Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-1139/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-29
Bylos Nr.: 2A-1139/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00395-2011-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas: V. D.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Kalistas“

Kategorijos

27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1139/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00395-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 27.7, 44.2.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Variteksas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-722-273/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Variteksas“ ieškinį atsakovui V. D. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kalistas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 369 156,38 Lt nuostolių (t. 1, b.l. 4-7). Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi UAB „Variteksas“ iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Variteksas“ direktoriumi buvo atsakovas. 2002 m. sausio 2 d. ieškovas su Ispanijos prekybos įmone Cosmetica Tecnica S.A. sudarė sutartį dėl prekiniu ženklu „Lendan“ pažymėtos produkcijos platinimo Lietuvoje, todėl tik UAB „Variteksas“ turėjo išimtinę teisę platinti „Lendan“ produkciją Lietuvoje (CK 6.800 str. 2 d.). Atsakovas 2007 m. rugsėjo 3 d. įsteigė UAB „Kalistas“ bei pradėjo eiti direktoriaus pareigas, tačiau apie tai UAB „Variteksas“ visuotiniam akcininkų susirinkimui nepranešė, todėl pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 9 dalį. Ieškovo teigimu, atsakovas, įsteigęs UAB „Kalistas“, pastarajam perdavė jam patikėtą UAB „Variteksas“ verslą bei komercines paslaptis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vadovaudamas UAB „Variteksas“ sąmoningai ir tikslingai nenustatė, kokia informacija laikoma komercine paslaptimi, todėl tai informacijai atriboti nuo kitos įmonės valdomos informacijos, taikytinos įstatymo nuostatos (CK 1.116 str. 1 d.). Be to, atsakovas, įsteigdamas UAB „Kalistas“ ir suteikdamas jam informaciją apie verslo „Lendan“ produkcija sąlygas, pažeidė ABĮ 37 straipsnio 5 ir 9 dalis bei Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį. Ieškovas nurodo, kad atsakovo veiksmai, susiję su UAB „Variteksas“ verslo žlugdymu, prasidėjo 2007 m., nes iš 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2007 m. UAB „Variteksas“ pajamos sumažėjo nuo 210 709 Lt iki 137 357 Lt, tuo tarpu veiklos sąnaudos padidėjo nuo 81 154 Lt iki 132 039 Lt, UAB „Variteksas“ nebegavo pelno ir per 2007 m. patyrė 105 408 Lt nuostolį. Taip pat iš 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2006 m. UAB „Variteksas“ bendrasis pelnas, t.y. skirtumas tarp „Lendan“ produkcijos pardavimo ir įsigijimo kaštų, sudarė 81 605 Lt (6800,42 Lt per mėnesį). Atsakovui 2007 m. rugsėjo 3 d. perdavus verslą UAB „Kalistas“, 2007 m. UAB „Variteksas“ bendrasis pelnas sudarė 26 631 Lt, t.y. 54 974 Lt mažiau nei 2006 m., kas sudaro per 2007 m. ieškovo negauto bendrojo pelno dalį. 2008-2011 m. I ketv. atsakovas neteisėtos UAB „Kalistas“ veiklos nenutraukė, prekiavo „Lendan“ produkcija, todėl ieškovo negautas bendrasis pelnas per 39 mėnesius sudarė 265 216,38 Lt (6800,42 Lt x 39 mėn.). Ieškovo negautos pajamos, t.y. „Lendan“ produkcijos įsigijimo ir pardavimo skirtumas, kurio ieškovas negavo dėl atsakovo kaltės, sudaro 320 190,38 Lt (265 216,38 Lt + 54 974 Lt).

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas 2008 m. sausio 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu pateikė UAB „Variteksas“ akcininkams ataskaitą, kurioje nurodė, kad 2007 m. balansas turi labai neigiamą rezultatą, nes per visą veiklos laiką nuo 2002 m. praktiškai nebuvo nurašoma seminarų (pristatymų) metu sunaudota kosmetika ir reklaminės priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nenumato galimybės nurašyti į sąnaudas praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais (prieš 4-5 metus) sunaudotų medžiagų ar turėtų reklamos išlaidų, juo labiau, nėra jokių duomenų, kad tokie seminarai kada nors būtų vedami, todėl, ieškovo nuomone, atsakovui patikėtos produkcijos ir kitų materialinių vertybių neteisėtas nurašymas, pripažintinas nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Šių nuostolių suma pagal 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitą sudaro 48 966 Lt, kuri priteistina iš atsakovo. Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovo priteisti 369 156,38 Lt patirtų nuostolių.

2012 m. birželio 18 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė iš dalies ir prašė priteisti 124 432,30 Lt nuostolių, kurį sudaro 48 251,77 Lt negautas grynasis pelnas; 27 214,53 Lt negautos pajamos iš bendrojo pelno, kas atitinka patvirtintus kreditorinius reikalavimus, įtrauktinus į veiklos sąnaudas, bei 48 966 Lt neteisėtai nurašytos prekės, t.y. prekių trūkumas įmonėje (t. 3, b.l. 91).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 3, b.l. 103-108). Teismas, vertindamas 2007 m. ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitą, sprendė, kad ieškovo grynasis pelnas 2006 m. sudarė 451 Lt, todėl ieškovo kaip atskaitos taškas imama 2006 m. įmonės gauto bendrojo pelno 81 605 Lt suma bei apskaičiuotas mėnesinis 6800,42 Lt bendrojo pelno dydis laikytini nepagrįstais rodikliais ieškovo nuostoliams negautų pajamų forma apskaičiuoti, nes iš minėtų sumų nėra minusuotos ieškovo vykdant prekių pardavimą patirtos sąnaudos, sumokėtas pelno mokestis. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2010 m. spalio 12 d. atsakovas ieškovo vadovu buvo tik formaliai – realiai jis minėtų pareigų nėjo, o ieškovas jokios veiklos nurodytu laikotarpiu nevykdė, atlyginimas atsakovui nebuvo mokamas. Atsakovas buvo pateikęs prašymą ieškovo akcininkams atleisti jį iš direktoriaus pareigų nuo 2008 m. sausio 15 d. Minėto pareiškimo netenkinus tarp atsakovo ir ieškovo kilo teisminis ginčas dėl atsakovo iš užimamų vadovo pareigų atleidimo. Be to, ieškovo akcininkams buvo žinoma aplinkybė, jog įmonė komercinės veiklos realiai nevykdo bei pajamų negauna, tačiau įmonės savininkai nesiėmė jokių veiksmų situacijai pakeisti, įskaitant veiksmus iš direktoriaus pareigų atleidžiant galimai netinkamai įmonės veiklą organizuojantį atsakovą. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2008 m. jokios veiklos nevykdė, atsakovas vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo tik formaliai, nes kilo teisminis ginčas tarp atsakovo ir ieškovo dėl atsakovo iš užimamų pareigų atleidimo, be to, ieškovas šioje byloje neįrodė negautų pajamų kaip nuostolių, kurie suprantami kaip negautas grynasis pelnas dydžio, todėl teismas ieškinio dalyje dėl 48 251,77 Lt priteisimo netenkino.

Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 48 966 Lt nuostolius kaip pristatymams sunaudotų prekių nepagrįstai ir neteisėtai į sąnaudas nurašytą sumą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas tyčiniais veiksmais būtų padaręs įmonei nuostolių. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-3636-593/2008 esančios 2008 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados matyti, kad ieškovo 2007 m. pardavimo apimtys buvo 137 357 Lt. Pagal direktoriaus patvirtintus prekių (medžiagų) nurašymo aktus 2007 m. į sąnaudas nurašyta 58 347,95 Lt, iš jų: pasibaigus prekės galiojimo laikui – 9624,65 Lt ir 48 723,30 Lt panaudotos kosmetikos prekės reklamai. Tyrimui nebuvo pateikta arba nebuvo numatytas pristatymui (reklamai) skirtų kosmetikos prekių nurašymo reglamentas bei šių operacijų įforminimas, todėl specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, ar pagrįstai nurašytos į sąnaudas 48 723,30 Lt vertės medžiagos ir padidintas balansinis nuostolis 2007 m. Atsižvelgiant į tai, kad kosmetikos prekės reklamai buvo panaudotos, tačiau tik netinkamai įforminta, teismas sprendė, kad šioje reikalavimo dalyje ieškinys netenkintinas nesant atsakovo nustatytų tyčinių veiksmų, dėl kurių įmonei būtų atsiradusi žala.

2012 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas žodžiu nurodė, kad BUAB „Variteksas” bankroto byloje patvirtinti ir nepadengti kreditoriniai reikalavimai sudaro 27 214,53 Lt, tai ieškovo nuomone, nuostolių suma, kuri turi būti priteista iš atsakovo. Teismas nurodė, kad pareiškiant pradinį ieškinį byloje ieškovas nesuformulavo reikalavimo ir neprašė priteisti nuostolių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydžio, taip pat ieškovas raštu nepatikslino ieškinio ir neprašė papildomai priteisti nuostolių, kurie sudarytų 27 214,53 Lt, todėl šio reikalavimo teismas nesvarstė ir dėl jo nepasisakė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė dėl atsakovo kaltės patirtos žalos fakto, t.y. vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Variteksas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 124 432,30 Lt nuostolių bei visas turėtas turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidas (t. 3, b.l. 144-148). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nuostolių skaičiavimo atveju siūlė juos skaičiuoti vadovaujantis ekspertizės akte nurodytu kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninės prekybos įmonių statistiniu grynuoju pelningumu, kuris vidutiniškai sudaro 2,44 proc. per metus. Apelianto teigimu, tokiu atveju jo negautas grynasis pelnas per 2008-2011 m. I ketv. sudarytų 4282,20 Lt. Įrodyti tikslų nuostolių dydį nėra galimybių, nors apeliantui padaryti nuostoliai, atsižvelgiant į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį, yra akivaizdūs. Apelianto teigimu, teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad tais atvejais, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, apeliantas siūlė teismui skaičiuojant nuostolių dydį taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, tačiau teismas nepagrįstai jų netaikė. Nustatinėjant iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį, vertės pataisos koeficientai, eksperto pritaikyti ekonominiu, o ne teisiniu aspektu, pagal teisines bylos aplinkybes neturėjo būti taikomi ir apelianto negautos pardavimo pajamos skaičiuojamos po 181 500 Lt per metus, t.y. pagal ekspertizės akte nurodytą dydį iki vertės pataisos koeficientų pritaikymo. Todėl apelianto negautų pardavimo pajamų dydis per 2008-2011 m. I ketv. turėjo būti skaičiuojamas 589 875 Lt suma (181 500 Lt x 3,25 metų), o apelianto negautų grynųjų pajamų dydis už visą ginčo laikotarpį paskaičiuotas 48 251,77 Lt sumai (589 875 Lt x 8,18 proc.). Ši nuostolių suma skaičiuojama remiantis apelianto negautu grynuoju pelnu, t.y. rodikliu, atspindinčiu apelianto negautas grynąsias pajamas, kurias, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, apeliantas būtų gavęs iš pardavimo pajamų atskaičius veiklos sąnaudas ir mokėtinus mokesčius. Taip pat dalis nuostolių turi būti skaičiuojami vadovaujantis ir bendruoju pelnu, kuris pagal eksperto išvadą visais atvejais sudarytų ne mažiau kaip 35 000 Lt. Šį papildomą nuostolių (negautų pajamų) skaičiavimo būdą apeliantas siūlė taikyti atsižvelgdamas į tai, kad nepadengti apelianto kreditorių reikalavimai sudaro 27 214,53 Lt. Apelianto teigimu, šie kreditoriniai reikalavimai susiję su įmonės veiklos sąnaudomis, kurie turi būti dengiami iš bendrojo pelno. Teismas nepagrįstai tai įvertino kaip atskirą, nustatyta tvarka nepareikštą ieškininį reikalavimą.Teismas nepagrįstai pasisakė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2010 m. spalio 12 d. atsakovas apelianto vadovu buvo tik formaliai, o pati įmonė jokios veiklos nevykdė. Apelianto teigimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti, nes nurodytu laikotarpiu apeliantas negalėjo prekiauti „Lendan“ produkcija nepriklausomai nuo to, koks asmuo būtų buvęs apelianto direktoriumi, nes atsakovas perdavė apelianto verslą UAB „Kalistas“. Apeliantas 2008-2011 m. I ketv. laikotarpiu neturėjo galimybės vykdyti prekybinės veiklos „Lendan“ produkcija, kuri buvo vieninteliu apelianto pajamų šaltiniu, nes po 2007 m. spalio 2 d. sutarties su UAB „Kalistas“ sudarymo apeliantas prarado išimtinę teisę prekiauti „Lendan“ produkcija Lietuvos Respublikos teritorijoje (CK 6.800 str. 2 d.).Ieškinio reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. I ketv. pab. sietinas su tuo, kad bankroto bylos iškėlimą apeliantui taip pat sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, t.y. apeliantas, praradęs vienintelį pajamų šaltinį iš prekybos „Lendan“ produkcija, neturėjo galimybės toliau vykdyti šios veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais. Dėl žalos, padarytos atsakovui neteisėtai nurašant prekes, teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis padarė išvadą, kad prekės reklamai buvo panaudos. Apelianto teigimu, per 2007 m. įmonėje susidarė 48 966 Lt prekių trūkumas, kuris atsakovo nepagrįstai ir neteisėtai buvo pateisintas nurašymu į veiklos sąnaudas, t.y. arba šios prekės buvo pasisavintos, arba prarastos kitokiomis aplinkybėmis. Pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šios prekės būtų panaudotos jo deklaruojamiems tikslams, todėl 48 966 Lt suma turėjo būti priteista iš atsakovo kaip apelianto turto netekimas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovas reikalavimui dėl 48 966 Lt sumos priteisimo prašo taikyti trejų metų senaties terminą, tačiau ieškinys pareikštas nesuėjus ieškinio senaties terminui, kurio pradžia sietina su bankroto bylos iškėlimu apeliantui 2010 m. spalio 12 d. ir įmonės dokumentų perdavimu bankroto administratoriui, kuriam tik juos gavus tapo žinoma apie apeliantui padarytus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas V. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 155-159). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Byloje nėra duomenų, kad apeliantas tyčia paslėpė, išvaistė, dovanojo ar sunaikino savo turtą arba įvykdė kitus tyčinius veiksmus, nulėmusius, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Ieškinio dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, pripažinimo negaliojančiais nėra pareikšta, todėl sudaryti sandoriai yra galiojantys. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad apeliantas iš prekiniu ženklu „Lendan“ pažymėtos produkcijos per 2008-2011 m. I ketv. būtų uždirbęs 20 proc. bendrojo pelno, t.y. 35 000 Lt. Tačiau pagal teismų praktiką, tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis, yra ne bendrasis, o grynasis pelnas. Pagal ekspertizės akto duomenis minėtu laikotarpiu apelianto turtinė padėtis būtų pagerėjusi tik 4 270 Lt suma ir tik su sąlyga, kad apeliantas visus tuos tris metus vykdytų bent vidurkį tos verslo srities įmonių pajamingumą ir pelningumą. Aplinkybė, kad apeliantas 2008-2011 m. I ketv. iš prekybos „Lendan“ produkcija negavo pajamų, lėmė ne tai, jog UAB „Kalistas“ užsiėmė konkurencine apeliantui veikla, o tai, kad minėtu laikotarpiu apeliantas apskritai nevykdė jokios komercinės veiklos.Vertinant apelianto nuostolius sąlygojusias priežastis, privalo būti atsižvelgta į aplaidų apelianto akcininkų neveikimą nesiimant jų kompetencijai įstatymo priskiriamų klausimų sprendimo, taip pat dėl tokio neveikimo jiems kylančią atsakomybę, ypač akcentuojant aplinkybę, kad visą laiką nuo 2008 m. iki bendrovei iškeliant bankroto bylą apelianto savininkams buvo žinoma apie atsakovo deklaruotą sprendimą nebeiti apelianto vadovo pareigų. Atsakovo teigimu, 2008 m. – 2011 m. I ketv. apeliantas jokių pajamų negavo išskirtinai dėl jį valdžiusių savininkų aplaidaus neveikimo, todėl atsakomybė už nurodytos pasekmės atsiradimą negali būti perkelta atsakovui. Ispanijos įmonės sutartis su apeliantu nebuvo nei nutraukta, nei sutarties šalių pakeista kitais susitarimais, tuo tarpu pajamų iš „Lendan“ produkcijos platinimo negavimas buvo išimtinai sąlygotas apelianto savininkų sprendimo nesiimti jokių veiksmų sutarčiai – ir apskritai visai apelianto veiklai – toliau vykdyti ar imtis priemonių apelianto kaip išimtinio platintojo galimai pažeistoms teisėms apginti. Teismas sprendimą atmesti reikalavimą dėl 48 251,77 Lt nuostolių kaip negautų pajamų priteisimo priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs šalių įrodinėtas aplinkybes, pagrįstai konstatavęs, kad apeliantas neįrodė reikalautos priteisti žalos fakto ir dydžio, taip pat tariamai patirtos žalos ryšio su atsakovo veiksmais įsteigiant UAB „Kalistas“ bei imantis prekybos „Lendan“ produkcija. Apeliantas neįrodė egzistuojant jo nuostolio bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų forma fakto ir dydžio, todėl teismas pagrįstai atmetė prašymą priteisti iš atsakovo 27 214,53 Lt tariamai žalai padengti. Be to, apeliantas ne tik minėtų nuostolių nagrinėjant bylą nereikalavo, bet jų neįrodinėjo – apelianto bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų dydį paskutiniame teismo posėdyje įvardijo tik žodžiu, tačiau jokių rašytinių duomenų tokiai pozicijai pagrįsti nepateikė.48 723,30 Lt vertės kosmetikos prekės į apelianto sąnaudas buvo nurašytos dar 2007 m., o minėto nurašymo į sąnaudas faktas ir duomenys atsispindėjo apelianto finansinės atskaitomybės už 2007 m. dokumentuose, kurie 2008 m. sausio 14 d. pateikti tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui (ir jo patvirtinti). Teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą, nes iš byloje pateiktų įrodymų nenustatyti atsakovo tyčiniai veiksmai, dėl kurių apeliantui būtų atsiradusi žala. Prekių nurašymo faktas ir tokių nurašytų prekių vertė (48 723,30 Lt) apeliantui tapo žinomas 2008 m. sausio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl tokios tariamos žalos priteisimo atsakovui pareikštas 2011 m. kovo 22 d., todėl apeliantas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti neprašė. Atsakovas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui išreiškė prašymą dėl senaties termino apelianto atžvilgiu taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Nustatyta, kad apeliantui (ieškovui) Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo ieškovo vadovu (direktoriumi). Apeliantas su Ispanijos prekybos įmone Cosmetica Tecnica S.A. sudarė 2002 m. sausio 2 d. sutartį dėl prekiniu ženklu „Lendan" pažymėtos produkcijos išimtinio platinimo Lietuvoje. Atsakovas, dar būdamas apelianto vadovu, 2007 m. rugsėjo 3 d. įsteigė naują bendrovę UAB „Kalistas", kuri 2007 m. spalio 2 d. sudarė iš esmės analogišką sutartį su Ispanijos bendrove. 2007 m. gruodžio 27 d. atsakovas prašė atleisti jį iš darbo pas apeliantą, tačiau akcininkai su tuo nesutiko, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atsakovo ieškinys dėl tokio akcininkų sprendimo buvo atmestas. Taigi, atsakovas ir toliau formaliai liko apelianto vadovu. Nagrinėjamu ieškiniu apeliantas prašo iš atsakovo priteisti žalą, kurią atsakovas, kaip apelianto vadovas, padarė netinkamai vykdydamas savo pareigas, ABĮ nuostatų, CK 1.116, 6.249 straipsnių, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl žalos, padarytos įsteigiant UAB „Kalistas“, atlyginimo

Iš atsakovo į bylą teiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, jog minėtų faktinių aplinkybių kontekste tarp šalių nekyla esminio ginčo, kad dėl atsakovo veiksmų – UAB „Kalistas“ įsteigimo dar jam būnant apelianto vadovu, iš esmės analogiškos (kaip ir ieškovo) sutarties su Ispanijos bendrove dėl šios bendrovės produkcijos išimtinio platinimo sudarymo – atsakovo atsakomybė dėl ieškovui padarytos žalos yra galima. Todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu nepasisako. Atsakovas iš esmės įrodinėja, kad dėl jo įsteigtos UAB „Kalistas“ apeliantas žalos ir veiklos realiai nepatyrė. Įvertinant tai, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovo pareiga yra įrodyti, jog kita šalis elgėsi neteisėtai, jam padaryta atitinkamo dydžio žala, tarp neteisėtos veikos ir žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 str., CPK 178 str.), o nagrinėjamu atveju atsakovas pirmiausia įrodinėja, kad apeliantas žalos nepatyrė, visų pirma reikšminga nustatyti, ar iš tikrųjų apeliantas įrodė žalos atsiradimą ir jos dydį (žalos dydį tam tikrais atvejais gali nustatyti ir teismas – CK 6.249 str. 1 d.). Pastebėtina, kad, neįrodžius žalos atsiradimo, nustatinėjimas kitų civilinės sąlygų inter alia veiksmų neteisėtumo CK 116 straipsnio, Konkurencijos 16 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste (juo labiau, kai, minėta, atsakovas iš esmės ir negrindžia savo pozicijos šių nuostatų nepažeidimu) apskritai nebeturi teisinės prasmės. Iš šalių argumentacijos taip pat matyti, kad tarp šalių nėra ir ginčo dėl to, kas nagrinėjamu atveju laikytina apeliantui galima žala – tai negautas apelianto grynasis pelnas. Toks šalių aiškinimas yra pagrįstas jų pačių nurodoma teismine praktika, todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu taip pat nepasisako. Taigi, į bylą pateiktų į bylą įrodymų pagrindu visų pirma vertintina, kokį grynąjį pelną apeliantas galėjo gauti ir prarado tokią galimybę atsakovui įsteigus UAB ‚Kalistas“.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

Šioje byloje apeliantas ieškinį grindė žalos, atsiradusios dėl negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Apelianto prašymu byloje buvo paskirta ekonominė-buhalterinė ekspertizė, tačiau ir ji nedavė konkretaus atsakymo dėl galimo apelianto grynojo pelno, joje nurodyta, kad per 2008 m. – 2011 m. I ketv. laikotarpį apeliantas turėjo galimybę uždirbti 35 000 Lt bendrojo pelno (t. 3, b.l. 56-64). Kaip matyti iš apelianto apeliacinio skundo argumentų, jis, pripažindamas, kad nustatyti galimą jo grynąjį pelną yra sudėtinga, nesutinka ir su eksperto išvada, siūlo savo skaičiavimo variantus arba pagal tai, kaip juos siūlė skaičiuoti atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (tokiu atveju galimas grynasis apelianto pelnas 4 282,20 Lt), arba pagal UAB „Kalistas“ 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (tokiu atveju apelianto grynojo pelno suma būtų 14 355 Lt), arba pagal apelianto 2004-2007 m. m. vidutines vienų metų pardavimo pajamas netaikant, kaip tai padaryta ekspertizės akte, jokių koeficientų (tokiu atveju apelianto grynasis pelnas būtų apie 48 000 Lt). Taigi, akivaizdu, kad pats apeliantas labai skirtingai skaičiuoja savo galimą grynąjį pelną ir negali apsispręsti kokio grynojo pelno jis galėjo tikėtis. Ieškinys UAB „Kalistas“ gauta nauda nebuvo grindžiamas, beje, ir jos veikla buvo nuostolinga (t. 2, b.l. 114-123). Tuo tarpu kitų įrodymų ir faktinių aplinkybių kontekste apelianto galimybės gauti pelną iš savo veiklos vykdant sutartį su Ispanijos bendrove, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neįrodytos iš esmės (CPK 12, 178 ).

Iš atsakovo teiktos 2007 m. ataskaitos akcininkams matyti, kad atsakovas skundėsi abejingu akcininkų elgesiu bendrovės veiklos vykdymo bei perspektyvų aspektu: bendrovė 2004 m. siekė gauti paskolą apyvartinių lėšų papildymui, tačiau akcininkai tam nepritarė, atsakovas nesėkmingai siekė įtikinti akcininkus daryti papildomas investicijas, bendrovė ir anksčiau tik iš dalies buvo pajėgi vykdyti sutartinius įsipareigojimus su Ispanijos bendrove, paskutinė prekių siunta iš Ispanijos gauta dar 2006 m. (t. 1, b.l. 29). Apeliantas tokių atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių nėra paneigęs. Apeliantas su ieškiniu yra pateikęs bendrovės 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. Ja jis grindžia neigiamus bendrovės veiklos rodiklių pasikeitimus 2007 m. (kaip minėta, UAB „Kalistas“ sudarė sutartį su Ispanijos bendrove 2007 m. spalio 2 d.). Tačiau apeliantas byloje nekvestionavo šioje ataskaitoje nurodytų 2006 m. rodiklių, t.y. tuo metu, kai konkuruojanti įmonė dar net nebuvo įkurta ir dėl to laikotarpio atsakovo veiklos jam pretenzijos nėra reiškiamos. Tuo tarpu iš šios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2006 m. bendrovės grynasis pelnas sudarė vos 451 Lt (arba tik 0,55 proc.) nuo bendrojo pelno (81 605 Lt). Taigi, šie duomenys yra objektyvūs, apelianto net ir neginčyti, o jie rodo, kad ir nesant konkuruojančios UAB „Kalistas“ įsteigimo, kas per se dar nereiškia žalos sukėlimo, bendrovė balansavo ties nuostolingos veiklos riba. Be to, pažymėtina ir tai, kad skaičiuojant pagal 2006 m. metų bendrojo ir grynojo pelno santykį (kas galėtų būti vienu iš objektyvesnių skaičiavimo variantų) remiantis eksperto hipotetiškai nustatytu 35 000 Lt bendruoju pelnu per ginče aptariamą laikotarpį, galima būtų daryti prielaidas, jog apelianto grynasis pelnas nesiektų nė 200 Lt (35 000 Lt x 0,55 proc.).

Taip pat reikšmingos ir kitos faktinės aplinkybės, susijusios su bendrovės veiklos (ne)vykdymu apskritai. Apelianto sutartis su Ispanijos bendrove tebebuvo galiojanti (bent jau priešingų įrodymų nėra pateikta), taigi, apelianto teiginiai, kad jis, įsteigus UAB „Kalistas“, prarado galimybę prekiauti šios bendrovės produkcija nėra pagrįsti (šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas nereiškė pretenzijų nei Ispanijos bendrovei, kad ši, sudarydama sutartį su UAB „Kalistas“, pažeidė sutarties su apeliantu 1 straipsnio nuostatas, numatančias, kad išskirtinės teisės produkcijos platinimui Lietuvoje suteikiama tik apeliantui, nei konkuruojančiai UAB „Kalistas“). Kaip minėta, nepaneigta, jog paskutinė produkcijos partija buvo gauta dar 2006 m. 2008 m. pradžioje akcininkai sprendė atsakovo prašymą dėl atsakovo atleidimo ir, kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, netenkino jo tik formaliais motyvais – dėl per vėlai pateikto pareiškimo dėl atleidimo. Taigi, akcininkams buvo akivaizdu, kad atsakovas net ir teismine tvarka siekia, jog jis būtų atleistas iš pareigų dar nuo 2008 m. pradžios, nesiekia vykdyti veiklos, kurią tokia padėtis, kai vadovas bylinėjasi dėl galimybės būti atleistam, neabejotinai destabilizuoja. Įmonei atstovauti teisme dėl atleidimo iš darbo su atsakovu pavesta atstovui, tuo tarpu jokių priemonių bendrovės veiklai atgaivinti, spręsti klausimą dėl nesuinteresuoto dirbti asmens, be kita ko, kuriam nemokamas ir atlyginimas, pakeitimo, realiai nebuvo imtasi. Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškinio pagrindu nėra aplinkybės, kad atsakovas per teisminių ginčų dėl atleidimo iš darbo laikotarpį netinkamai atliko pareigas vykdant apelianto veiklą su Ispanijos įmone, ieškinys grindžiamas tik dėl žalos, padarytos UAB „Kalistas“ įsteigimu. Akivaizdu, kad įmonė gauti pajamas arba prarasti jas (jų dalį) dėl konkuruojančios bendrovės veiklos gali tik tuo atveju, jei pati vykdo veiklą. Teisminėje praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuostatos, kad žala negautų pajamų pavidalu gali būti priteisiama tik tais atvejais, kai negautos pajamos yra ne hipotetinės apskritai, o realiai tikėtinos.

Dėl paminėtų aukščiau aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliantas, pats galėjęs, bet nevykdęs jokios veiklos, įrodė realiai tikėtiną pajamų gavimą iš sutartinių santykių su Ispanijos bendrove ir tokios galimybės praradimą dėl UAB „Kalistas“ įsteigimo fakto. Tokios išvados nekeičia ir faktas, kad apeliacinės instancijos teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, nes sprendžiant šį klausimą buvo vertinami inter alia kiti atsakovo veiksmai. Todėl spręstina, kad šioje dalyje apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

Dėl 27 214,53 Lt kreditorinių reikalavimų sumos priteisimo

Tokio pobūdžio reikalavimas ieškinyje ar vėliau procesinių įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pareikštas. Tai nėra apelianto negautos pajamos, kuo buvo grindžiamas ieškinys, ir to nepaneigia apelianto nurodomos aplinkybės, kad šios sumos dengiamos iš bendrojo pelno (beje, ir šio pelno gavimas nevykdant veiklos realiai neįmanomas). Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, pagrįstai rėmėsi CPK 265 straipsnio 2 dalimi.

Dėl nepagrįsto 48 966 Lt sumos nurašymo

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 48 966 Lt nuostolius, kaip pristatymams sunaudotų prekių į sąnaudas nepagrįstai ir neteisėtai nurašytą sumą, netenkintinas, nes neįrodyta, kad atsakovas tyčiniais veiksmais būtų padaręs įmonei nuostolių. Teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr.1-3636-593/2008 esančia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus Dėl UAB “Variteksas” ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų 2008 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada, kuria konstatuota, jog reklamai buvo nurašyta 48 723,30 Lt, tyrimui nebuvo pateikta arba nebuvo numatytas pristatymui (reklamai) skirtų kosmetikos prekių nurašymo reglamentas bei šių operacijų įforminimas ir dėl šios priežasties negalima nustatyti, ar pagrįstai nurašytos į sąnaudas 48 723,30 Lt vertės medžiagos ir padidintas balansinis nuostolis 2007 metais. Teismas nurodė, kad kosmetikos prekės reklamai buvo panaudotos, tačiau tai tik netinkamai įforminta, todėl ir šioje dalyje ieškinio netenkino.

Atsakovas nuo šio reikalavimo dalies gynėsi visų pirma ieškinio senaties terminu, tai nurodo ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, neatmetė šios reikalavimo dalies ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu, nagrinėjo reikalavimą iš esmės ir dėl šio termino nepasisakė. Todėl galima manyti, jog teismas nerado pagrindo ieškinio senaties taikymui. Kita vertus, net ir ieškinio senaties termino praleidimo atveju turėtų būti svarstoma, ar iš tikrųjų nėra pagrindo termino atnaujinimui (CK 1.131 str. 2 d.), juolab, turint omenyje viešojo intereso elementą tokio pobūdžio bylose. Byloje nėra ginčo, kad apie lėšų nurašymą buvo sužinota 2008 m. sausio 14 d., ieškinys pateiktas 2011 m. kovo 22 d. Taigi, trejų metų terminas yra praleistas nežymiai. Iš šalių atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 3, b.l. 97) matyti, kad sprendžiant atsakovo atleidimo iš darbo bylą apeliantas buvo pareiškęs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tai patvirtina ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5842-638/2009, kurioje priešieškinį buvo atsisakyta priimti. Pastaroji aplinkybė iš esmės nelemia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo (CK 1.130 str. 4 d.), tačiau, kita vertus, rodo, kad apeliantas nebuvo pasyvus ir jau tuo metu bandė ginti savo teises. Po to apeliantui buvo keliama bankroto byla, kas taip pat galėjo įtakoti reikalavimo atlyginti nuostolius pateikimo terminą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus nedidelį termino praleidimo laikotarpį, viešąjį interesą byloje bei apelianto pastangas siekti nuostolių atlyginimo dar ir ieškinio senaties termino ribose, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Taigi, iš aukščiau minėtos specialisto išvados matyti, jog negalima nustatyti, ar pagrįstai nurašytos į sąnaudas 48 723,30 Lt vertės medžiagos. Tokia išvada baudžiamojo proceso kontekste iš esmės reiškia, kad įtariamojo(kaltinamojo) kaltė nėra įrodoma, kita vertus, ji ir nepaneigiama civilinių teisinių santykių prasme. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kosmetikos prekės reklamai buvo panaudotos, tačiau tai tik netinkamai įforminta. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog teismas nenurodė jokių įrodymų, kad platinta produkcija iš tikrųjų buvo panaudota reklamai, t.y. tokia teismo išvada nepagrįsta bylos įrodymais (CPK 185 str.). Tuo tarpu iš jau minėtos atsakovo 2007 m. ataskaitos akcininkams matyti, kad minėta suma buvo nurašyta iš esmės už visą atsakovo darbo laikotarpį – net nuo 2000 m. Jokių įtikinamų argumentų, kokios priežastys kliudė atlikti nurašymus kiekvienais metais (jei prekės, beje, ir būtent tokia apimtimi, iš tikrųjų buvo panaudotos reklamai) ir kodėl jas reikėjo vienu metu nurašyti apeliantui faktiškai nutraukiant darbą pas apeliantą ir pradedant darbą paties įsteigtoje bendrovėje, atsakovas nenurodė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose teisme. Dar daugiau, jis ne tik neįrodė (kas, gal būt, turint ilgą retrospektyvą ir nėra paprasta), bet ir apskritai, net ir žinodamas apeliacinio skundo argumentus, nenurodė faktiškai nė vieno realaus seminaro (pristatymo) ar kitokio renginio, kurio metu produkcija buvo panaudojama reklamai nemokamai, nors akivaizdu, kad, užimdamas tokias pareigas, suprato, jog turės (ir privalo) pagrįsti produkcijos panaudojimą įmonės apskaitoje. Negalima nesutikti ir su apelianto argumentu, kad, jei prekės buvo panaudojamos reklamos tikslais, bet ne nurašomos buhalterinėje apskaitoje, bendrovės prekių inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos duomenys būtų jau anksčiau nesutapę, ko nėra fiksuota. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, jie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Atsakovas ir neteigė, kad reklamai skirtų prekių panaudojimas būtų buvęs fiksuotas apskaitos dokumentuose, nepagrindė šių faktų realumo ir jokiais kitokiais įrodymais.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, padarydamas įrodymais nepagrįstą išvadą, jog prekės buvo panaudotos bendrovės interesais. Dėl to jų nurašymą 48 723,30 Lt sumai į bendrovės veiklos sąnaudas pripažinti pagrįstu nėra pagrindo, ši suma iš atsakovo priteistina (CK 6.263 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu skundžiamas sprendimas iš dalies naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, 2011 m. kovo 25 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovo turtą 369 159,38 Lt sumai (t. 1, b.l. 37-38). Kadangi ieškinys tenkinamas 48 723,30 Lt sumai, atitinkamai keistinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D. 48 723,30 Lt ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei “Variteksas”, 1 461, 70 Lt žyminį mokestį bei 94,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti atsakovo V. D. atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi taikytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinant jį iki 48 723,30 Lt. Sprendimo kopiją siųsti Turto arešto registro tvarkytojui.

Teisėjai Audronė JarackaitėAlgirdas GailiūnasAlvydas Poškus