- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- I2-4786-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00744-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VGTPT Šiaulių skyrius) 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo“ ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių jos 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą Nr. (8.4)STP-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos A. J. skundas ir patikslintas skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to prašė pareiškėja (b. l. 18). Pareiškėja skunde (b. l. 1) nurodė, kad prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateikė Telšių savivaldybėje 2019 m. lapkričio 29 d. Atsakovas keturis mėnesius vilkino laiką priimti sprendimą, reikalavo nepagrįstų įrodymų (jog kaimynų žemės sklypų ribos eina per jos žemės sklypą), kurių ji neturi. Papildomame rašytiniame paaiškinime (b. l. 74-77) pareiškėja nurodė, jog dėl žemės sklypo plano kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių, tačiau plano negavo, atsiuntė Telšių rajono savivaldybės Pavandenės kadastro vietovės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos 1992 metų projekto ištrauką, kurioje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų. Advokatas neprašė išrašo iš Registrų centro, todėl ir nepateikė. Gavusi minėtą ištrauką susisiekė telefonu su VGTPT Šiaulių skyrius dokumentų priėmimo darbuotoja. Pranešė, jog Registrų centro išrašą ir ištrauką VGTPT Šiaulių skyriui pristatys, tačiau telefonu gavo atsakymą, jog dokumentus pristatyti į Telšių savivaldybę. Suprato, kad kitam tikslui. Nurodė, kad bendravo telefonu su VGTPT advokatu ir Šiaulių skyriaus vedėju.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepimu (b. l. 29-31) ir 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. (8.20)TPS-10541 (b. l. 73) informavo teismą, kad atstovas nedalyvaus teismo posėdyje. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė VGTPT Šiaulių skyriui 2019 m. lapkričio 29 d. prašymą Nr. (2.5)STP-1-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja prašyme nurodė, jog pageidauja koreguoti žemės sklypo ribas teismine tvarka. VGTPT Šiaulių skyrius išsiuntė pareiškėjai 2019 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. (2.5)NO-2-6974 su užklausimu, ar pareiškėja bandė kilusį ginčą dėl žemės ribų spręsti taikiai. Pareiškėja 2020 m. sausio 8 d. atsiuntė 2020 m. sausio 6 d. paaiškinimą Nr. (8.4)TPP-1-95. VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (8.4)TPS-379 kreipėsi į advokatą G. A. dėl išvados pateikimo. VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 27 d. gavo advokato G. A. 2020 m. sausio 24 d. išvadą Nr. (8.4)TPP-235, kurioje nurodyta, kad pareiškėja turėtų pateikti mirusiajam pareiškėjos vyrui nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurta nuosavybės teisė) priklausiusių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis, kitus dokumentus ir informaciją. VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.4)TPS-1557 paprašė pareiškėjos pateikti (1992 m. gruodžio 8 d. atkurtos nuosavybės teise) žemės sklypų planus su jų tiksliomis ribomis. VGTPT Šiaulių skyrius priėmė 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kadangi per VGTPT nurodytą laikotarpį pareiškėja prašomų dokumentų nepateikė. Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjas, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, privalo pateikti VGTPT ne tik nustatytos formos prašymą, bet ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodyta reikalavimo esmė, reikalavimo pobūdis, tai pagrindžiančios aplinkybės. Tarnybos pareiga prieš teikiant antrinę teisinę pagalbą yra įsitikinti, ar prašymas atitinka Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus ir ar nėra aplinkybių nustatytų Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Šiam tikslui pasiekti VGTPT Šiaulių skyrius paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus, įrodančius, ar pareiškėja bandė ginčą spręsti taikiai ir pateikti 1992 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo planą su tiksliomis jo ribomis. Pareiškėja, siekdama įrodyti, kad pasikeitė žemės sklypų ribos, VGTPT turėjo pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba, turėdama 1992 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo planą, galėtų įvertinti, ar pasikeitė žemės sklypo ribos ir priimti sprendimą, ar pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas (galėtų būti ginčo objektu teisme). VGTPT ir advokatas G. A. pareiškėjos prašė pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, kuri yra būtina bylos efektyvumui ir perspektyvumui nustatyti (VGTPT Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. (2.5)NO-2-6974 ir VGTPT Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 3 d. raštas Nr. (8.4)TPS-1557), tačiau pareiškėja nebendradarbiavo nei su advokatu, nei su VGTPT. Pareiškėja, vykdydama Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jai nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu. Teisinė pagalba buvo nesuteikta dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo), t. y. dėl nebendradarbiavimo su VGTPT. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pabrėžęs, jog įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia VGTPT (LVAT 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575- 2177/2013). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik VGTPT teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (LVAT 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, VGTPT padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė VGTPT prašomų dokumentų, nebendradarbiavo su VGTPT ir išvadą teikiančiu advokatu, todėl buvo pagrindas atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. J. skundas ir patikslintas skundas netenkintini.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pareiškėjos 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą Nr. (8.4)STP-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti iš naujo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė VGTPT Šiaulių skyriui 2019 m. lapkričio 29 d. prašymą Nr. (2.5)STP-1-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 48-53). Pareiškėja, kreipdamasi į VGTPT Šiaulių skyrių, nurodė, jog pageidauja teismine tvarka nuginčyti kadastrinius matavimus kaimyniniuose sklypuose, atstatyti žemės sklypo ribas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nuo 1992 metų (b. l. 66), t, .y. kreipiasi dėl žemės sklypo ribų koregavimo teismine tvarka.
VGTPT Šiaulių skyrius 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-6974 kreipėsi į pareiškėją, ar ji bandė kilusį ginčą dėl žemės ribų spręsti taikiai (b. l. 34). 2020 m. sausio 8 d. VGTPT Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. paaiškinimas Nr. (8.4)TPP-1-95, kad ginčo taikiu būdu išspręsti nėra galimybės, reikalingas teismo sprendimas (b. l. 38, 42). VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (8.4)TPS-379 kreipėsi į advokatą G. A. dėl išvados pagal pareiškėjos prašymą pateikimo (b. l. 33). VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 27 d. gavo advokato G. A. 2020 m. sausio 24 d. išvadą Nr. (8.4)TPP-235, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nepateikė Registrų centro išrašo, kad ji yra savininkė, taip pat turėtų pateikti mirusiajam pareiškėjos vyrui nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurta nuosavybės teisė) priklausiusių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis (b. l. 36-37).
VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. vasario 3 d. rašte Nr. (8.4)TPS-1557 nurodė pareiškėjai, kad ji nepateikė Registrų centro išrašo, jog yra žemės sklypų savininkė, turi įrodyti, kad kaimynų sklypų ribos eina per jos sklypą, o tam turi pateikti L. J. nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės) priklausančių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis, nepateikus VGTPT Šiaulių skyriui žemės sklypo planų per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, bus priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 35).
VGTPT Šiaulių skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, priėmė 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kadangi per VGTPT nurodytą laikotarpį pareiškėja prašomų dokumentų nepateikė (b. l. 32).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 15 d.). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antrinė valstybinės garantuojama teisinė pagalba, be kita ko apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019). Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą būtent pareiškėjui, pageidaujančiam pasinaudoti antrine teisine pagalba, tenka pareiga pagrįsti konkretaus poreikio ir pakankamų prielaidų kreiptis į teismą su tam tikro turinio reikalavimu egzistavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2447/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėja atsakovui VGTPT Šiaulių skyriui kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti bei šios deklaracijos papildomus dokumentus (b. l. 54-60), asmens dokumento kopiją (b. l. 61), paaiškinimą (b. l. 65), prašymą (b. l. 66), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopiją (b. l. 62-64). Atsakovui pareiškėja vėliau taip pat pateikė paaiškinimą (b. l. 38, 42), liudijimą (b. l. 39), 2017 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (b. l. 43-44), 2017 m. rugsėjo 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą (b. l. 45-46). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog nėra duomenų, jog VGTPT Šiaulių skyriui buvo pateikti pareiškėjos reikalavimą (dėl žemės sklypo ribų koregavimo teismine tvarka) pagrindžiantys dokumentai, t. y. mirusiajam pareiškėjos vyrui L. J. nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės) priklausančių žemės sklypų planai su tiksliomis jų ribomis.
Esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėja neįvykdė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatytas teisines pasekmes ir pareiškėjai neskirti antrinės teisinės pagalbos.
Tai, kad pareiškėja teismui į bylą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. vasario 21 d. raštą (kuriame nurodyta, jog nėra patvirtinto žemės sklypo plano, L. J. buvo pasiūlyta kreiptis į asmenį, turintį teisę nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kuris atliktų kadastrinius matavimus ir sudarytų sklypo planą), Telšių rajono savivaldybės Pavandenės kadastro vietovės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos 1992 metų projekto ištrauką (b. l. 92-93), nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir patikslino skundo.
Teismas negali sutikti su atsakovo argumentu, kad pareiškėja nebendradarbiavo su VGTPT, kadangi pareiškėja teismui į bylą pateikė telefono išklotines (b. l. 78-83), iš kurių matyti, jog pareiškėja 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. vasario 24 d. skambino į VGTPT Šiaulių skyrių (skyriaus raštuose nurodytu telefonu numeriu (b. l. 33-35). Pareiškėja nurodė, jog bendravo telefonu su VGTPT dokumentų priėmimo darbuotoja, advokatu ir Šiaulių skyriaus vedėju.
Pareiškėja taip pat teigia, kad VGTPT Šiaulių skyrius keturis mėnesius vilkino priimti sprendimą. Dėl šio pareiškėjos argumento pastebėtina, kad, pirma, skundžiami teisės aktai gali būti panaikinami ne dėl bet kokių procedūrinių taisyklių pažeidimo, o dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu); antra, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, konstitucinės justicijos, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2020 m. liepos 27 d. gavo advokato išvadą (b. l. 36), tačiau tik 2020 m. kovo 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą (b. l. 2). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai 2020 m. vasario 3 d. raštu buvo nustatytas 14 dienų terminas pateikti jos reikalavimą pagrindžius dokumentus, taip pat į tai, kad pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 24 d. (pasibaigus nustatytam 14 dienų terminui) skambino į VGTPT Šiaulių skyrių, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas priimant skundžiamą sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą Nr. (8.4)STP-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti iš naujo, o skundas ir patikslintas skundas netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. J. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.