- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-2457-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08745-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12441-713/2013 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei K. P., trečiajam asmeniui V. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę K. P. deklaruoti transporto priemonės F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą VĮ „Regitra“ (pateikti pranešimą – deklaraciją Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 72.3 p., 73.2 p. ir 75 p. nustatyta tvarka) ir atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, būtinus ieškovui, A. Š. įregistruoti transporto priemonę savo vardu arba pripažinti ieškovui A. Š. teisę įregistruoti transporto priemonę F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“, nedalyvaujant atsakovei.
Ieškinys grindžiamas tuo, jog 2013 m. balandžio 26 d. A. Š. ir V. Š. sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią V. Š. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį automobilį F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas minėtą automobilį nusipirko, sumokėdamas šalių sutartą pardavimo kainą. Ieškovo teigimu, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu V. Š. pateikė automobilio įsigijimo dokumentus, pagal kuriuos jis 2013 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo minėtą automobilį iš atsakovės K. P.. Sudaręs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas norėjo įregistruoti automobilį VĮ „Regitra“, tačiau paaiškėjo, kad pradinė automobilio savininkė atsisako išregistruoti automobilį motyvuodama tuo, kad trečiasis asmuo V. Š. neturėjo teisės parduoti automobilį.
2013 m. rugsėjo 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsakovė prašė skirti jos rašysenos ekspertizę bei sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė ir bus gauti šios ekspertizės rezultatai.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui 2013 m. rugsėjo 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutiko, kad būtų paskirta rašysenos ekspertizė ir sustabdytas bylos nagrinėjimas, kadangi atsakovė, prašydama skirti rašysenos ekspertizę, iš esmės kelia sutarties galiojimo klausimą, o tai neatitinka ieškovo pareikšto reikalavimo ribų; atsakovė turėjo reikšti savarankišką ieškinį arba priešieškinį.
Trečiasis asmuo V. Š. palaikė ieškovo nuomonę ir prašė ekspertizės neskirti, bylos nestabdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė rašysenos ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-12441-713/2013 su tikslu nustatyti ar 2013 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė K. P., ar kitas asmuo. Teismas procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog bylos nagrinėjimo metu kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus remdamasi leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 dalis; 178 straipsnis). Vienas iš įrodymų yra eksperto išvada, kuri išdėstoma ekspertizės akte (CPK 177 straipsnio 2 dalis; 216 straipsnio 1 dalis), todėl dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti teismo skirti ekspertizę ir atsakovė šia teise pasinaudojo. Be to, ekspertizės atlikimas neatima iš atsakovės teisės reikšti priešieškinį byloje po ekspertizės išvados gavimo, jeigu ji nuspręs, jog nagrinėjamoje byloje būtina pareikšti priešieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. 2-12441-713/2013 sustabdymo iki bus atlikta rašysenos ekspertizė ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl ekspertizės skyrimo. Ieškovo nuomone, ekspertizės rezultatai neturės įtakos ieškovo pareikštiems reikalavimams tenkinti, kadangi atsakovės parašo tyrimas yra šalutinis, su ieškovo pareikštais reikalavimais nesusijęs, dalykas. Konstatavus, kad parašas ne atsakovės, ji civilinio ar baudžiamojo pobūdžio reikalavimus galėtų reikšti kitiems asmenims, o ne ieškovui, nes ieškovas yra sąžiningas įgijėjas.
Teismas neteisingai nurodo, jog ieškovas pareikštu ieškiniu įrodinėja, jog yra transporto priemonės savininkas. Ieškovas pažymi, kad tokia teismo pozicija yra niekuo nepagrįsta, nes jis nėra pareiškęs reikalavimo dėl teisės į automobilį pripažinimo, kadangi tokiam reikalavimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys ieškovo nuosavybės teisės, kurią gina CK 4.96 straipsnis, taip pat neginčija. Todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovo nuosavybė bus pripažinta tik teismui priėmus sprendimą šioje byloje.
2. Dėl bylos sustabdymo. Ieškovo nuomone, teismas sustabdydamas bylą, nemotyvavo kaip ekspertizės rezultatai lems ieškovo reikalavimų tenkinimą ir dėl kokių priežasčių bylos, paskyrus ekspertizę, nebus galima nagrinėti toliau. Ekspertizė, ieškovo nuomone, nėra nei privalomasis, nei fakultatyvus pagrindas sustabdyti bylą. Dėl tokių teismo veiksmų neabejotinai pailgėja bylos nagrinėjimo laikas, paneigiami civilinio proceso tikslai bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis), nes per bylos sustabdymo laiką būtų galima atlikti CPK 235 straipsnio 1 dalyje daugybę procesinių veiksmų, t. y. apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus, ir pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, ieškovas turės toliau važinėtis transporto priemone neturėdamas automobilio registracijos liudijimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė K. P. prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl ekspertizės skyrimo. Atsakovė nurodo, kad automobilio trečiajam asmeniui ji nepardavė, o perdavė remontuoti ir tik gavusi ieškinį sužinojo, kad jos automobilis buvo parduotas. Atsakovė teigia, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje esantis jos parašas yra suklastotas. Ieškovė nesutinka su atsirojo skundo argumentu, kad ekspertizės rezultatai neturės įtakos ieškovo pareikštiems reikalavimams. Atsakovės nuomone, ekspertizės metu galimai bus nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurioms esant galbūt nebus tenkinti nei pagrindiniai, nei alternatyvūs ieškovo reikalavimai. Teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, negali remtis vien ieškovo pozicija ir tenkinti jo visus reikalavimus, todėl vadovaudamasis lygiateisiškumo principu skyrė rašysenos ekspertizę. Be to, teismas negali įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus, kurie išplaukia iš tariamai sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Neįrodžius, kad atsakovė iš tiesų pardavė ginčo automobilį, t. y. neatlikus rašysenos ekspertizės dėl parašo tikrumo pirkimo-pardavimo sutartyje, ieškovas negali reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus, išplaukiančius iš šios sutarties. Atsakovės nuomone, ekspertizė bus reikšminga tolesniam bylos nagrinėjimui bei tikrosios bylos esmės atskleidimui.
2. Dėl bylos sustabdymo. Atsakovės nuomone, nepagrįstas ieškovo argumentas, kad ekspertizės paskyrimas nėra ir negalėtų būti savarankišku šios bylos stabdymo pagrindu, kadangi ekspertizė būtina išsiaiškinti bylos esmę, ją tinkamai išnagrinėti, taip apginant abiejų šalių teisėtus interesus.
3. Atsakovės nuomone, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad bylos sustabdymo metu galima atlikti CPK 235 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus: apklausti byloje dalyvaujančius asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, kadangi bylos sustabdymas yra procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, laikinas sustabdymas. Todėl ieškovo paminėtų procesinių veiksmų atlikimas sustabdžius bylą būtų vertinamas kaip imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.) ir pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta rašysenos ekspertizė, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paskyrė byloje rašysenos ekspertizę tikslu nustatyti, ar 2013 m. sausio 7 d. pardavimo sutartyje yra atsakovės parašas, ar už ją pasirašė kitas asmuo.
Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsni 2 dalis), o CPK nenumato galimybės skųsti patį ekspertizės paskyrimą (CPK 212 straipsnio 1 dalis), t. y. įrodymų rinkimo klausimu priimtą nutartį (jos dalį). Vadinasi, teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylos esme ir ekspertizės paskyrimu. Teismas pažymi, kad motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, t. y., tokios nutarties teisėtumas gali būti skundžiamas kartu su teismo priimtu byloje sprendimu (CPK 334 straipsni 3 dalis).
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1036/2011).
Nagrinėjamu atveju rašysenos ekspertizė paskirta siekiant išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybes, kadangi atsakovė neigia sudariusi ir pasirašiusi 2013 m. sausio 7 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ji pardavė ginčo automobilį trečiajam asmeniui, o pastarasis 2013 m. balandžio 26 d. pardavė automobilį ieškovui. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismo ekspertizės paskyrimu ir bylos sustabdymu vilkinamas bylos nagrinėjimas, paneigiami civilinio proceso tikslai bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Nurodo, kad ir paskyrus ekspertizę, bet nesustabdžius bylos, teismas galėtų apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus, ir pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Su tokiais apelianto argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad iki bus atlikta ekspertizė teismas objektyviai negali atlikti jokių procesinių veiksmų. Nepriklausomai nuo to, ar bus sustabdyta civilinė byla iki ekspertizės atlikimo, ar nebus sustabdyta, ji negalės būti išnagrinėta greičiau, todėl bylos sustabdymas jos nagrinėjimo operatyvumui neturi įtakos.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą iki bus atlikta byloje rašysenos ekspertizė, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.