Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis indeksais 76-1, 76-4), esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Pareiškime nurodė, kad gavo iš kaimyninio buto savininkės pranešimą dėl buto Nr. 403 su bendro naudojimo patalpomis, esančio pastate adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridedamo pastato adresu (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto plano, butas susideda iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 76-3, ir bendro naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 76-1, 76-4. Butas bei nuosavybės teisės į jį neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro duomenimis daugiabutis namas nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1994-05-10 Valstybinės akcinės įmonės „Šiaulių melioracija“ vardu pagal Šiaulių miesto valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimyninio buto pirminė nuosavybės teisės registracija atlikta pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu. Dokumentų, patvirtinančių, kad butas būtų privatizuotas, negauta. Valstybinė akcinė įmonė „Šiaulių melioracija“ iš įmonių registro išregistruota 1994-08-24. Pažymėjo, kad butas buvo pastatytas kaip nuosavybės objektas ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Be to, pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe. Mano, kad šiuo atveju butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise (b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

2. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kai teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo.

3. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

4. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

5. Byloje nustatyta, kad VĮ Turto bankas, siekdamas nustatyti kam nuosavybes teise priklauso daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), 2023-03-28 kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos pateikimo, o pastarasis 2023-03-28 raštu informavo, kad daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo įregistruotas 1994-05-10 Valstybinės akcinės įmonės „Šiaulių melioracija“ vardu pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34). 2023-12-15 VĮ Turto bankas pateikė paklausimą Šiaulių regioniniam valstybės archyvui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonei Registrų centrui dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma pateikti Šiaulių miesto valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, taip pat pagal turimus duomenis, nurodyti VĮ Turto bankui, kas vykdė butų privatizavimą butų (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Atsakydama Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nurodė, kad Administracija neturi/nerado duomenų apie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) privatizavimą (b. l. 4-5). Šiaulių regioninis valstybės archyvas rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) metų potvarkių byloje nėra. VĮ Registrų centas raštu informavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje įsakymų dėl butų privatizavimo komisijos sudarymo, leidimo privatizuoti butą, privatizavimo sutarčių nėra, todėl dokumentų nėra galimybės pateikti (b. l. 6-7). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1978 m., o atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis indeksais 76-1, 76-4) gyvenamojo namo natūra nebuvo atkurtos, taip pat nėra jokių duomenų apie šios namo dalies privatizavimą, laikytina, kad jis liko viešosios nuosavybės objektu.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) - buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad butas Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtais indeksais 76-1, 76-4), esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems Valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra duomenų apie gyvenamojo namo dalies, o būtent - buto Nr. 403 (plane pažymėto indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtais indeksais 76-1, 76-4), esančio pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad jis liko valstybės nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 „Vilniaus m. Valdyba vs. Vilniaus knygų draugija ir kt.“ konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Taigi, pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (LAT 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-3 8/2008).

7. Nagrinėjamu atveju butas Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtais indeksais 76-1, 76-4), esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 str. 2 d., valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 str. 3 d., valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Dėl šios priežasties buto įregistravimas valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei VĮ Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

8. Byloje nėra duomenų apie nekilnojamąjį turtą - buto Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtais indeksais 76-1, 76-4), esančio pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ nuostatas). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nekilnojamasis turtas - butas Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtais indeksais 76-1, 76-4), esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis būtų perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas.

9. Nagrinėjamu atveju išdėstytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad duomenų apie minėto buto privatizavimą kitų asmenų vardu nėra (CPK 178 straipsnis). Šiaulių miesto savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, butas nėra įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Duomenų, kad Šiaulių miesto savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio buto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad egzistuoja pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nekilnojamasis turtas - butas Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtais indeksais 76-1, 76-4), esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Pareiškėja negali kitokia tvarka įregistruoti nuosavybės teisių į minėtą butą, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nekilnojamasis turtas - butas Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtais indeksais 76-1, 76-4), esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 444 straipsnis, ankstesnio CK 95 straipsnio galiojusi redakcija iki 1994-05-17).

11. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – butas Nr. 403 (plane pažymėtas indeksu 76-3) su bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis indeksais 76-1, 76-4), esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.