- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-1020-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- L. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos susipažinus su ieškovo A. G. ieškiniu dėl įvykdytos prievolės dalies dydžio nustatymo atsakovei L. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti L. J. pateikti informaciją (sąskaitų išrašus) apie jos gautas įplaukas per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2012 m. kovo 1 d.; pripažinti, kad ieškovo prievolė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2T-10-381/2017, kuria leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį, kuria ieškovas įpareigojamas sumokėti atsakovei 614 800 Šveicarijos frankų sumą ir 5 procentų metines palūkanas, mokėtinas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., įvykdyta 347 464,10 Eur, ir skolos likutis 2021 m. rugpjūčio 13 d. dieną yra 233 131,51 Eur, bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakyta priimti. Teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovas nurodė atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 ir 780 straipsnius, 2007 m. Lugano kovencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – 2007 m. Lugano konvencija) nuostatas ir nenustatęs aplinkybių, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama ne pagal atsakovės gyvenamąją vietą, teismas konstatavo, kad pateikdamas teismui ieškinį ieškovas pažeidė teritorinio teismingumo taisykles, dėl to ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarti?, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti ieškovo ieškinį?. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvai:
3.1. Atsakovė pati kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, siekdama pripažinti sprendimą vykdytinu Lietuvoje ir išieškojimas yra vykdomas Lietuvoje, dėl to atsakovė sutinka, kad prievolės vykdymo vieta yra Lietuvoje.
3.2. Ieškovas neturi finansinių galimybių kreiptis į teismą Šveicarijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
5. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo ieškinio priėmimo kilo klausimas dėl civilinės bylos, turinčios tarptautinį elementą, teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismui gavus ieškinį su tarptautiniu elementu pirmiausia nustatytini konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies gyvenamoji vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys. Pagal šiuos duomenis įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus ir jų pagrindu nustatoma susijusi valstybė (susijusios valstybės).
6. CPK 780 straipsnis numato, kad CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju inicijuojamai civilinei bylai taikytina 2007 m. Lugano konvencija. Minėtos konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje numatoma bendroji taisyklė, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas nurodė atsakovės L. J. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
7. Svarbu įvertinti ir tai, kad 2007 m. Lugano konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. 2007 m. Lugano konvencijos II antraštinės dalies 6 skirsnio 22 straipsnyje reglamentuota išimtinė jurisdikcija. Minėtos konvencijos 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą (buveinę), turi teismai teismo procesuose, susijusiuose su teismo sprendimų vykdymu, – šios konvencijos privalančios laikytis valstybės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvo arba turi būti įvykdytas, teismai.
8. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, siekdama pripažinti užsienio valstybės sprendimo vykdymą Lietuvoje, atsakovė pasirinko antstolį A. S. sprendimo vykdymui, ieškovas turi turto (duomenys neskelbtini), todėl prievolės įvykdymo vieta šiuo atveju yra (duomenys neskelbtini). Apeliantas iš esmės teigia, kad jis ieškiniu kreipėsi į teismą siekdamas įrodyti, jog dalis skolos, kuri yra išieškoma Lietuvoje, yra sumokėta, dėl to prievolės vykdymo vieta bei keliamas ieškovo klausimas priskirtinas Lietuvos jurisdikcijai.
9. Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu iš esmės prašo pripažinti, jog jo prievolė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, kuria leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį, kuria ieškovas įpareigojamas sumokėti atsakovei 614 800 Šveicarijos frankų sumą ir 5 procentų metines palūkanas, mokėtinas nuo 2009 m. rugsėjo 27 d., įvykdyta 347 464,10 Eur ir skolos likutis 2021 m. rugpjūčio 13 d. yra 233 131,51 Eur. Iš ieškovo ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškiniu keliamas reikalavimas dėl įvykdytos prievolės dalies dydžio nustatymo yra susijęs su vykdymu teismo sprendimo, kurį leista vykdyti Lietuvos Respublikoje, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikoje pradėtu vykdomuoju procesu.
10. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2007 m. Lugano konvencijos 22 straipsnio 5 dalies nuostatą ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra aplinkybių, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama ne pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinės bylos teismingumui nustatyti reikšmingas teisės normas. Ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir ieškovo A. G. (A. G.) ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.