikties teisės aktams
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“ atitikimą konkurso sąlygoms, nustatančioms kvalifikacinius reikalavimus, teigdamas, kad perkančioji organizacija neturi visiškos diskrecijos nustatyti kriterijų, pagal kuriuos vertins tiekėjus, nes kvalifikaciniai kriterijai negali prieštarauti įstatymo imperatyvui. Todėl teismas, jo nuomone, nepagrįstai įvertino pirkimo sąlygų 2 lentelėje „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3.1.8. punkte 2 papunktyje nustatytą reikalavimą tiekėjui siūlyti bent vieną kvalifikuotą specialistą, turintį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, kaip pakankamą, priimant domėn objekto, dėl kurio projektavimo darbų skelbtas konkursas, buvimo (dislokacijos) vietą bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-506/2009; 2011-11-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-436/2011).
Vadinasi, nagrinėjamoje byloje teisiškai nėra reikšmingi apelianto argumentai, susiję su pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų atitinkamos kvalifikacijos specialistų skaičiui, pakankamumu, nes dėl to anksčiau ginčų nekilo ir pagal tokias pirkimo sąlygas buvo vertinami abiejų konkurso dalyvių (apelianto ir trečiojo asmens) pasiūlymai. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tik tai, ar perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal savo iš anksto paskelbtas sąlygas, nenukrypo nuo konkrečių įtvirtintų sąlygose kvalifikacinių reikalavimų, t. y. ar ji abiejų tiekėjų pasiūlymus įvertino pagal tas pačias konkurso sąlygas, pastarųjų nekvestionuojant teisėtumo aspektu, ar laikėsi tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo, teisėtų lūkesčių bei kitų viešųjų pirkimų principų.
Aiškinantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų taikymą pasiūlymų vertinimo etape, pažymėtina, kad būtina nustatyti, ar perkančioji organizacija visų dalyvių pasiūlymus vertino pagal vienodus kriterijus (lygiateisiškumas) ir ar tiekėjų pasiūlymų vertinimo esmė nesiskyrė nuo paskelbtųjų konkurso sąlygose (skaidrumas). Lygiateisiškumo pažeidimas tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūroje, atsižvelgiant į bendrąją lygiateisiškumo sampratą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, galėtų pasireikšti nevienodų sąlygų sudarymu atskiriems tiekėjams, t. y. lygiateisiškumo pažeidimas būtų konstatuotas, jei trečiojo asmens pasiūlymas būtų vertinamas kitaip nei ieškovo ir dėl to pirmajam tiekėjui būtų nepagrįstai suteikta pirmenybė. Lygiateisiškumo principas būtų pažeistas ir tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo konkurso metu pakeistų jo sąlygas, įskaitant ir vieno iš vertinimo kriterijų (subkriterijų) aiškinimą, pakeičiantį sąlygų esmę. Šiuo požiūriu lygiateisiškumo principo turinys būtų panašus į skaidrumo principo turinį, kurio vienas iš elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei viešojo pirkimo dokumentų sąlygų. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Taigi, skaidrumo principas reikšmingas ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo konkurso pirkimo sąlygų laikymosi kontekste.
Išvardintų principų ar VPĮ normų pažeidimo kolegija neįžvelgia, jų neįvardija ir apeliantas, grįsdamas savo nesutikimą su perkančiosios organizacijos sprendimu įvertinti trečiojo asmens kvalifikaciją kaip tinkamą užsakomiems darbams atlikti tik savo paties subjektyviu vertinimu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą privalu turėti ne tik viso projekto vadovui, bet ir visų projekto dalių vadovams. Kadangi perkančioji organizacija, vertindama abiejų pirkimo konkurso dalyvių pasiūlymus, nenukrypo nuo konkurso sąlygų, kolegija pasisako ir dėl skundo argumentų, susijusių su šio viešo pirkimo objekto (rekonstruojamo Liolių socialinės globos namų gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis), kurio projektavimo paslaugos buvo perkamos, statusu. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad socialiniai globos namai yra kultūros paveldo objektas (ar partenka į jo teritoriją), o apelianto pozicija, kad teismas turėjo būti dar aktyvesnis ir viešame registre pats ieškoti tokios informacijos, teisiškai ydingi. CPK nustatytos įrodinėjimo taisyklės (CPK 12 str., 178 str.) lemia būtent ginčo šalies pareigą įrodyti savo teiginius, juo labiau, kad viešųjų registrų duomenys yra prieinami ne tik teismui, bet ir kitiems asmenims, todėl siekis įrodinėjimo pareigą perkelti teismui nepagrįstas. Kita vertus, apeliantas klaidingai tapatina kultūros paveldo objekto ir jam nustatytos teritorijos apsaugos zoną, kuriai Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme nustatyti specialieji paveldosaugos reikalavimai, įskaitytinai ir šių objektų tvarkybai - remontui, konservavimui, restauravimui, šių darbų planavimui bei projektavimui, tvarkybos darbų projekto priežiūrai, ir vizualinės apsaugos pozonį (įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 punktai; 2 str. „Sąvokos“). Vizualinės apsaugos pozonis suprantamas kaip už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai su ten esančiais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi veiklos apribojimai, galintys tik trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad žemės sklypas, kuriame yra socialinės globos namai, patenka į kultūros paveldo objekto Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios komplekso (pačios bažnyčios ir jos varpinės) vizualinę apsaugos zoną, tokiu atveju numatomų atlikti statybos darbų projektas reikalauja tik suderinimo Kultūros paveldo departamente, kad būsimas statinys nesukliudys kultūros paveldo objekto apžvalgai. Tačiau jokių paveldosaugos reikalavimus atitinkančių darbų pačiame objekte (socialines globos namuose), kuris nėra pripažintas saugotina vertybe, taigi nebuvo ir poreikio išsaugoti kurias nors šio pastato ar teritorijos vertingąsias savybes, atlikimas nebuvo numatytas. Perkančioji organizacija visa tai įvertino ir paskelbė kvalifikacinį reikalavimą apie bent vieno kvalifikuoto paveldosaugos srityje specialisto buvimą pas tiekėją. Abu tiekėjai tokius reikalavimus atitiko. Kolegijos vertinimu, šiame ginče aktuali dar ir tokia aplinkybė, kad nors nuo 2012 metų statybos veiklos atestatai juridiniams asmenims nėra išduodami, trečiasis asmuo UAB Pastatų konstrukcijos“ tebeturi nuo 2011-08-26 iki 2016-08-26 galiojantį atestatą Nr. 3589, kuriuo jam suteikiama teisė atlikti statinio projektavimą įskaitytinai ir kultūros paveldo statinių kategorijoje (www.spcs.lt).
Dėl sutarties (ne)įvykdymo
Apeliantas abejoja ir pirkimą laimėjusio trečiojo asmens pajėgumais įvykdyti sutartį, teigdamas, kad šio tiekėjo ir ketinamų pasitelkti būsimiems darbams atlikti specialistų I. P., V. Ž. bei S. A. nesieja darbo santykiai su trečiuoju asmeniu, o jų įsipareigojimai tiekėjui nepašalina sutarties neįvykdymo rizikos ir nepatvirtina trečiojo asmens reikiamos kvalifikacijos dalyvauti šiame pirkime. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems išsamiems argumentams bei motyvams, jų nekartodama, tokius skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir deklaratyviais. Nei pirkimo sąlygos (3.3. p.), nei VPĮ nuostatos neįtvirtina draudimo remtis kitų asmenų ar ūkio subjektų (subtiekėju) pajėgumais, vykdant sutartį. Priešingai, VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į tokių subjektų ryšio su tiekėju teisinį pobūdį apskritai nėra atsižvelgiama. Perkančioji organizacija minėtų asmenų įsipareigojimus, kuriuos su pasiūlymu pateikė trečiasis asmuo UAB „Pastatų konstrukcijos“, įvertino kaip atitinkančius pirkimo sąlygų 3.3. punkto reikalavimą pateikti duomenis apie prieinamus subtiekėjų išteklius, pakankamus ir užtikrinančius pirkimo sutarties įgyvendinimą. Teisėjų kolegija prielaidų tokios perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės apribojimui nagrinėjamos bylos situacijoje nenustatė. Apeliantas, kartodamas tuos pačius argumentus, kurie pirmiausiai buvo pateikti jo pretenzijoje perkančiajai organizacijai (atsakovui), o vėliau ir pirmosios instancijos teismui, siekia, kad šių duomenų pagrindu būtų padarytos priešingos išvados. Kaip minėta, šie argumentai teismo buvo tinkamai ištirti, įvertinti bei dėl jų argumentuotai pasisakyta teismo sprendime.
Dėl pasiūlymų pateikimo ir jų įvertinimo tvarkos
VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Tuo tarpu VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta taisykle, kad pirkimo dokumentuose privalo būti informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, apibūdinant šią dalį, tiekėjų teisės yra išplečiamos. Be to, pirkimo dokumentuose pateikiama ir informacija, kaip pasiūlyme turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymo kaina (VPĮ 24 str. 2 d. 12 p.). Tokios teisinio reglamentavimo, taip pat lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, kurie įpareigoja perkančiąją organizaciją visus tiekėjus vertinti vienodai ir laikytis VPĮ nuostatų bei pirkimo dokumentų, aspektu įvertintini apeliacinio skundo argumentai, susiję su perkančiosios organizacijos deklaruotais ketinimais išskaidyti pirkimą į dvi dalis - į statinio projekto parengimą ir į statinio projekto vykdymo priežiūrą bei į perkančiosios organizacijos leidimą teikti pasiūlymą vienai arba abiem pirkimo dalims (pirkimo sąlygų 2.2. ir 2.3. p.).
Pirmiausia būtina įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Sutiktina su apeliantu, kad 2.2. ir punktuose nurodytas pirkimo sąlygas tiekėjas galėjo suprasti kaip galimybę pasirinkti ar teikti vieną pasiūlymą kuriai nors pirkimo daliai, arba abiem pirkimo dalims. Antra vertus, kitos sąlygos, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų kiekį (5.10.p ) (t. y. atsisakoma išplėsti tiekėjų teises pagal VPĮ 24 str. 2 d. 11 p.), kad negalimas alternatyvių arba daugiau kaip vieno pasiūlymų pateikimas (5.9. p., 5.11. p.), o taip pat pasiūlymo formos pavyzdyje nustatytas reikalavimas įvardinti bendrą pasiūlymo kainą skaičiais bei žodžiais, nepaisant paslaugų kainų atskiroms pirkimo dalims nurodymo, lėmė abiejų pirkimo dalyvių vienodą elgesį. Ir apeliantas, ir trečiasis asmuo pateikė vieną bendrą pasiūlymą abiems šio pirkimo dalims, pateikdami ir galutinę viso pasiūlymo kainą. Perkančioji organizacija pasiūlymus įvertino taip pat bendros kainos principu, pripažinusi, kad trečiasis asmuo, kurio galutinė pasiūlyta kaina buvo žemesnė (65 461 Lt su PVM), lyginant su apelianto pasiūlymo kaina (79 904,77 Lt su PVM), yra pirkimo laimėtojas (2014-01-28 pranešimas apie pasiūlymų eilę ir sutarties sudarymą).
Tokių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto, kuris neprašydamas sąlygų patikslinimo, bet jas supratęs vienodai, kaip ir kitas tiekėjas, dalyvaudamas pirkime tokiu pačiu būdu, kaip ir trečiasis asmuo, t. y. pateikdamas iš esmės vieną bendrą kainos pasiūlymą, nors ši kaina ir buvo skaidoma į sudedamąsias dalis, teisės ar bendrieji viešųjų pirkimų principai (lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, racionalumo) nebuvo pažeisti. Perkančioji organizacija, kolegijos vertinimu, pagrindė ir pirkimo objekto išskaidymo į dalis poreikį, nurodžiusi, kad tą lėmė ketinimai pasirašyti dvi sutartis ir skirtingos jų vykdymo aplinkybės (sąlygų 2.7. - 2.8. punktai). Pažymėtina, kad šiame pirkime nedalyvavo kiti tiekėjai, kurie būtų teikę pasiūlymą tik vienai pirkimo daliai, taigi palyginti, kaip tokiu atveju būtų vertinami pasiūlymai, ar tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos nekiltų teisinių ginčų dėl nevienodo sąlygų interpretavimo, objektyviai negalima. Todėl ir į šiuos skundo argumentus kolegija neatsižvelgia
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tomis pačiomis sąlygomis dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų identiškas pateikimais bei identiškas jų įvertinimas neturėjo įtakos apelianto ar kito tiekėjo teisių apimčiai, nenulėmė viešųjų pirkimų principų pažeidimo, o besiskundžiantis dalyvis neįrodė nepagrįstai suvaržytos galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismas ginčą išsprendė teisingai. Tai konstatavus, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, palikdama skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą