Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-26916-631/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-02
Bylos Nr.: e2-26916-631/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20902-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gitana Butrimaitė
Atsakovas: G. S.
Ieškovas: Y
Advokatai: Olga Siomina

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-26916-631/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20902-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.6; 1.3.7.2.4; 1.3.2.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovams A. L. ir advokatei Olgai Siominai, atsakovui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Y ieškinį atsakovui G. S. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti darbo sutarties su atsakovu G. S. nutraukimą teisėtu. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2019 m. sausio 4 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutardamos, kad G. S. eis automobilių priežiūros vadybininko pareigas; darbo sutartyje šalys susitarė dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. Darbo sutarties metu ieškovui paaiškėjo, kad atsakovas savo pareigas atlieka atmestinai, nekokybiškai, jo atliktais darbais nebūdavo patenkinti nei tiesioginis vadovas, nei kolegos, jis nebendradarbiavo su kolegomis, netvarkė savo darbo vietos, darbo rezultatą tekdavo perdaryti. Bendrovė sulaukdavo skundų dėl nekokybiškai atlikto darbo iš klientų, neigiami atsiliepimai kenkė įmonės reputacijai. Bendrovės vadovas, nustatęs, jog darbuotojas neturi automobilių priežiūros vadybininko pareigoms eiti reikiamų įgūdžių, savybių bei kompetencijos, nesistengė tinkamai atlikti jam pavestus darbus, nusprendė įspėti darbuotoją apie atleidimą iš darbo LR darbo kodekso 36 str. 3 d. pagrindu - pripažinus darbuotojo bandomojo laikotarpio rezultatus nepatenkinamais. Darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas telefonu 2019 m. kovo 18 d., kai jo tiesioginis vadovas A. L. pranešė darbuotojui apie jo atleidimą išbandymo laikotarpio metu. Įspėjimo laikotarpiu atsakovas darbo pareigas vykdyti atsisakė, nors 2019 m. kovo 20 d. ir 21 d. pagal jo darbo grafiką buvo numatytos kaip darbo dienos, jis šiomis dienomis nedirbo. Nepaisant to, darbdavys šias dienas apskaitė kaip darbo dienas, už jas priskaičiavo ir išmokėjo darbuotojui darbo užmokestį. Po 3 darbo dienų nuo įspėjimo darbdavys priėmė sprendimą dėl G. S. atleidimo iš pareigų DK 36 str. 3 d. pagrindu. Darbuotojo tiesioginis vadovas A. L. 2019 m. kovo 21 d. nurodė darbuotojui atvykti darbą pasirašyti su atleidimu susijusius dokumentus ir grąžinti darbo priemones, tačiau darbuotojas atvykti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog jam, neva, neleido dirbti. Todėl sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties įrašas apie jos nutraukimą pasirašymui buvo išsiųsti darbuotojui elektroniniu paštu 2019 m. kovo 21 d. vakare. Atleidimo dieną su darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta, išmokant jam darbo užmokestį, priskaičiuotą iki atleidimo dienos, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Gavęs atleidimo dokumentus, atsakovas nurodė, kad, neva, jis nebuvo įspėtas apie atleidimą, todėl darbo sutartis su juo nelaikytina pasibaigusia. 2019 m. kovo 22 d. atsakovas pats atsiuntė bendrovei įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpio metu DK 36 str. 4 d. pagrindu darbuotojo iniciatyva. 2019 m. kovo 25 d. darbuotojas atsiuntė pranešimą apie ankstesnio įspėjimo atšaukimą. Taigi, darbuotojas išreiškė savo poziciją, kad nelaiko tarp jo ir bendrovės buvusių darbo santykių nutrūkusiais. Siekdamas neeskaluoti konflikto, darbdavys nusprendė dar kartą įspėti darbuotoją apie atleidimą ir suteikti jam papildomą 3 darbo dienų įspėjimo terminą. 2019 m. kovo 25 d. darbdavys išsiuntė darbuotojui el. paštu pranešimą, įspėdamas G. S. apie darbo sutarties nutraukimą DK 36 str. 3 d. pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d. Įspėjimo metu darbdavys neleido darbuotojui dirbti DK 64 str. 5 d. pagrindu. Siekdamas preciziškai iš naujo įforminti visus su darbuotojo atleidimu susijusius dokumentus, darbdavys patikslino Valstybinio socialinio draudimo fondui teikiamus duomenis apie darbuotojo atleidimą. Nors ir antrojo įspėjimo laikotarpio metu darbuotojas nedirbo, už šį laikotarpį jam buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis. Galutinė atsakovui mokėtina suma jam buvo išmokėta atleidimo dieną 2019-03-29. Darbdavys laiko, kad tinkamai įvykdė visas su darbuotojo atleidimu iš pareigų susijusias procedūras, G. S. išbandymo laikotarpio rezultatai buvo nepatenkinami ir darbdavys tuo pagrindu nutraukė darbo sutartį. Ieškovas nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo iš dalies buvo patenkintas G. S. prašymas. Atsakovo atleidimas buvo pagrįstas, teisėtas, todėl DGK neturėjo jokio pagrindo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už darbuotojo priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinę žalą.

Ieškovas nurodo, kad prieš įteikiant įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, jis atsakovui buvo nurodęs esmines priežastis, dėl kurių atsakovo tinkamumas darbui išbandymo laikotarpiu įvertintas neigiamai. Tai nepakankamai atsakingas, atmestinas darbuotojo požiūris į darbą, savo interesų prioretizavimas, nelankstumas, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktų ir gerinti santykius su kolegomis, dėl ko atsakovo darbas bendrovėje tapo neproduktyvus. Darbuotojas žinojo atleidimo iš darbo priežastis, nors tokia konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis atsakovui nebuvo nurodyta raštu tuo metu, kai susiformavo darbdavio valia užbaigti darbo santykius su Atsakovu. Nors atsakovas įsitikinęs, kad jo atleidimą lėmė ne prasti jo darbo rezultatai, o jo siekis gauti apmokėjimą už išdirbtus viršvalandžius, tačiau pagal jo kreipimosi į darbo ginčų komisiją aplinkybes, iš paties prašymo turinio, ieškovui matyti, kad atsakovo nepasitenkinimą darbu lėmė ne tiek pats faktas, kad reikėjo dirbti viršvalandžius ar dirbti poilsio dienomis, tačiau tai, kad toks darbas nebuvo tinkamai apskaitomas ir apmokamas. Ieškovas pabrėžia, kad nagrinėjant bylą DGK, jis iš esmės neginčijo darbuotojo reikalavimo dėl padidinto apmokėjimo už darbą kelis savaitgalius ir švenčių dienas priteisimo, priešingai, geranoriškai siūlė tas sumas sumokėti darbuotojui, o priėmus DGK sprendimą, šią sprendimo dalį nedelsiant įvykdė. Ieškovas teigia, kad būtinumas prašyti darbuotoją dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis iškilo dėl bendrovės veiklos apimčių padidėjimo, pereinant prie suminės darbo laiko apskaitos. Bendrovė niekuomet neslėpė to, kad darbuotojui gali tekti dirbti savaitgaliais ir/ar švenčių dienomis, mainais suteikiant jam laisvadienį darbo dieną, tai net buvo nurodyta darbo skelbime, kurio pagrindu darbuotojas buvo įdarbintas bendrovėje. Ieškovo vertinimu, iš esmės šioje situacijoje kilo darbo ginčas dėl papildomo apmokėjimo už darbą, kuriam spręsti darbuotojas pasirinko ne teisines priemones, o tiesiog savavališkai sustabdė darbo pareigų vykdymą, dėl ko konfliktas paaštrėjo. Darbdavys, matydamas gilėjantį konfliktą ir atsakovo nenorą jį spręsti ieškant kompromiso, teisinėmis priemonėmis, o pasirinkus nevykimą į darbą, ėmėsi priemonių dėl galimybės dar nesuėjus trims mėnesiams nuo atsakovo darbo pradžios, vertinti atsakovo darbą ir pripažinti jį aplaidžiai vykdant darbo pareigas, taip pat veikiant prieš įmonės tikslus, bloginant darbinę psichologinę atmosferą. Ieškovas nurodo, kad net pats atsakovas ir esmės neginčijo darbdavio teisės nutraukti su juo darbo sutartį DK 36 str. 3 d. pagrindu, nesutiko tik su sutarties nutraukimu dėl procedūrinių pažeidimų. O tokie pažeidimai patys savaime, laikantis kasacinio teismo praktikos, nesuteikia teisės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ištaisė savo klaidas dėl rašytinio įspėjimo apie atleidimą atsakovui įteikimo, nukėlė atleidimo iš darbo datą, todėl atleidimas iš darbo rezultate įvykdytas teisėtomis ir įstatymo reikalavimus atitinkančiomis procedūromis, dėl ko nėra pagrindo atsakovo prašymo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu tenkinti, bei kartu priteisti iš darbdavio visas darbuotojo prašytas sumas. Ieškovas nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimo išvadomis dėl tenkintų G. S. išvestinių reikalavimų, nurodo, kad atsakovas neturi teisės į neturtinės žalos atlygimą bei kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Pripažinus, kad ieškovas atleido atsakovą iš darbo teisėtai, nėra jokio pagrindo nei neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, nei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimui iš ieškovo. Byloje nebuvo įrodytos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nebuvo darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo. Darbuotojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo grindžiamas iš esmės vien deklaratyviais teiginiais apie neigiamus išgyvenimus, kurie nėra niekuo pagrįsti. Nenustačius byloje jokių neteisėtų darbdavio veiksmų ir itin neigiamų Darbuotojo išgyvenimų, sprendžiant jo atleidimo iš darbo klausimą, darbuotojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas. Ieškovas pabrėžia, kad atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu, be kita ko, ne visuomet turi sąlygoti kompensacijos už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimą. Net jei būtų pripažinta, kad atsakovas atleistas neteisėtai, nagrinėdamas ginčą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, teismas kiekvienu atveju individualiai turėtų įvertinti konkrečios bylos aplinkybes ir nustatyti DK 218 str. 2 d. tikslus atitinkančios kompensacijos dydį. Ieškovas, sutikdamas tik su darbo ginčų komisijos priteista suma, susijusia su 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais dirbtu papildomu darbu ne atsakovo darbo valandomis, kitus darbuotojo reikalavimus prašo atmesti. Y teismo prašo pripažinti 2019 m. sausio 4 d. darbo sutarties tarp Y ir G. S. nutraukimą teisėtu, priteisti Y naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas“(el. b. l. 1–9, t.I).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pradedant dirbti darbdavys bendrais bruožais supažindino su darbo pobūdžiu ir pareigomis, tačiau jis nebuvo supažindintas su konkrečiomis savo, kaip darbuotojo, pareigomis ir jam nebuvo pateikta susipažinti pareiginė instrukcija, nors darbdavio prašymu jis ir pasirašė jo pateiktame žurnale. Atsakovas nesutinka su darbdavio nurodomais argumentais, kad jis dirbo nekokybiškai ir atmestinai. Nurodo su plovyklos vadovu A. L. buvus geruose santykiuose, todėl jį labai nustebino jo vardu surašytas tarnybinis pranešimas dėl nekokybiško darbo. Teigia, kad apie kokius nors klientų nusiskundimus dėl darbo kokybės per visą darbo bendrovėje laiką jam niekada neteko girdėti, nė karto nebuvo baustas jokia drausmine nuobauda. Priešingai, jis sausio mėnesį buvo skatintas 5,64 Eur priedu prie atlyginimo, o 2019 m. vasario mėn. buvo patikima plauti ir bendrovės savininko bei jo šeimos narių automobilius, kas patvirtina, kad atsakovo darbas buvo net labai kokybiškas. Atsakovas apie surinktas darbuotojų grupės vidinio susirašinėjimo žinutes nurodo, kad jos atrinktos selektyviai ir neleidžia daryti kokių nors išvadų dėl jo darbo kokybės ar požiūrio į darbą. Jo darbo kokybė buvo kaip ir visų. Atsakovas nurodo negavęs jokių įspėjimų apie jo atleidimą iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu. Teigia, kad darbdavys atleido jį iš darbo 2019-03-21 be jokios išvados dėl išbandymo rezultatų, t.y. neįvertinęs darbuotojo darbą išbandymo laikotarpio metu, o dėl kitų priežasčių, kurias jis aptaria savo atsiliepime. Atsakovas nurodo, kad jam iš tiesų buvo žinoma, jog klientų užsakymus (nuplauti ir išvalyti automobilius) reikia vykdyti tinkamai ir laiku. Visą darbo pas darbdavį laikotarpį dirbęs sąžiningai ir nuolatos informuodavęs savo tiesioginį vadovą A. L. apie esamą situaciją. Neišplautų automobilių savo pamainos pabaigoje nepalikdavo, kadangi sąžiningai dirbo visą darbo laiką, todėl dažnai tekdavo dirbti ir viršvalandžius. Jeigu nespėdavo išplauti A. L. dienos plane suplanuotų automobilių, kurių nebuvo įmanoma suspėti per darbo dieną, A. L. dažnai versdavo pasilikti dirbti viršvalandžius, už kuriuos nebuvo apmokama. Iš ieškovo teiginių, kad atsakovas neturi reikiamų įgūdžių, nėra aišku kokių įrodymų pagrindu ieškovo vadovas galėjo įvertinti darbuotojo „įgūdžius, savybes ir kompetencijų“, jei su plovyklos darbuotojais bendrovės vadovas darbo reikalais nebendravo, automobilių plovykloje darbuotojų darbo stebėjimo ir vertinimo tikslu niekada nesilankė. Visi plovyklos darbuotojai turėjo tik vieną tiesioginį vadovą A. L., su juo betarpiškai bendravo ir vykdė jo nurodymus. Atsakovas neigia 2019-03-18 gavęs žodinį A. L. įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, patvirtina 2019-03-20 atvykus į darbą kilusį konfliktą su A. L. dėl prieš tai atsakovo nesutikimo dirbti viršvalandžius. Nurodo, kad tą dieną būtent A. L. jam neleido toliau dirbti, liepė atvežti visas darbo priemones, palikti darbo vietą, vykti į namus ir laukti tolesnių nurodymų. Laukdamas A. L. paaiškinimų ir tolesnių nurodymų, 2019-03-21 į asmeninę elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavo darbdavio vyr. buhalterės J. R. laišką su 2019-03-21 pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties paskutinį lapą su bendrovės vadovo T. B. parašu, patvirtinančiu darbo sutarties nutraukimą nuo 2019-03-21. Ieškovas klaidingai nurodo, kad 2019-03-21 A. L. darbuotojui nurodė atvykti į darbą, pasirašyti atleidimo dokumentus ir grąžinti darbo priemones, nes jokių atleidimo dokumentų A. L. nebuvo parengęs, o visos darbo priemonės A. L. reikalavimu jau buvo grąžintos 2019-03-21. Atsakovas paaiškina, kad gavęs 2019-03-21 pranešimą ir susipažinęs su jo turiniu, tą pačią dieną nusiuntė darbdavio atstovei J. R. atsakymą, kad 2019-03-21 pranešimą laiko niekiniu, ir kad atvyks kitą dieną į darbą, nes darbo sutartis nėra pasibaigusi. Be to, atsakovas nusiuntė bendrovei 2019-03-22 įspėjimą, kad jis pats nori nutraukti darbo sutartį, tačiau 2019-03-25 pranešimu darbdaviui jį atšaukė. 2019-03-25 darbdavys atsiuntė naują pranešimą apie darbuotojo atleidimą DK 36 str. 3 d. pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d. Ieškovas nauju pranešimu dar pakoregavo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2019-03-21 pateiktus duomenis. Atsakovas teigia, kad ieškovas teisingai nurodo, kad nuo atleidimo 2019-03-21 jis daugiau nebedirbo, bet ne savo noru, o dėl to, kad neleido dirbti darbdavys. Atsakovas nurodo, kad po neteisėto 2019-03-21 atleidimo 2019-04-19 kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, padidintą darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. DGK 2019-06-12 Sprendimu prašymą tenkino iš dalies, pripažindama darbuotojo atleidimą iš darbo 2019-03-29 pagal DK 36 str. 3 d. niekiniu, o darbuotojo atleidimą iš darbo 2019-03-21 pagal DK 36 str. 3 d. neteisėtu. Atsakovas su DGK 2019-06-12 Sprendimu sutinka. Atsakovas nesutinka iš esmės su ieškovo ieškiniu ir jame išdėstytais teiginiais. Atsakovas sutinka su ieškovo pateiktu išbandymo termino apibrėžimu ir su darbdavio teise vertinti darbuotojų darbą išbandymo laikotarpio metu, tačiau nesutinka su ieškovo pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu ir atspindėjimu. Ieškovo teiginiams prieštarauja faktinis plovyklos darbo organizavimo modelis (kiekvienam plovyklos darbuotojui plovyklos vadovas paskirdavo tos darbo dienos automobilius, kuriuos buvo privaloma nuplauti per savo pamainą), tiek kitos faktinės aplinkybės. Neįsivaizduojama situacija, kad darbuotojo nekokybiškai nuplautus automobilius dar kartą plautų ne pats darbuotojas, o iš naujo nuplautų kitas plovyklos darbuotojas (tuo metu neplaudamas jam pavestų automobilių) ir taip skatindamas darbuotoją tęsti nekokybišką darbą. Atsakovas teigia savo pareigas vykdęs gerai ir atsakingai visą darbo laikotarpį. Priešingai ieškovo teiginiams, darbuotojo ir kitų plovyklos darbuotojų darbo rezultatų kitiems kolegoms ištaisyti niekada neteko, kadangi darbuotojai, pastebėję vieni kitų broką, apie tai pranešdavo bendrame susirašinėjime ir jį ištaisydavo. Ieškovo teiginiai apie kilusią klientų turto sugadinimo riziką ir tariamus klientų skundus, neigiamai veikiančius bendrovės reputaciją, yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės, nėra pateikta nei vieno skundo. Darbuotojo darbo išbandymo laikotarpiu rezultatų darbdavys iš viso nėra vertinęs, o darbdavio direktoriaus 2019-03-25 išvada apie bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimą surašyta jau po atsakovo atleidimo iš darbo bendrovėje 2019-03-21, tarp šalių kilus ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl darbuotojo darbo kokybės iki jo atleidimo dienos. Atsakovo įsitikinimu, darbuotojas buvo atleistas iš darbo ne dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, o dėl to, kad atsisakė toliau neatlygintinai dirbti viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, pareikalavęs apmokėti ir už visus iki tol dirbtus viršvalandžius bei darbą poilsio ir švenčių dienomis. Ieškovas raštu nenurodė konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežasties, todėl ji nebuvo žinoma ir atskleista darbuotojui. Darbuotojo nepasitenkinimą lėmė ne tik pats nuolatinių viršvalandžių faktas, bet ir tai, jog toks darbas nebuvo tinkamai apskaitomas ir apmokamas, todėl pradėjęs reikšti nepasitenkinimą už neapmokamą darbą savaitgaliais, švenčių dienomis ir viršvalandžius bei uždavęs šiuos klausimus darbdaviui sulaukė pasekmių – atleidimo iš darbo, nesilaikant DK 36 str. 3 d. nustatytos atleidimo tvarkos. Darbdavys ieškinyje ir pats pripažįsta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl papildomo apmokėjimo, tačiau melagingai nurodo, kad darbuotojas šiam ginčui spręsti pasirinko ne teisines priemones, o savivalę - sustabdė darbo pareigų vykdymą. Atsakovas teigia priešingai, kad būtent savivalę pasirinko darbdavys - be raštiško paaiškinimo ir be teisinio pagrindo 2019-03-20 nušalino darbuotoją nuo darbo, o kitą dieną, net neįspėjęs, atleido jį iš darbo, apkaltinęs darbuotoją darbo sutartimi sutartų pareigų nevykdymu 2019 m. kovo 20-21 d. Atsakovui akivaizdu, kad tarp šalių darbo ginčas kilo dėl darbdavio neteisingai vedamos darbo laiko apskaitos, neapmokamų savaitgalių, šventinių dienų ir viršvalandinio darbo. Darbdavys neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti išbandymo rezultatus nepatenkinamais ir atleisti darbuotoją iš darbo. Jokių realių darbuotojo atleidimo iš darbo priežasčių darbdavys neturėjo, o vienintelė tikra priežastis - kerštas darbuotojui už bandymą ginti savo teises ir teisėtus interesus. Apie kokių nors asmeninių savybių netinkamumą darbdavys su darbuotoju iki atleidimo apskritai niekada nėra kalbėjęs. Atsakovas nurodo negavęs jokio įspėjimo dėl darbo santykių nutraukimo. Darbdavys grubiai ir ne kartą pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimo iš darbo tvarką. Atsakovo įsitikinimu, pripažinti jo atleidimą iš darbo teisėtu nėra jokio pagrindo. Nepripažinus darbuotojo atleidimo iš darbo 2019-03-21 teisėtu, nėra pagrindo panaikinti DGK sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo už priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, nurodo nesant pagrindo mažinti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas prašo ieškovo Y ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu atmesti, o darbo ginčų komisijos 2019-06-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, priteisti G. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.150-160, t.II).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė pilnai ieškinio argumentus, prašydami panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, nepriteisiant su atleidimu iš darbo susijusių piniginių išmokų, taip pat ir atmetant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atstovė advokatė paaiškino, kad darbdavys per beveik tris mėnesius įsitikino, kad atsakovas netenkina jo kaip darbuotojo, netenkina jo asmeninės dalykinės savybės, gauti pranešimai iš jo tiesioginio vadovo A. L. patvirtino, kad atsakovas nebus tinkamas darbuotojas toliau eiti automobilių priežiūros vadybininko pareigas, jis nėra drausmingas, mėgo išbandyti greitį su valymui priduotais automobiliais, sukėlė eismo įvykį, be to, pasitaikė atvejų, kai darbo vietą palikdavo netvarkingą. Atsakovo nurodomi argumentai, kad jis buvo atleistas dėl nesutikimo dirbti viršvalandžius nėra susiję su atleidimo iš darbo ginču. Atsakovas niekam nekėlė klausimo dėl darbo laiko, pasilikimo dirbti po darbo valandų, jei nespėdavo ar keleto kartų prašymo dirbti savaitgaliais, už ką būdavo suteikiamos poilsio dienos. Visas konfliktas kilo jau tik atleidimo iš darbo metu, todėl šie ginčai buvo supinti į vieną, tačiau darbdavys, neginčydamas darbo ginčų komisijos priimto sprendimo dalies dėl darbo užmokesčio priteisimo už papildomai dirbtą laiką sausio ir vasario mėnesiais, nesutinka su atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, todėl prašo komisijos sprendimą panaikinti ir pripažinti, kad atsakovas buvo pagrįstai ir teisėtai atleistas iš darbo DK 36 str. 3 d, pagrindu. Kartu ieškovas prašo priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas dėl byloje dalyvavusios advokatės suteiktų teisinių paslaugų.

Šalies argumentai

Atsakovas teisme nesutiko su ieškiniu, prašė palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimą. Paaiškino, kad pradžioje buvo didelis noras dirbti, tai buvo jo pirmas darbas, jam patinka, kas susiję su automobiliais; tiesioginis vadovas paaiškino, ką reikės daryti, darbo pokalbio metu buvo sakyta, kad turės dirbti po aštuonias valandas. Realiai dirbdavo tiek, kol nuplaudavo, sutvarkydavo visus vadovo nurodytus automobilius jo pamainai, todėl išeidavo dirbti ir viršvalandžius, jie buvo apmokami nedideliais priedais, ką suprato tada, kai jau kreipėsi į įmonės vyr. buhalterę, kad būtų paaiškinta, kas surašyta atsiskaitymo lapeliuose. Jokio sutikimo dėl darbo savaitgaliais nieks neprašydavo. Vertina, kad darbdaviui jį atleisti iš darbo kilo mintis tik po to, kai jis 2019-03-17 atsisakė dirbti per išeigines viršvalandžius, todėl vėliau visi įvykiai klostėsi, nukreipti prieš jo pasilikimą bendrovėje. Tuo pačiu, atsakovas nurodė, kad ir jis pats, supratęs, kad jam toliau šioje įmonėje dirbti nesiseks, buvo pateikęs darbdaviui įspėjimą, kad jis prašo nutraukti darbo sutartį neišlaikius išbandymo rezultatų, tačiau vėliau tokį įspėjimą pats atšaukė. Atsakovas nurodo, kad nebuvo gavęs jokių pastabų dėl savo darbo kokybės, netinkamo darbo, tik kai atsisakė dirbti viršvalandžius, iškilo klausimas atleisti. Dėl turėto autoįvykio, atsakovas pripažįsta tokį įvykį buvus, tačiau dėl jo buvo surašyta eismo įvykio deklaracija, atsakovas kelia abejones darbdavio veiksmais dėl santykių su draudimo bendrove dėl šio eismo įvykio, nes jo manymu, buvo klastojami dokumentai dėl sukelto eismo įvykio; atsakovas pažymėjo, kad darbdavys neturėjo pretenzijų jo darbui, patikėdavo plauti ir brangius įmonės savininko, kitų klientų automobilius, jam priekaištų neišsakė. Todėl atsakovas vertina, kad nebuvo jokio pagrindo jį atleisti neišlaikius išbandymo rezultatų, nes realiai nebuvo tokiu tikslu vertinamas jo darbas. Prašo netenkinti ieškinio, jis sutinka su darbo ginčų komisijos padarytom išvadom ir priimtu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pagal byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojos parodymus nustatyta, kad atsakovas dirbo pas ieškovą Y 2019 m. sausio 4 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2019 m. sausio 7 d. Atsakovo pareigos numatytos – automobilių priežiūros vadybininkas. Atsakovas dirbo automobilių plovykloje X aikštelėje (duomenys neskelbtini), jo darbo funkcijos buvo susijusios su automobilių paruošimu valymui, automobilių salonų, išorės plovimas ir kt. Kad atsakovas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, patvirtina byloje esantis žurnalas ir atsakovo parašas (el.b.l.12-13, t.I). Nors atsakovas neigia skaitęs/matęs pareiginius nuostatus, tačiau pripažįsta puikiai žinojęs savo darbines pareigas (jos buvo žodžiu paaiškintos tiesioginio vadovo A. L.), darbo organizavimo plovykloje tvarką ir paties darbo taisykles. Darbo sutartyje, jos ketvirtame punkte buvo nustatytas išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai darbdavio iniciatyva patikrinti darbuotoją (el.b.l.10-11, t.I).

Darbo sutartis sudaroma laisva abiejų šalių valia, šalys laisvai gali susitarti ir dėl išbandymo, kaip vienos iš darbo sutarties sąlygos. Nuo šios sąlygos nustatymo priklauso ne pačios darbo sutarties galiojimas, bet paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, nes darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti šiam išeitinės išmokos.

Pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį, išbandymas yra tam tikras terminas, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas - ar darbas jam tinka. Tai, ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą, gali vertinti tik darbdavys. Pripažinus, jog išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos. Tai yra savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Atsakovas, sudarydamas darbo sutartį su ieškovu, sutiko su darbdavio teise vertinti jo asmenines savybes bei darbo rezultatus ir pasinaudoti paprastesne atleidimo procedūra, jeigu atsakovo išbandymo rezultatai bus nepatenkinami. Ginčo, kad šalys sudarydamos darbo sutartį buvo sutarusios dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio, nėra.

Byloje sprendžiamas atsakovo atleidimo iš pareigų, kai darbdavys yra pripažinęs, kad darbuotojo išbandymo rezultatai nepatenkinami, pagrįstumas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio teisių šioje srityje įgyvendinimo forma, t.y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas buvo tinkamas darbdavio pavestoms funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, darbuotojui, atsakovui ginčijant, kad jis netinkamai atliko pareigas ir išbandymo rezultatai buvo neigiami, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo - dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Kilus tokiam ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka.

Nustatyta, kad bendrovės vadovas, atsižvelgdamas į atsakovo darbą, į automobilių plovyklos vadovo A. L. pranešimus, padarė išvadą, jog atsakovas neturi automobilių priežiūros vadybininko pareigoms eiti reikiamų įgūdžių, savybių bei kompetencijos, nesistengia tinkamai atlikti jam pavestus darbus ir nusprendė įspėti ieškovą apie atleidimą iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu.

Pirmiausia ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas žodžiu 2019 m. kovo 18 d. Tokį įspėjimą žodžiu pranešė atsakovui tiesioginis jo vadovas A. L., tai jis patvirtino ir teisme duodamas paaiškinimus. Atsakovas neigia, jog jį A. L. žodžiu įspėjo apie būsimą atleidimą. Pažymėtina, kad po minimo įspėjimo atsakovas likusias dienas darbe nebuvo, pareigų nevykdė, tačiau darbo užmokestis jam buvo mokamas. Po 3 darbo dienų nuo įspėjimo ieškovas priėmė sprendimą apie atsakovo atleidimą iš pareigų 2019-03-21 DK 36 str. 3 d. pagrindu (el.b.l.45, t.I).

Plovyklos vadovui A. L. 2019 m. kovo 21 d. paprašius atsakovą atvykti į darbą pasirašyti su atleidimu susijusius dokumentus, atsakovas atvykti atsisakė. Darbdavio sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutartis pasirašymui apie jos nutraukimą buvo išsiųsti atsakovui elektroniniu paštu 2019 m. kovo 21 d. vakare (el.b.l.32, t.I). Tačiau atsakovas nesutiko su tokiu atleidimu, nurodė darbdavį pažeidus atleidimo procedūrą. Tarp atsakovo ir ieškovo kilo konfliktas. Šio konflikto eigoje atsakovas pats 2019-03-22 pareiškimu paprašė atleisti jį iš darbo neišlaikius išbandymo, tačiau 2019-03-25 tokį įspėjimą atšaukė (el.b.l.42-43, t.II).

2019 m. kovo 25 d. darbdavys išsiuntė atsakovui paštu pranešimą, įspėdamas atsakovą apie darbo sutarties nutraukimą DK 36 str. 3 d. pagrindu nuo 2019 m. kovo 29 d. (el.b.l.44, t.I, psl.22-23, t.II). Pagal Sodros duomenis matyti, kad atsakovas atleistas iš darbo DK 36 str. 3 d, pagrindu 2019-03-29.

Teismo vertinimu, toks darbdavio blaškymasis darbo sutarties su atsakovu nutraukimo procedūroje pateisinamas vykusiu konfliktu tarp šalių dėl atsakovo atsisakymo (A. L. prašant) dirbti 2019-03-17 viršvalandžius, atvykti į darbą per atsakovo laisvadienius, bei paties atsakovo G. S. pranešimais, kad ir darbuotojo iniciatyva keliamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo neišlaikius išbandymo rezultatų, bei jo nurodymas, kad darbdavys pažeidė atleidimo iš darbo procedūras.

Vis dėlto, darbdavys, įvertinęs savo pareigą preciziškai laikytis Darbo įstatymų reikalavimų nutraukiant su darbuotoju darbo sutartį, įspėjant jį nustatytu terminu apie darbo sutarties nutraukimą, ištaisė savo klaidas ir darbo sutarties nutraukimą perkėlė į 2019 m. kovo 29 d., prieš tai 2019-03-25 įspėjęs atsakovą, įspėjimą išsiųsdamas registruotu laišku (el.b.l.44, t.I).

Pažymėtina, kad darbdavio pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, kad atsakovo tinkamumas darbui buvo įvertintas remiantis patikimais įrodymais apie jo pareigų (ne)atlikimą ir asmenines savybes. Darbdavys, matydamas blogėjančią darbo atmosferą, besiklosčiusią tarp darbuotojų, turėjo teisę šią problemą spręsti įvertindamas virš dviejų mėnesių dirbančio atsakovo G. S. dalykines, asmenines ir kitokias savybes, prieš tai gavęs pranešimų iš plovyklos vadovo, žodinių klientų nusiskundimų, kad atsakovo darbas neatitinka darbdavio lūkesčių, darbuotojas nėra tinkamas automobilių priežiūros vadybininko pareigoms. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo atstovo A. L. paaiškinimai teisme, byloje esantys jo tarnybiniai pranešimai, taip pat susirašinėjimas tarp autoplovyklos darbuotojų, kur žinutėse atsiskleidžia atsakovo atsainus požiūris į savo darbą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Teisme darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y., kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis Civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad darbdavys, įvertinęs darbuotojo tiesioginio vadovo tarnybinį pranešimą, kolegų, klientų skundus, darbuotojo atsainų požiūrį į darbo pareigų vykdymą, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog atsakovo išbandymo laikotarpio rezultatai nepatenkinami ir atleisti G. S. iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu.

Rašytinė bylos medžiaga, teismui į bylą pateiktas vaizdo įrašas (fiksuotas automobilių susidūrimas auto plovykloje, vieną iš automobilių vairuojant atsakovui), darbo ginčų komisijoje apklausto liudytojo L. L. parodymai patvirtina, kad atsakovas vykdydamas darbines funkcijas nebuvo drausmingas, pasitaikė ne vienas atvejis, kai nesilaikydamas saugaus greičio ir atstumo, važinėjo po stovėjimo aikštelę, sukeldamas riziką apgadinti transporto priemones, kliudyti žmones. Atsakovo nekokybiškai atliekamu darbu skundėsi klientai, paties atsakovo nepagarbus požiūris į atliekamą darbą atsispindi ir byloje esančiame darbuotųjų susirašinėjime žinutėmis telefonu. Sutiktina su ieškovo atstovo, tiesioginio atsakovo vadovo A. L. paaiškinimais teismo posėdyje bei jo tarnybinio pranešimo vadovui pagrindu surašyta 2019-03-25 išvada dėl bandomojo laikotarpio rezultatų įvertinimo, kad G. S. savo tiesiogines pareigas vykdė nekokybiškai ir atmestinai, kad jam trūko įgūdžių, kruopštumo, atsakomybės jausmo, orientacijos į rezultatą (el.b.l. 14, 27, t.I.). Turėdamas teisę išbandyti darbuotoją, darbdavys tokia teise pasinaudojo ir laikantis DK 36 straispnio reikalavimų priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus nustatytos atleidimo iš darbo per išbandymo laikotarpį tvarkos pažeidimas, neįspėjus apie būsimą atleidimą, nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Teismas vertina, kad jei 2019-03-18 žodinis įspėjimas yra abejotinas dėl tokio įspėjimo gavimo įrodomumo apsunkinimo, tai darbdavys, nepraleisdamas išbandymo laikotarpiui nustatyto 3 mėnesių termino, atsakovą visiškai tinkamai įspėjo 2019 m. kovo 25 d. (įspėjimo išsiuntimas paštu laikytinas tinkamu, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas nėjo į darbą), ir atidėjus atleidimą trims darbo dienoms, buvo iš esmės ištaisytos klaidos atleidimo iš darbo DK 36 str. 3 d. procedūrose. Be kita ko, pažymėtina, kad nuo pat 2019-03-17, kilus konfliktui tarp šalių, atsakovui buvo žinoma apie darbdavio nepasitenkinimą jo darbu, asmeninėmis savybėmis, pasireiškusiomis nekonstruktyviu problemos dėl viršvalandinio darbo sprendimu, atsisakymu vykdyti pareigas ir kt., kas atsakovui turėjo kelti pagrįstą abejonę, ar jis išlaikys trijų mėnesių išbandymo terminą.

Taigi, įrodymų visetas byloje patvirtina, kad nors darbdavys padarė procedūrinių klaidų, nutraukdamas su atsakovu darbo sutartį DK 36 str. 3 d. pagrindu, tačiau vien dėl to negalima darbo sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, pagal įrodymų visumą, darbdavys turėjo pagrindą, laikantis su darbuotoju sudarytos darbo sutarties 4 punkto, patikrinęs darbuotojo tinkamumą, įvertinti nesant jį tinkamu toliau dirbti bendrovėje.

Teismas sprendžia, kad darbo santykiai tarp ginčo šalių pasibaigė 2019 m. kovo 29 d. (el.b.l.23, 142-143, t.II). Tokia informacija yra Sodros duomenų bazėje, tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nepaisant to, ka d 2019-03-26 Sodros duomenimis (pateikė darbo ginčų komisijai G. S.), atsakovo atleidimas iš darbo nurodytas 2019-03-21 (el.b.l.21, t.II), tačiau 2019-03-25 darbdavio pranešimas atsakovui patvirtina, kad darbdavys atšaukė savo 2019-03-21 pranešimą dėl darbo santykių nutraukimo, todėl darbo santykiai tęsėsi. Kaip nustatyta byloje, už tą laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis. Kad darbo santykiai tęsėsi ir po 2019-03-21, patvirtina ta aplinkybė, jog pats atsakovas 2019-03-22 pareiškimu prašė darbdavį nutraukti su juo darbo sutartį išbandymo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d., tiesa, tokį pareiškimą atsakovas 2019-03-25 atšaukė (el.b.l.82, 84, t.II).

Dėl viršvalandžių ir darbo savaitgaliais ir su tuo siejamo darbo sutarties nutraukimo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo darbo santykių metu būtų kilęs ginčas dėl dirbtų viršvalandžių ir darbo savaitgaliais, ar būtų išreikštas nepasitenkinimas iš darbdavio pusės, kad atsakovas atsisako dirbti viršvalandžius ar švenčių, poilsio dienomis, bei iš darbuotojo – atsakovo pusės, kad jis būtų reiškęs pretenzijas dėl darbo laiko. Bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, vėliau teisme, buvo aiškinamos aplinkybės dėl viršvalandinio darbo, apmokėjimo už jį, darbo savaitgaliais ir švenčių dienomis. Kaip matyti iš posėdžių garso įrašų, iš dalies darbdavys pripažino, kad buvo atvejų, jog darbuotojai, jų tarpe ir atsakovas dirbo po jiems nustatytų darbo valandų arba savaitgalį, tačiau už tai jiems buvo kompensuojama papildoma poilsio diena, be to, buvo mokami atitinkamo dydžio priedai prie darbo užmokesčio. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovo vyr.buhalterė J. R. paaiškino, kad G. S. nesikreipė į ją dėl užmokesčio už darbą poilsio dienomis ar viršvalandžių apmokėjimo, ji nepastebėjo nepasitenkinimo dėl dirbamo darbo laiko, tik buvo girdėjusi darbuotojus tarpusavy kalbantis apie G. S., kad jis dirba nekokybiškai.

Ieškovui už jo darbą buvo apmokėta pilnai. Dėl to tarp šalių ginčo nekilo. Galutinė ieškovui mokėtina suma jam buvo išmokėta atleidimo dieną. Darbo ginčų komisijai išsamiai išnagrinėjus ieškovo įmonėje susiklosčiusią darbo laiko apskaitos praktiką, darbo grafikus, buvo priimtas sprendimas išieškoti iš Y atsakovo naudai darbo užmokesčio skirtumą 133,83 Eur už 2019 m. sausio mėnesį ir 309,92 Eur už vasario mėnesį. Darbdavys šią darbo ginčų komisijos sprendimo dalį atsakovui įvykdė, pateikė įrodymus apie pervestas sumas, ginčo dėl to nėra.

Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo teisėtu, bei neginčijamą darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, teismas dėl šalių išdėstytų kitų teiginių ir argumentų apie dirbtus viršvalandžius ir darbą savaitgaliais plačiau nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų dėl darbdavio valios nutraukti su atsakovu darbo sutartį, darbuotojui neišlaikius išbandymo rezultatų. Plačiai procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, susijusios su atsakovo darbo laiku, darbu savaitgaliais, dirbtais viršvalandžiais, kompensavimo už papildomą darbą laisvomis dienomis ir kt., teismo nenagrinėjamos, įvertinus ieškiniu keliamą reikalavimą dėl atleidimo iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu pripažinimo teisėtu, bei esančius įrodymus, kad ieškovas įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl papildomo darbo užmokesčio už 2019 m. sausio ir vasario mėnesius išieškojimo.

Sutiktina su ieškovo pozicija, kad darbo ginčai turi būti nagrinėjami remiantis pagarbos kitos šalies teisėtiems interesams, ekonomiškumo, koncentruotumo, šalių kooperacijos (bendradarbiavimo) principais, siekiant kuo greičiau išspręsti ginčą abiem šalims priimtiniausiomis sąlygomis (DK 214 str. 1 d.). Atsakovas, pasirinkęs nekonstruktyvų bendravimo su darbdaviu, bei savo interesų gynimo būdą, negalėjo tikėtis kitokio, patenkinamo, savo darbo ir asmeninių savybių, atsiskleidusių išbandymo laikotarpiu, įvertinimo. Darbdavys, matydamas neigiamą darbo atmosferą, susiklosčiusią tarp darbuotojų, tokią atmosferą kuriantį atsakovą turėjo teisę jo elgesį vertinti nebūsiant tinkamu tolimesniam darbui bendrovėje.

Teismas plačiau neanalizuoja darbuotojo kreipiantis į darbo ginčų komisiją keltų reikalavimų dėl kitų kompensacinių išmokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kreipiantis į darbo ginčų komisiją, darbuotojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo grindžiamas darbdavio kaltais veiksmais atleidžiant jį iš darbo, iš esmės nurodant deklaratyvius teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus. Byloje nenustačius darbdavio neteisėtų veiksmų ir neigiamų darbuotojo išgyvenimų, sprendžiant jo atleidimo iš darbo klausimą, darbuotojo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimą klausimas nagrinėjamas pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas ir atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu, nėra pagrindo priteisti darbuotojui kompensaciją už priverstinę pravaikštą, nesant DK 218 str. 4 d. sąlygų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo ieškinį tenkinus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas ieškovo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie 1540,68 Eur, sumokėtų advokatei, už teiktą teisinę pagalbą teisminėje byloje. Šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu (ieškinio rengimas, konsultacijos, atstovavimas tesimo posėdžiuose), išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl galėtų būti priteisiamos iš atsakovo visa apimtimi. Tačiau, vertinant paties darbo ginčo pobūdį, taip pat tą aplinkybę, kad dalis ginčo buvo išspręsta darbo ginčų komisijos sprendimu, kurio dalį dėl darbo užmokesčio skirtumo išieškojimo darbdavys įvykdė, pripažindamas, jog netinkamai apskaitė darbo laiką ir nesumokėjo darbuotojui viso priklausančio darbo užmokesčio, be to, atsižvelgiant ir į atsakovo jauną amžių ir socialinę padėtį, yra pagrindas teismui sumažinti priteistinas ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai iki 500 eurų.

Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisiamas ieškovo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip darbuotojas, byloje atleistas tik nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atsakovas nėra atleistas. Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 575 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalimi, išnagrinėjus bylą teisme, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti G. S. atleidimą iš darbo Y 2019 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu.

2019 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiu galios.

Priteisti iš atsakovo G. S., a.k(duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė