Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. A. buvo nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį 1025 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams;

- pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. A. buvo paskirta galutinė 1025 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2026 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimo apskundimo terminą ir priimti A. A. skundą dėl minėto nutarimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios jam tinkamai pasinaudoti teise apskųsti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą. Aplinkybė, kad A. A. tvirtina, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo išversti į suprantamą kalbą, nevertintina kaip pateisinanti įstatyme numatyto termino praleidimą. Termino atnaujinimas galimas tik esant realioms, įrodymais pagrįstoms kliūtims, kurios objektyviai sutrukdė asmeniui pasinaudoti savo teise skųsti priimtą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. A. atskirasis skundas netenkintinas.

15. ANK 623 straipsnyje yra nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK nėra nurodyta, kokios procesinio termino praleidimo priežastys yra pripažįstamos svarbiomis. Manytina, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios ar taip ją apriboja, kad asmuo objektyviai negali laiku pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis. Tuo pačiu teigtina, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą, t. y. nurodomų priežasčių pobūdį, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

17. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1328-1099/2021, kurioje A. A. buvo trečiasis asmuo. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu A. A. nesinaudojo vertėjo paslaugomis, teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. gegužės 21 d., jis paaiškinimus davė ir į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo lietuvių kalba. Faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. A. nesuprastų lietuvių kalbos arba šios kalbos mokėjimo lygis būtų itin žemas, nenustatyta (skundą nagrinėjantis teismas remiasi teismo posėdžio garso įrašu). Taip pat iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose pagal A. A. prašymą buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-284-604/2021, kurios metu A. A. taip pat nesinaudojo vertėjo paslaugomis. Čia pažymėtina, kad teismo posėdžio, kuris vyko 2021 m. rugpjūčio 9 d., metu administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam teisėjui pasiteiravus, ar A. A. supranta lietuvių kalbą ir ar jam reikia vertėjo, A. A. nurodė, jog lietuvių kalbą supranta (teismo posėdžio garso įrašo laikas apytiksliai 01:57-02:00). Aptariamo teismo posėdžio metu A. A. paaiškinimus teismui teikė ir į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus atsakinėjo lietuvių kalba, faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog jis nesuprastų lietuvių kalbos, nenustatyta (skundą nagrinėjantis teismas remiasi teismo posėdžio garso įrašu). Taigi yra visiškai akivaizdu, kad nepagrįsti A. A. teiginiai, jog jis nemoka lietuvių kalbos, todėl proceso metu negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis, taip pat ir teise apskųsti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarime yra aiškiai nurodyta, jog skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Akivaizdu, kad tam, jog asmuo galėtų suvokti/suprasti nutarime nurodytą procesinio sprendimo apskundimo tvarką, nėra būtini nei jokie didesni intelektiniai gebėjimai, nei kokios nors specifinės lietuvių kalbos, kurią, be jokių abejonių, A. A. moka, žinios.

19. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo išaiškinta teisė, numatyta ANK 577 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Iš administracinio nusižengimo protokolo, surašyto 2025 m. spalio 15 d., turinio matyti, kad A. A. pasirašytinai patvirtino, jog su minėtu protokolu jis susipažino, jį gavo, jam išaiškintos teisės ir pareigos, taip pat ir teisė kalbėti gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jis moka, bei naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Jokių pastabų dėl to, kad nesupranta jam suformuluoto kaltinimo, A. A. nepareiškė, taip pat jis neišreiškė pageidavimo pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Čia pastebėtina, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo protokole nors ir su klaidomis, tačiau nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, o parodymus duos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad A. A. būtų pageidavęs, jog vertėjas dalyvautų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, taip pat nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog vertėjo dalyvavimas turėjo būti užtikrintas Institucijos vyresniosios tyrėjos, priėmusios 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą, iniciatyva, t. y. jai būtų kilusi pareiga užtikrinti vertėjo dalyvavimą.

20. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys patvirtina, jog iš tikrųjų A. A. žino apie asmenų, nemokančių lietuvių kalbos, teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Tokią išvadą patvirtina Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-89-308/2015 užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog A. A. teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. vasario 9 d., bylą nagrinėjusiam teisėjui net neinformavus apie administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų teises, nurodė, jog bylos pradėti nagrinėti negalima, nes jam reikalingas vertėjas. Kita vertus ir šio posėdžio metu A. A. su bylą nagrinėjusiu teisėju bylos nagrinėjimo organizaciniais klausimais bendravo lietuvių kalba.

21. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius procesinių sprendimų apskundimo terminus, tuo pačiu nustatė ir prezumpciją, jog tokie terminai atitinka protingumo principo reikalavimus, t. y. atsakingas bei rūpestingas asmuo, kuris siekia apginti galimai pažeistas teises, paprastai (net ir atsiradus įvairaus pobūdžio nenumatytoms gyvenimiškoms aplinkybėms (tokių šiuo atveju net nėra nustatyta)) turi objektyvias galimybes per tokį terminą pateikti skundą. Manytina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pasitvirtinęs pareiškėjo teiginys, jog jis nepakankamai moka lietuvių kalbą, vis tiek nebūtų pagrindo daryti išvadą, kad ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Tokiu atveju būtų akivaizdu, kad A. A., žinodamas, jog nesupranta jam įtekto procesinio dokumento turinio, laisva valia (dėl subjektyvių priežasčių) nesiėmė veiksmų (pavyzdžiui, kreiptis į Instituciją dėl procesinio dokumento vertimo ir pan.), kurie būtų leidę jam išsiaiškinti šio dokumento turinį, kuris, be jokių abejonių, yra susijęs su jo teisių ir pareigų pasikeitimais.

22. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl kokių nors svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms nutarimo apskundimo terminas negali būti atnaujintas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.