Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Akcinės bendrovės Šiaulių banko prašymą, suinteresuoti asmenys BUAB „Raimarija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir akcinė bendrovė Ūkio bankas, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2013 pagal pareiškėjo R. N. skundą, suinteresuoti asmenys BUAB „Raimarija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir akcinė bendrovė Ūkio bankas dėl 2012-09-14 kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl sandorio pripažinimo sudarytu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2013 buvo nagrinėjamas pareiškėjo R. N. teismui 2012 09 28 pateiktas skundas, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ 2012 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo 3 (trečiuoju) darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta kreditoriui AB Ūkio bankui įkeisto turto neperduoti, šaukti kitą kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl tolimesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Taip pat prašė pripažinti sandorį dėl BUAB „Raimarija“ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio turto – pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-sargo namelio (unikalus Nr. 1999-3028- 4029), pastato-sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (tvoros, stovėjimo aikštelių, stoginės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – perdavimo įkaito turėtojo AB Ūkio banko nuosavybėn, sudarytą 2012-08-09 dieną, BUAB „Raimarija“ bankroto administratoriaus 2012-07-12 pasiūlyme perimti neparduotą įkeistą turtą nurodytomis sąlygomis. Kauno apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, 2012 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo 3 (trečiuoju) darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą pripažino negaliojančiu, o likusioje dalyje skundą atmetė. Išnagrinėjus suinteresuoto asmens R. N. skundą dėl pastarosios nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1117/2013 priėmė 2013 m. kovo 21 d. nutartį, kuria panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus R. N. skundas atmestas ir šioje dalyje išsprendė klausimą iš esmės – pripažino sandorį dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio turto (pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, stovėjimo aikštelių, stoginės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimo įkaito turėtojo AB „Ūkio bankas“ nuosavybėn už 2 900 000 Lt (dviejų milijonų devynių šimtų tūkstančių litų) kainą sudarytu 2012 m. rugpjūčio 9 d. Nutartyje nurodyta, kad pardavinėjant ginčo turtą pirmose varžytynėse kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ pasiūlyta kaina (8, 9 b. l.), jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl BUAB „Raimarija“ administratorius teisėtai ir pagrįstai pasiūlė perimti neparduotą turtą įkaito turėtojui AB „Ūkio bankas“ (73 b. l.), kuris tokį pasiūlymą svarstė beveik mėnesį laiko, kol, galų gale, sutiko perimti pirmose varžytynėse neparduotą BUAB „Raimarija“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 2 900 000 Lt (73 – 75 b. l.). Sutartį laikė sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą (CK 6.181 str. 1 d.), nes atšaukti jį po minėto gavimo neleidžiama (CK 6.173 str. 2 d., 6.177 str.).

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

LR CPK 368 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Vadovaujantis LR CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašyme dėl proceso atnaujinimo asmuo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismas sutinka, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą jis sužinojo po Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutarties priėmimo, todėl trijų mėnesių termino nepraleido. Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmuo procesinę teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje įgyją nuo to momento, kai tokios bylos nagrinėjimas iš esmės yra užbaigiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu) (CPK 365 str. 1 d.).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2013 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ir nurodo, kad buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam.

Esminis momentas šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju yra tas, jog materialiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia esant juridiškai reikšmingiems faktams ar tokių faktų sudėčiai, ir minėti santykiai gali tiesiogiai įtakoti atitinkamus procesinius teisinius santykius, t. y. koreliuoja tarpusavyje. Pabrėžtina, jog teisinis santykis kaip visuma netapatintinas su teisinio santykio viena iš sudedamųjų dalių – subjektu. Teisinių santykių kaip tokių tam tikrą atskirumą nuo santykių subjektų parodo tai, kad teisinių santykių subjektai gali kisti, tuo pat metu teisiniam santykiui išliekant nepakitusiam. Teisinių santykių stabilumas paaiškintinas per procesinį teisių perėmimo institutą (CPK 48 straipsnis). Proceso teisėje teisių perėmimas suprantamas kaip dalyvaujančio byloje asmens teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui – teisių perėmėjui, kai pirmasis pasitraukia iš proceso, o antrasis įstoja vietoj pastarojo.

CPK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo perleidimas ir kt), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. kovo 3 d. Reikalavimo teisių perėmimo sutartimi BUAB „Raimarija“ kreditorius AB Ūkio bankas, dalyvavęs suinteresuotu asmeniu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2013, perleido savo teises ir pareigas AB Šiaulių bankui, kilusias iš su BUAB „Raimarija“ sudarytomis 2004-12-20 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-04-17 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), civilinę bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį. Procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju nei pradinis kreditorius, nei jo teisių perėmėjas, nei BUAB „Raimarija“ nepranešė šiam teismui apie procesinių teisių perėmimo pagrindą. Pažymėtina, kad pareiškėjas BUAB „Raimarija“ informavo apie 2013 m. kovo 3 d. reikalavimo teisės perėmimo faktą tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo, 2013 m. kovo 26 d. raštu. AB Šiaulių bankas į BUAB „Raimarija“ kreditorių sąrašą vietoje kreditoriaus AB Ūkio bankas buvo įtrauktas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi. Nagrinėjamo ginčo santykių subjektų pasikeitimas įvyko ne teisės aktų, o šių subjektų tarpusavio sutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas tokio pasikeitimo negalėjo nustatyti ir LITEKO duomenų pagrindu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad AB Šiaulių bankas nepagrindė apeliacinės instancijos teismui savo dalyvavimo procese, todėl nebuvo priimta nutartis CPK 48 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tvarka. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje, todėl suinteresuotas asmuo AB Ūkio bankas, perleisdamas reikalavimo teisę AB Šiaulių bankas BUAB „Raimarija“ bankroto byloje, privalėjo perduoti pareiškėjui visus dokumentus, kurie susiję su perleidžiama reikalavimo teise, o pareiškėjas juos gavęs, turėjo visas galimybes pagrįsti savo dalyvavimą procese. AB Ūkio bankas nėra likviduotas juridinis asmuo, todėl perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė naujajam kreditoriui spręstina įstatymų nustatyta tvarka, jeigu pastarasis iš sutarties negavo to, ko tikėjosi.

Dėl pareiškėjo argumentų dėl jo teisės būti išklausytam pažymėtina, kad 2013 m. kovo 3 d. Reikalavimo teisių perėmimo sutartis buvo sudaryta byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, kai buvo gautas ir priimtas kreditorius R. N. atskirasis skundas dėl 2013 m. sausio 21 d. nutarties (2013 m. sausio 29 d.), suinteresuotas asmuo AB Ūkio bankas buvo pateikęs atsiliepimą į kreditoriaus atskirąjį skundą ( 2013 m. vasario 7 d.) bei 2013 m. vasario 9 d. lydraščiu Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-628-260/2013 išsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. 2-1117/2013, teisėjas paskirtas 2013 m. vasario 28 d.). Todėl civilinėje byloje reikalavimo teisių perleidėjas - suinteresuotas byloje asmuo AB Ūkio bankas iki 2013 m. kovo 3 d. Reikalavimo teisių perėmimo sutarties sudarymo buvo atlikęs visus galimus atlikti procesinius veiksmus byloje, tiek ją nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas pateikti savo argumentus dėl atskirojo skundo jau neturėjo procesinės teisės, todėl jo argumentai dėl teisės būti išklausytam pažeidimo taip pat yra nepagrįsti.

Pareiškėjas prašyme nurodo argumentus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutarties nepagrįstumo tuo aspektu, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ ir CK normas, reglamentuojančias sandorių sudarymą, sandorių formą, jų vykdymą, tačiau tai nesudaro pagrindo procesą atnaujinti dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, nes nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti ir kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, jeigu laikė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus (CPK 346 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.