Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-16939-2022 paliktas nepakeistas ir A. A. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-16939-2022 A. A. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 1 dalyje, nes ji užgriozdino bendrojo naudojimo patalpas, t. y. bendro naudojimo virtuvės kambarį ir koridorių savo daiktais, nešė į savo butą ir bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupė išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus. A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-16939-2022, A. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti minėtą nutarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi jos skundas atmestas, o Institucijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.1. Atsiliepime nesutinkama, kad A. A. nepadarė ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtą nutartį.

5.2. Nurodoma, kad Institucija sutinka su teismu, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. 1-1533 ,,Dėl sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimo“ tiksliai neįvardinta, kokius daiktus draudžiama laikyti bendrojo naudojimo patalpose, tačiau imperatyviai nustatyta, kad tai daryti draudžiama, t. y. pakanka nustatyti, kad asmuo užgriozdino bendrojo naudojimo patalpas. Šį argumentą dar labiau sustiprina tai, kad apeliantė iš (duomenys neskelbtini), yra iškeldinta ir ji neturi jokių teisių gyventi šiose patalpose bei naudotis svetimu turtu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. A. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas nagrinėja ir pasisako dėl A. A. 2023 m. kovo 7 d. pateikto apeliacinio skundo. ANK 648 straipsnio 1 dalis nustato, kas apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šis klausimas išsprendžiamas rezoliucija (ANK 648 straipsnio 2 dalis). To pačio straipsnio 5 dalis nustato, kad gali būti skundžiama atskiruoju skundo tik apylinkės teismo nutartis atsisakyti priimti skundą. Šiuo atveju A. A. apeliacinis skundas, paduotas 2023 m. kovo 7 d., yra priimtas, perduotas nagrinėti aukštesniajam teismui, o kitas 2023 m. kovo 16 d. paliktas nenagrinėtas, galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria apeliacinis skundas buvo priimtas, papildyti pateikto apeliacinio skundo argumentų galiojantis ANK nenumato. Todėl Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ir pasisako dėl 2023 m. kovo 7 d. pateikto apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina ir tai, kad abiejų skundų argumentai yra iš esmės vienodi.

7. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai A. A. pripažino kalta padarius ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kuris užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

9. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 1-1533 ,,Dėl sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimo“ 7.3 punkte numatyta, kad draudžiama nešti į gyvenamąsias ir (ar) bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus, 7.4. punkte nurodyta, kad draudžiama užgriozdinti bendrojo naudojimo patalpas, jų prieigą prie bendrosios inžinerinės įrangos. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Nurodytas savivaldybės tarybos sprendimas yra neabejotinai galiojantis ir jame įtvirtintos nuostatos pritaikytos apeliantei. Atitinkamai savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas yra būtina sąlyga tam, kad atitinkamas aktas sukeltų teisines pasekmes teisinių santykių subjektams. Kadangi nuo norminio administracinio akto įsigaliojimo teisinių santykių subjektams iš šio akto kyla atitinkamos teisės ir pareigos, šie subjektai gali ne tik naudotis jiems suteiktomis teisėmis, bet ir privalo paisyti teisės aktais nustatytų įpareigojimų. Taigi, A. A. turi laikytis nuostatų, kurios įtvirtintos ne tik įstatyme, bet ir norminiame teisės akte. Nurodytame savivaldybės tarybos sprendime aiškiai įtvirtinta, kad draudžiama nešti į bendrojo naudojimo patalpas daiktus, jais užgriozdinti šias patalpas. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, daiktų rūšis neturi jokios reikšmės. Byloje nustatyta, kad daiktai išnešti į patalpas, jais patalpos užgriozdinamos. Tas pats pasakytina ir apie nenaudojamas medžiagas, atliekas.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo nustatymo užfiksuota, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. A. daiktai buvo laikomi virtuvėje, balkone, koridoriuje, daugiausią jų – juoduose maišuose, jie skleidė smarvę (b. l. 7). Apeliantės daiktai užfiksuoti ir fotonuotraukose (b. l. 8–10). Be kita ko, teismo posėdyje apeliantė nurodė, kad byloje užfiksuoti daiktai yra jos, taip pat patvirtino, kad ji iš (duomenys neskelbtini) (adresas, kuriame ir rasti apeliantės daiktai), buvo iškeldinta, taigi, ji šiuo adresu net nebegyvena. Toliau A. A. parodė, kad nors po iškeldinimo jos daiktai buvo išvežti, ji daiktus atvežė atgal į savo jau buvusią gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji neginčija, jog nėra teisinio pagrindo jai laikyti daiktus nurodytu adresu. Taip pat apeliantė nurodė, kad nuo jos daiktų sklido smarvė (pažymėtina, kad tai nurodyta ir apeliaciniame skunde) (b. l. 53–54). Iš šių aplinkybių darytina neginčytina išvada, kad apeliantės veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – bendrojo naudojimo patalpos buvo ne tik užgriozdintos daiktais, nenaudojamomis medžiagomis, atliekomis – šiuo atveju nustatytas ir nemalonus kvapas, sklindantis nuo daiktų, atliekų. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su A. A. iškeldinimu, nevertinamos, o teismas neturi jokio pagrindo domėtis apeliantės keldinimo iš būsto byla. Kaip minėta, šioje byloje svarbus bendrojo naudojimo patalpų užgriozdinimo daiktais, medžiagomis, atliekomis, skleidžiančiomis nemalonų kvapą, faktas.

11. Teismas sprendžia, kad apeliantės nurodomi teiginiai dėl Institucijos atitinkamų siekių, nusistatymo prieš ją, yra deklaratyvūs, neturintys jokio pagrindo. Institucijos, jos atstovų suinteresuotumas turi būti pagrįstas neginčytinais faktais, tačiau jų nepateikta nei kartu su apeliaciniu skundu, nei į administracinio nusižengimo medžiagą. Priešingai, byloje yra visi reikalingi įrodymai, kurie leidžia teismui spręsti apie A. A. neteisėtus veiksmus.

12. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apylinkės teismas pagrįstai A. A. veiksmuose konstatavo esant ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tinkamai parinko administracinę nuobaudą - įspėjimą, atitinkančią ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.