Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-01-22 · Civilinė byla Nr. 2S-183-524/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
2S-183-524/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Laivininkas“
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-183-524/2009Teisėja R. Bertašienė Procesinio sprendimo kategorija129.4; 122.4. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Laivininkas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Brigitos Tamkevičienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Laivininkas“ dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė B. Tamkevičienė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš skolininkės 1677 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad vykdė 10 053 Lt skolos išieškojimą išieškotojui VSDFV Klaipėdos skyriui. Kadangi skolininkė skolą sumokėjo praėjus terminui skolą sumokėti gera valia, prašė teismo priteisti susidariusias vykdymo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-09-18 nutartimi pareiškimą tenkino, priteisė antstolei B. Tamkevičienei iš skolininkės UAB „Laivininkas“ 1677 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, jog skolininkė per nustatytą terminą nesumokėjo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, buvo priimtas sprendimas dėl šių lėšų išieškojimo priverstine tvarka, šiuo atveju antstolis neprivalo siųsti raginimo įvykdyti sprendimą, skolininkė neįvykdė sprendimo geruoju, todėl atsirado pagrindas išieškoti iš skolininkės vykdymo išlaidas. Kadangi skolininkė per antstolės pasiūlytą terminą nepadengė šių išlaidų, teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir priteisė 1677 Lt vykdymo išlaidų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-18 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad antstolė negalėjo laikyti 2005-06-29 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo vykdomuoju dokumentu, nes toks vykdomasis dokumentas buvo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007-12-06 reikalavimas. Apeliantė nurodo, kad pradėjusi vykdymą antstolė privalėjo vadovautis CPK 655 str. 1 d. ir nusiųsti skolininkei raginimą. Teigia, jog nagrinėjant antstolės pareiškimą nebuvo atsižvelgta į VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą, suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriui 2007-12-20 pateiktą grafiką ir prašymą dėl skolos išdėstymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymu, vykdant VSDFV sprendimus raginimas neturi būti siunčiamas. Teigia, kad skolininkė susidariusį įsiskolinimą išieškotojui sumokėjo jau pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl turi sumokėti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlyginimą antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė vykdė išieškojimą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2005-06-29 sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. 3189 dėl 10 053 Lt išieškojimo iš skolininkės UAB „Laivininkas“ VSDFV Klaipėdos skyriui. 10 053 Lt skola sumokėta praėjus terminui skolą sumokėti gera valia. 2008-08-08 skolininkei buvo pasiūlyta sumokėti 1677 Lt vykdymo išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, ? per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Pažymėtina, kad šiuo atveju iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

Iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2005-06-29 sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. LR valstybinio socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta draudėjų pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Valstybinio socialinio draudimo ir kitų įstatymų. Šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos, todėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas yra vykdytinas dokumentas, kurio įvykdymo terminas nurodytas įstatyme, todėl raginimas įvykdyti jį neturi būti siunčiamas (CPK 661 str. 1 d.) ir priverstinio vykdymo veiksmai pradedami nuo to momento, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad informacija apie tai, kad skolininkė skolą išieškotojui sumokėjo, gauta 2008-07-23, todėl konstatuotina, kad skolininkė sumokėjo įsiskolinimą pasibaigus įstatyme numatytam terminui, prasidėjus priverstiniam vykdymui, taigi ji turi sumokėti visas vykdymo išlaidas.

Kolegijos nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo proceso metu pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, nes priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas pripažinti, kad antstolis faktiškai neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, todėl tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus, taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas turėtų neigiamą poveikį sprendimų vykdymo efektyvumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007)

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentas, jog antstolė nepagrįstai laikė 2005-06-29 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą vykdomuoju dokumentu, nes toks vykdomasis dokumentas buvo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007-12-06 reikalavimas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes būtent 2005-06-29 sprendimas perduotas antstolei priverstinai vykdyti, o vėliau paties išieškotojo siųstas raginimas sumokėti skolą šioje vykdomojoje byloje neturi teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkės VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktas įsiskolinimo padengimo grafikas VSDFV Klaipėdos skyriaus patvirtintas nebuvo, išieškotojas su skolininku taikos sutarties vykdymo procese nesudarė (CPK 595 str.), išieškotojas išieškojimo neatsisakė, todėl šios aplinkybės neturi įtakos skolininkės pareigai sumokėti vykdymo išlaidas.

Išnagrinėjusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolės nurodytos vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas sumažinti antstolei priklausantį atlyginimą ar atleisti skolininkę nuo šių vykdymo išlaidų apmokėjimo. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos antstolės B. Tamkevičienės pareiškimą dėl 1677 Lt vykdymo išlaidų priteisimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėAudrius Saulėnas