Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3603-560/2020 pagal pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas I. Ž. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ginčo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas). Nurodė, kad jos skundas yra išsiųstas į Europos Žmogaus Teisių Teismą, todėl kilo būtinybė kuo skubiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė antstolės V. Daugirdienės 2020 m. spalio 15 d. raginimo, patvarkymo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo kopijas.

8. Kaip matyti, apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nurodo naujus argumentus ir aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, taip pat prašo išplėsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas ir uždrausti Klaipėdos m. antstolei V. Daugirdienei taikyti priverstinį pareiškėjos dukros T. Ž. iškeldinimą iš ginčo objekto bei uždrausti atlikti kitus vykdymo veiksmus su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu turtu, uždrausti P. B. disponuoti, valdyti, naudotis, realizuoti bei atlikti kitus veiksmus su pareiškėjos turtu. Kadangi minėtos aplinkybės nebuvo įrodinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 306, 312, 314 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnis numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Taigi, šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų ar kai jie yra patenkinami.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pasisakyta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būtent būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1332-196/2016).

12. Tokiu atveju prašant taikyti bet kurias laikinąsias apsaugos priemones iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardinto jų sąrašo procesas civilinėje byloje dar neturėtų būti pasibaigęs ir teismo sprendimas dėl ginčo dalyko dar nepriimtas (arba priimtas, bet neįsiteisėjęs), antraip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų jų taikymo paskirties.

13. CPK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Tačiau ne tada, kai įsiteisėja sprendimas dėl ginčo esmės ir prasideda jo priverstinis vykdymas. Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų paneigiamas ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo bei jo vykdytinumo principas, įtvirtintas CPK 18 ir 588 straipsniuose.

14. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, pareiškėja I. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ginčo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti antstolei V. Daugirdienei taikyti priverstinį pareiškėjos dukros T. Ž. iškeldinimą iš ginčo objekto bei uždrausti atlikti kitus vykdymo veiksmus su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu turtu, uždrausti P. B. disponuoti, valdyti, naudotis, realizuoti bei atlikti kitus veiksmus su pareiškėjos turtu, grindžia aplinkybe, kad jos skundas yra išsiųstas į Europos Žmogaus Teisių Teismą, todėl kilo būtinybė kuo skubiau taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė taip pat nurodo, kad kyla reali grėsmė pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymui, nes antstolė pradėjo vykdyti P. B. neteisėtai jai pateiktą vykdomąjį raštą iškeldinti iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio garažo jos dukrą ir atiduoti garažą P. B., nors ginčas dėl garažo dar nėra galutinai išspręstas Europos Žmogaus Teisių Teisme.

15. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-105-838/2019 ieškovės I. Ž. ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, turto pardavimo iš e. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra atmestas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-62-796/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. eCIK-592/2020 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. nutartimis kasacinius skundus atsisakė priimti. Taigi, civilinės bylos procesas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, turto pardavimo iš e. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra pasibaigęs ir šalių ginčas galutinai išspręstas. Pastebėtina, kad apeliantės skundo padavimas Europos Žmogaus Teisių Teismui nėra civilinės bylos stadija, kaip minėta, civilinė byla išnagrinėta ir sprendimas byloje įsiteisėjęs. Be to, nors pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia CPK 147 straipsnio 3 dalimi, tačiau nenurodo, kad ketintų reikšti savarankišką materialųjį reikalavimą, kurio įvykdymas galėtų būti užtikrinamas CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis. Iš apeliantės procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-105-838/2019, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą.

16. Atskirajame skunde apeliantė taip pat prašo stabdyti priverstinį jos dukros iškeldinimą iš ginčo objekto bei uždrausti antstolei atlikti kitus vykdymo veiksmus, susijusius su, pasak apeliantės, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

17. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste aktualūs yra ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tuo atveju, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai, sandoriai ir pan.), arba trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos AukščiausiojoTeismo2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-678/2013). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625–628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013). Kadangi šiuo atveju, kaip minėta, teisme civilinio proceso tvarka nėra pareikštas joks materialusis reikalavimas, kurį būtų siekiama užtikrinti apeliantės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir nėra nurodoma apie jos ketinimą tokį ieškinį pareikšti, o prašymas grindžiamas išskirtinai skundo išsiuntimu Europos Žmogaus Teisių Teismui, nėra pagrindo taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokio procesinio sprendimo teisiniu pagrindu nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas nėra tikėtinai (prima facie) pagrįstas ir ji neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes joks reikalavimas kurio preliminarų pagrįstumą šiuo atveju būtų pagrindas vertinti, nėra pareikštas ir neketinama tokį reikšti, Netinkamas skundžiamos nutarties motyvavimas, kai prašymas iš esmės atmestas pagrįstai, nekeičia tokiu procesiniu sprendimu išspręsto klausimo rezultato, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nurodant, kad pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes bylos nagrinėjimas civilinio proceso tvarka yra baigtas ir nebeliko teisinio pagrindo tokio sprendimo užtikrinimui.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai (nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių padarys žalą pareiškėjos teisėms ir turtui) neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.