Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1; 20.2.1.1;20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3

2017 m. sausio 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundasatmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog byloje nustatyti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis Panevėžio AVPK areštinėje skirtingais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d.(toliau – ir ginčo laikotarpis).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinės kamerose 2014 m. balandžio 27 d. - 2016 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Dėl šios priežasties reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su keletu aplinkybių.

Visų pirma, pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą jam sukėlė tai, kad jis, kaip nerūkantis asmuo, Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą iki 2015 m. spalio 31 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015).

HN 37:2009 6 punktasnumatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 13 punktas įtvirtinodraudimą policijos areštinėse laikomiems asmenims rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 134:2015 7 punktas įtvirtina nuostatą, nustatančią policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimą organizuoti taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Be to, iki 2015 m. vasario 11 d. galiojusios Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 (toliau – ir Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija),22.13 punktas, o nuo 2015 m. vasario 12 d. įsigaliojusios Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 22.4 punktas nustatė, kad į areštinės kameras uždarant asmenis, laikomasi izoliavimo taisyklių – rūkantys asmenys į policijos areštinės kameras uždaromi atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės administracijaimasi visų priemonių,kuriomis siekiama areštinėje laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, tarp jų - nerūkančius asmenis, kurie gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais kamerose, laiko atskirai nuo rūkančiųjų.Tai patvirtina ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2016 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti paaiškinimai, jog visada yra atsižvelgiama į asmenų prašymus laikyti kartu su nerūkančiais asmenimis (b. l. 42-43).

Vertinant, ar Panevėžio AVPK vykdė pareigąužtikrinti pareiškėjui tinkamas laikymo areštinėje sąlygas, reikšminga aplinkybe laikoma tai, ar byloje bus nustatytas faktas, jog pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio AVPK areštinėsvadovą prašymu užtikrinti sveikatai saugias sąlygas. Tokia išvada daroma atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką (2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-822-1396/2013ir kt.). Teismo posėdyje A. P.dėl aukščiau nurodytos aplinkybės pateikė prieštaringus paaiškinimus. Pareiškėjas iš pradžių teigė, kad jokių prašymų dėl jo laikymo Panevėžio AVPK areštinės kamerose atskirai nuo rūkančiųjų nėra teikęs, tačiau vėliau nurodė, jog yra teikęs keletą prašymų, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kuriais laikotarpiais ir kuriose Panevėžio AVPK areštinės kamerose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Teismas tokius prieštaringus ir nenuoseklius A. P. paaiškinimus vertina kaip nepatikimus įrodymus, todėl darydamas išvadas jais nesiremia. Be to, vertinant pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, jog Panevėžio AVPK administracijai jis teikė keletą prašymų laikyti jį atskirai nuo rūkančių, ar pareiškėjo teiktų skundų, kuriuose būtų išsakytas jo nepasitenkinimas dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 42, 46).

Teismasdaro išvadą, jog byloje yra surinkta rašytiniųduomenų, kurie paneigia A. P. paaiškinimus apie teisės būti atskirai nuo rūkančių policijos įstaigos areštinės kamerose pažeidimą. Panevėžio AVPK į bylą pateikė pareiškėjo prašymą, 2014 m. gegužės 9 d. teiktąŠiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuriame jis išreiškė sutikimą būti kalinamam kameroje, kurioje būtų laikomi rūkantys suimtieji ar nuteistieji ( b. l. 41). Be to, 2014 m. rugsėjo 17 d. ir 2015 m. balandžio 3 d. prašymų leisti perduoti daiktus, maisto produktus ar banderolę su spaudaduomenys patvirtina, kad pareiškėjo artimieji perdavė jam atitinkamai 5 ir 4 cigarečių pakuotes (b. l. 39-40). Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl jam perduotų cigarečių, jasįvardino kaip „valiutą“, kurią kalinamieji asmenys naudojatarpusavio mainų sandoriuose. Pareiškėjo paaiškinimai apie giminaičių perduodamų cigarečių panaudojimą kitais nei jų vartojimo pagal tiesioginę paskirtį tikslais atmetami kaip nepagrįsti. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Panevėžio AVPK viršininko 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 50-V-175 patvirtintų Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu patvirtintų naujos redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 9.7 punkto nuostatas, kurios areštinėje laikomiems asmenims draudžia vykdyti pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sandorius.

Įvertinęs nustatytus duomenis teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu pažeidė Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 22.13 punkto ir nuo 2015 m. vasario 12 d. įsigaliojusių Instrukcijų 22.4 punkto nuostatas.

Pareiškėjas, teigdamas, jog neturtinę žaląpatyrė dėl jo laikymo Panevėžio AVPK areštinės kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, nurodė, jog kamerose nebuvo užtikrintos tinkamos vėdinimo sąlygos, todėl dūmai, susidarę rūkant, neišsisklaidydavo.

Vertinantnurodytą pareiškėjo teiginį, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-999-320/2015 pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. sausio 27 d., atlyginimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas šioje byloje 2015 m. balandžio 28 d. priimtame sprendime konstatavo, jogPanevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose nurodytu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, t. y. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 8, Nr. 12, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 22, vėdinimo sąlygos atitiko HN 37:2009 reikalavimus.Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą dėl tinkamų vėdinimo sąlygų neužtikrinimo,laikant jį Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d.Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo reikalavimas dėl tinkamų vėdinimo sąlygų neužtikrinimo 2014 m. balandžio 27 d. - 2015 m. sausio 27 d. laikotarpiu buvoišspręstas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-999-320/2015, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teiginių apie patirtą neturtinę žalą, neužtikrinant tinkamų kamerų vėdinimo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d.

Panevėžio AVPK atsiliepime pateikė suvestinius duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas: 2015 m. kovo 6 d. – 12 d. kameroje Nr. 14 dviese; 2015 m. kovo 17 d. – 18 d. kameroje Nr. 18 trise ir vėliau iki 2015 m. kovo 19 d. toje pačioje kameroje dviese; 2015 m. balandžio 3 d. – 8 d. ir balandžio 17 d. – 21 d.kameroje Nr. 8 trise; 2015 m. birželio 15 d. pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje Nr. 14, o birželio 16 d. – kameroje Nr. 18 d.; 2015 m. birželio 16 d. – 19 d. kameroje Nr. 18 dviese ir iki birželio 22 d. toje pačioje kameroje trise bei 2015 m. birželio 22 d. pareiškėjas kameroje Nr. 18 buvo laikomas dviese, taip pat ir vienas; 2016 m. birželio 23 d. – 25 d. kameroje Nr. 18 pareiškėjas buvo laikomas dviese; 2015 m. birželio 25 d. – 26 d. laikomas kameroje Nr. 20 dviese; 2015 m. rugpjūčio 17 d. –19 d. toje pačioje kameroje trise ir vėliau 2015 m. rugpjūčio 19 d. – rugsėjo 1 d. toje pačioje kameroje dviese; 2015 m. lapkričio 9 d. – 10 d. kameroje Nr. 25 dviese; 2015 m. lapkričio 10 d. – 11 d. ir 2015 m. lapkričio 23 d. – 25 d. kameroje Nr. 16 trise; 2015 m. gruodžio 28 d. – 30 d. kameroje Nr. 16 vienas; 2015 m. gruodžio 30 d. – 2016 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 15 trise; 2016 m. vasario 1 d. – 3 d. kameroje Nr. 18 dviese; 2016 m. kovo 21 d. – 23 d. kameroje Nr. 20 dviese (b. l. 7-8).

Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios HN 37:2009 23 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Analogišką nuostatą įtvirtino ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios HN 134:2015 17 punktas.

Panevėžio AVPK atsiliepime nurodyti paaiškinimai ir kiti duomenys patvirtina, kad areštinės kameros vėdinamos per langus, taip sudarant tinkamas sąlygas vėdinti kameras. Byloje pateiktas Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2016 m. spalio 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad remontuojant 2005 metais Panevėžio AVPK areštinės antrą korpusą, o 2013 m. - pirmą korpusą, kamerose buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema (b. l. 42-43).Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 26 d. patikrinimo akte Nr. H5-110 užfiksuota, kad Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. 14 (joje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. kovo 6 d. – 12 d. ir 2015 m. birželio 15 d.) yra plastikinis langas su grotomis, jis techniškai tvarkingas, užsidaro ir atsidaro, sandarus, palangės švarios, patalpa vėdinama per varstomą langą (b. l. 58-59);2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. H5-688užfiksuota, kad kameroje Nr. 18 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015 m. kovo 17 d. – 19 d., 2015 m. birželio 16 d. – 25 d. ir 2016 m. vasario 1 d. – 3 d.) yra du atsidarantys dvigubo stiklo paketo langai su grotomis (b. l. 81).Panevėžio visuomenės sveikatos centras, 2015 m. rugpjūčio 25 d. atlikęsPanevėžio AVPK areštinės periodinę valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-405 nurodė, kad visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per atsidarančius langus (orlaides), o 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322(20.14.3. 5.12), kuriame užfiksuoti 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikto periodinio patikrinimo rezultatai, nurodyta, kad areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (b. l. 72-73, 84-85).

Atsižvelgęs į nurodytus duomenis bei įvertinęs, jog pareiškėjo teiginiai apie tinkamų vėdinimo sąlygų neužtikrinimą abstraktūs ir nedetalizuoti, teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVPK užtikrino tinkamas vėdinimo sąlygas areštinės kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.

Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, jog pagal Panevėžio AVPK areštinėje galiojančią tvarką, nusiprausti po dušu jis galėjo tik kartą per savaitę, naudotis dušu galėdavo 15-20 min., nusiprausti kamerose nebuvo tinkamų sąlygų, nes į jas tiekiamas tik šaltas vanduo, dėl netinkamai parinktos tualeto vietos nepatogu prieiti nusiprausti prie kamerų sanitariniuose mazguose įrengtų kriauklių.

Ginčo laikotarpiu teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavo tvarką reglamentavo Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės). Šių taisyklių 7 punktas nustatė areštinėje laikomų asmenų teises, tarp jų – ir areštinėje laikomų asmenų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios HN 37:2009 60 punktas, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios HN 134:2015 44 punktas įtvirtino nuostatą, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Panevėžio AVPK Vidaus tvarkos taisyklių 6.13 punktą,areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę (šeštadienį arba sekmadienį, o pateikus motyvuotą prašymą – ir kitą dieną) nusiprausti po šiltu dušu.Be to, HN 37:2009 20 punktas nustatė policijos areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimą, pagal kurį sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi HN 134:2015 reikalavimų areštinės kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimui nebenustato.

A. P. nei skunde, nei teismo posėdyje neneigė, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinėje jam buvo užtikrinta teisė vieną kartą per savaitęnusiprausti po šiltu dušu Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam neturtinę žalą sukėlė tai, kad naudotis dušu buvo galima tik kartą per savaitę ir tik 15-20 min., teismas atsižvelgia, kad ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatos nenustatė areštinėje laikomų asmenų prausimosi po šiltu dušu trukmės, be to, vertinama, kad 15-20 min. yra pakankamas laiko tarpas, per kurį galima nusiprausti po dušu. Teismas daro išvadą, kad teisės aktai, ginčo laikotarpiu reglamentavę teritorinių policijos įstaigų areštinių kamerų įrengimą, nenumatė, jog į kamerą turi būti tiekiamas karštas vanduo. Byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas prašymais ir/ar skundais būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK areštinės pareigūnus, prašydamas sudaryti sąlygas nusiprausti duše kitą, nei numatyta Vidaus tvarkos taisyklėse, savaitėsdieną. Tokią išvadą patvirtina ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės viršininko 2016 m. spalio 19 d. tarnybinis pranešimas „Dėl A. P. skundo“ (b. l. 46).

Įvertinęs nustatytus duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai apie jo teisės nusiprausti po šiltu dušu neužtikrinimą nepagrįsti.

Neturtinę žalą pareiškėjas kildino ir iš to, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengtas tualetas yra tupimas, todėl buvo nepatogu juonaudotis.

Minėta, kad policijos areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimą nustatė HN 37:2009 20 punktas, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojantiHN 134:2015 reikalavimų areštinės kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimui nenustato.Byloje pateiktų Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akto Nr. H5-409 ir 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.5-322(20.14.3. 5.12) duomenys patvirtina, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai.

Teismas, atsižvelgęs į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad teisės aktai nenumato reikalavimų, kokio tipo tualetai turi būti įrengti areštinės kamerose. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis turėjosveikatos sutrikimų, objektyviai apsunkinusių asmens galimybes pasinaudoti turkiško (kituose šaltiniuose – rytietiško, japoniško) tipo tualetu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į žmogaus fiziologiją, naudojimasis turkiško tipo tualetu žalingo poveikio žmogaus sveikatai nedaro.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pagrindo konstatuoti, jog naudojimasis Panevėžio AVPK areštinės kamerose įrengtais turkiško tipo tualetais pareiškėjui sukėlė nepatogumų, nėra.

Apibendrinęsbyloje nustatytus duomenis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismaskonstatuoja, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPKar šios policijos įstaigos pareigūnaibūtų atlikę neteisėtus veiksmus arba veikę nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.Atsižvelgus į neturtinės žalos atlyginimą reguliuojančių teisės normų nuostatą, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms būtinosioms sąlygoms, daroma išvada, kad nagrinėjamu atvejunenustačius Panevėžio AVPK, kaip viešojo administravimo subjekto,neteisėtų aktų, valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjoA. P. kundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimogali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.